2008 m. gruodžio 30 d., antradienis

Užkandėliai aperityvui

Sveikinu visus su praėjusiomis ir artėjančiomis šventėmis. Skubu rašyti be ilgų postringavimų, gal kam pravers pora idėjų nuo mūsų kalėdinio stalo. Lengvai paruošiami, gražiai atrodantys užkandėliai. Sako, skonis irgi visai neprastas.


Prosciutto crudo suktinukai

6 ploni prosciutto crudo griežinėliai (vytinto kumpio, pvz. Parmos ar panašaus lietuviško)
6 sūrio riekelės
~200 g saliero šaknis
pagal skonį smulkiai pjaustyto svogūno
majonezo, druskos, pipirų
(kaparėlių)

Saliero šaknį sutarkuoti, sudėti svogūną (jei naudojam, smulkintus kaparėlius), paskaninti druska, pipirais, sutaisyti su majonezu (arba alyvų aliejumi, taip tikriausiai darysiu kitą kartą).

Sukti dviejų spalvų suktinukus:
Ant 3 kumpio griežinėlių uždėti sūrio griežinėlius, įdarą ir susukti. Ant likusių 3 sūrio griežinėlių dėti kumpio riekeles, įdarą ir susukti. Jei atrodo per dideli, perpjauti pusiau. Labai sotu



Gorgonzolos užkandėliai su graikiškais riešutais

Ant juodos duonos užtepti gorgonzolos sūrio, formele išpjauti norimos formos užkandukus, puošti graikiško riešuto pusele.

Užkandukai su brie sūriu ir obuoliais

Ant juodos duonos riekelių dėti brie sūrį, plonomis riekelėmis pjaustytus obuolius (kad neruduotų, galima juos pašlakstyti citrinos sultimis)

2008 m. gruodžio 20 d., šeštadienis

Pamąstymai lietuviškai itališkų švenčių Šveicarijoje tema

Šiandien atvyksta garbus svečias okupuoti mano virtuvės. Turiu greitai pasiruošti puolamąjį gynybos planą. Esu tikra, kad monkey husband mamma tik peržengusi namų slenkstį man išvardins Kūčių, Kalėdų pirmos, antros dienos ir Naujųjų metų meniu. Turiu tai padaryti pirmiau už ją. Kuriu sąrašą ir kabinu virtuvėje. Atiduodu jai Kalėdų meniu, bet Kūčių tai tikrai ne. Bus lietuviškos tiek, kiek tai įmanoma pagal galimybes.

Pradžiai
1. Užkandukai su lašiša
2. Marinuoti grybai
3. Alyvuogės
4. Marinuoti artišokai
5. Marinuoti ančiuviai

Primi piatti
6. Spaghetti alle vongole
7. Gnocchi su džiovintais baravykais

Secondi piatti
8. Orkaitėje kepta žuvis

Desertui
9. Aguonų pienas
10. Kūčiukai
11. Spanguolių kisielius
12. Obuolių sūris, riešutai

Dvylika! Verčiu į italų kalbą ir kabinu virtuvėje.

Palinkėkite man sėkmės 'virtuvės kovose'

2008 m. gruodžio 12 d., penktadienis

Faraona alla cacciatora

Sukau sukau galvą, kaip tą nelemtą faraoną išversti į lietuvių kalbą, jei tokio paukščio nepažįstu, kol vakar čia pakomentavo popas ir mane paprotino rašyti pavadinimus itališkai. Taigi ir atkrenta pusė vargo!

Faraona, angl. guinea fowl lietuviškai netgi labai simpatiškai patarška arba perline višta vadinama. Mėsa tamsi, ganėtinai riebi ir minkšta. Šią vištą kartu su kalakutu ir cappone (ar tiksliau, vieną iš jų) labai tikėtinai galima rasti ant kalėdinio italų stalo. Ir aš patarškos pirmą kartą paragavau per itališkas Kalėdas, o šiandien pabandžiau kažką iš jos pagaminti pati. Norėjau išbandyti vieną Gordon Ramsay receptą, bet monkey husband išreiškė pageidavimą alla cacciatora (medžiotojų būdu), kas šiaip būtų jo specializacija virtuvėje. Kadangi nepasišiukšlinau ir gavosi tikrai labai skaniai, receptas įtraukiamas į internetinius užrašus ateičiai

~1 kg faraona
keli šaukštai alyvų aliejaus
svogūnas
kelios česnako skiltelės
čili pagal skonį
rozmarino šakelė, šalavijo lapeliai
pusė stiklinės balto sauso vyno
druska, pipirai

Puode ar gilesnėje keptuvėje pakaitiname aliejų, sudedame česnako skilteles, per pusę perpjautą svogūną, rozmariną, šalaviją ir čili. Paukštienos gabalėlius pasūdome negailėdami, apkepiname po maždaug 5 min. iš kiekvienos pusės, įpilame vyną. Kai alkoholis išgaruos, troškiname uždengus dangtį apie pusvalandį. Jei reikia, įpilame vandens. Prieš kepimo pabaigą nuimame dangtį. Paliekame, kol skystis nugaruos ir paukštiena net blizgės nuo padažo.

Paprasta ir labai skanu. Analogiškai galima gaminti ir su vištiena, triušiena.

2008 m. gruodžio 10 d., trečiadienis

Pasta su krevetėmis ir gražgarste

Neskamba gražgarstė, nors pasiusk. Rukola aš ją vadinsiu. Taigi patikslinu - spaghetti su krevetėmis ir rukola. Spaghetti čia tokia skaudi tema. Prieš porą savaičių auklėjau draugę, kad spaghetti su krevetėmis netinka, nes gi neatlaiko padažo svorio ir panašiai. Na taip sako protingi žmonės ir knygos taip rašo! O vakar gi pavardinau monkey husband padažo ingredientus, po to sekė natūralus klausimas, kokios formos pastos jam prie to norisi. Ir spėkit, jam spaghetti čia norisi!

Tai man koks nors itališko maisto ekspertas gal galėtų paaiškinti, kodėl, pavyzdžiui, spagečiai netinka su ragu, nes svorio nelaiko, o tinka su krevetėmis? Šiuo klausimu kreipiausi į itališko maisto namų enciklopediją, o ten labai paprastai paaiškinta: niekas Italijoje apie tokius sprendimus net negalvoja; jie yra instinktyvūs, paveldėti iš mamos ir senelės, kažkas ką jauti, kad visada žinojai. O paskui seka 20 puslapių paaiškinimo tiems, kurie su tokiu supratimu negimė. Cha... nes visą vaikystę valgė bulves. Tiesa, kartais ir vermišelius bei gintarinius makaronus (pieniškoj sriuboj)


Receptas be tikslių dydžių, viskas iš akies

Česnako skiltelė, čili
Alyvų aliejaus
Keli vyšniniai pomidoriukai
Pomidorų skardinėje arba passatos
Indelis krevečių, geriausia šviežių arba šaldytų
Rukolos (gražgarstės) saujelė

Pastos apie 120 g valgytojui

Jei naudojame šaldytas krevetes, jas atitirpinti.

Keptuvėje ant vidutinės ugnies įkaitinti alyvų aliejų, išspausti česnako skiltelę, pridėti čili pagal skonį. Kepti, kol pakvips česnakas, sudėti kelis per pusę perpjautus pomidoriukus. Kai šie perkais, supilti pomidorų tyrę, kaitinti kokias 5 - 10 minučių, kol padažas sutirštės. Suberti krevetes, perkaitinti jas minutę, sudėti pusę naudojamos rukolos, pasūdyti. Išvirtus spagečius suversti į keptuvę, sumaišyti su padažu. Prieš tiekiant į stalą pabarstyti likusiais rukolos lapeliais. Skanu!

Keletas pastabėlių. Čia nenaudočiau krevečių sūryme. Geriausias skonis būna iš šviežių arba šaldytų. Pomidoriukų naudoti nebūtina, jei ne sezonas. Man patinka, nes priduoda saldumo. Ir jokiu būdu, šiukštu jokio parmezano!!!

2008 m. gruodžio 8 d., pirmadienis

Risotto su brokoliais ir traškiu kumpeliu

Vakarienė be nuotraukos. Kažkas nudaigojo fotoaparato laidą. Ir tas kažkas neprisipažįsta. Turėtumėm bent kokį šunį namie, būtų ką apkaltinti...

Atnaujinta: laidas atsirado :)


Idėja pagauta iš kulinarinės laidos La prova del cuoco, rodomo per Rai uno kasdien, išskyrus sekmadienius. Kažkaip negaliu daug girtis, kad mėgstu šią laidą, nes dažniausia žmonių reakcija - aa, žinau, žinau, mano močiutė kasdien žiūri... Na bet jei italės močiutės dažnai žiūri, vadinasi bent jau laidos kulinarinis lygis yra geras, ar ne?

2 žmonėms

pusė brokolio
250 g carnaroli arba arborio ryžių
svogūnas
keli kumpio griežinėliai (prosciutto crudo)
šaukštas sviesto

litras su trupučiu daržovių sultinio arba saliero kotas, morka, svogūnas, druska ir litras vandens palikti virti iki kol pasiruošite gaminimui. Sultinys turi būti karštas visą gaminimo laiką.

Smulkiai supjaustyti svogūną. Iki pageidaujamo dydžio atskirti brokolių žiedynus, grubiai supjaustyti kelias riekeles vytinto kumpio.

Gilesnėje keptuvėje ant vidutinės ugnies aliejuje pakepti svogūnus iki taps permatomi, sudėti kumpį ir brokolius. Po poros minučių supilti ryžius, pamaišyti, kol jie perkais (saugoti, kad nepridegtų), tada galima nupilti juos puse stiklinės balto vyno, maišyti kol išgaruos arba pradėti pilti sultinį. Nuimti laiką - po samtį pilti sultinį, maišyti, kol susigers reikės 15-17 minučių. Kai ryžiai bus gatavi, nuimti risotto nuo ugnies, leisti pailsėti porą minučių, įmaišyti gabalėlį šalto sviesto.

Atskiroje keptuvėje paskrudinti kelis gabalėlius kumpio, juo papuošti risotto. Šis priduoda labai gerą skonį. Mano nuomone geriau dėti mažiau kumpio su brokoliais, daugiau paskrudinti puošybai. Jei patinka traškesni brokoliai, geriau juos dėti likus 10 min. iki kepimo pabaigos.

Lengvas ir paprastas patiekalas. Skanaus!

2008 m. gruodžio 2 d., antradienis

Mango, avokado ir vištienos salotos

Jau seniai rūpėjo išbandyti šį Gordon Ramsay receptą iš knygos 'Healthy appetite'. Puikus patiekalas - lengvas, greitai pagaminamas ir sveikuoliškas. Rekomenduoju.


2 valgytojams
sunokęs mango
avokadas, šiek tiek citrinos sulčių jam apšlakstyti
200 g vištienos krūtinėlės (receptas siūlo rūkytą, naudojau keptą)
200 g įvairių salotų lapelių
pasirinktinai: du šaukštai skrudintų kedrų riešutų

Užpilui
2 š. apelsinų sulčių
2 š. citrinos sulčių
1 š. Dijon garstyčių grūdeliais
4 š. extra vergine alyvų aliejaus
druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų

Mango nulupti, nupjauti nuo kaulo, supjaustyti riekelėmis.
Avokadą perpjauti pusiau, išimti kaulą, nulupti, supjaustyti riekelėmis, apšlakstyti citrinos sultimis, kad nejuoduotų.
Vištieną supjaustyti plonomis juostelėmis.
Lėkštėje išdėlioti mango, avokado juosteles, ant jų sudėti vištieną ir nuplautus bei nusausintus salotų lapelius.

Užpilui skirtus ingredientus suplakti šakute, pasūdyti pagal skonį ir pagardinti pipirais. Aplieti salotas, (jei naudojame) pabarstyti kedro riešutais.

Labai skanu!

2008 m. lapkričio 28 d., penktadienis

Aštrūs obuoliai

Pirmą kartą paragavusi draugės Jolitos marinuotų obuolių net susiraukiau - nuo netikėto skonio. Gi virti obuoliai būna saldūs! Pasirodo, nebūtinai ir tai nereiškia, kad tada jie mažiau skanūs. Man jie super. Jau gavo vietą ant Kalėdinio stalo.


4 obuoliai
pusės citrinos sultys
2 š. cukraus
100 ml obuolių sulčių
50 ml balto sauso vyno
čili pagal skonį (dėjau 2 džiovintas ankštis)
2 žvaigždiniai anyžiai
imbiero pagal skonį (~2 a.š imbiero miltelių, skaniau būtų šviežias)
4 - 6 kardamono

Iš obuolių išpjauti šerdį, supjautyti riekelėmis, apšlakstyti citrinos sultimis. Į puodą sudėti cukrų, sultis, vyną, prnieskoius, obuolius, užvirti ir pakaitinti minutę (ar kiek ilgiau, jei norisi minkštesnių). Supilti į hermetiškai sandarų indą, atvėsusius marinuoti šaldytuve 24 valandas.

Skanūs vieni, su mėsos ir paukštienos patiekalais. Originaliame recepte buvo patiekti kaip ganėtinai sudėtingo patiekalo dalis - su polentos keksiukais ir anties kepenėlėmis.

Pappardelle su dešrelėmis ir grybais

Vakar prisišnekėjau. Sakiau, kad pas mus nesninga... saulė... palmės... va kokios palmės šįryt pas mus puikavosi po langais

Vakarienei šįvakar paprastas patiekalas. Rašydama dešrelės turiu minty ne pieniškas, o maltos mėsos, nerūkytas. Galima naudoti ir maltą mėsą, sutaisytą su prieskoniais.


alyvų aliejus
svogūnas
česnako skiltelė
pora maltos mėsos dešrelių
250 g pievagrybių
(šlakelis balto sauso vyno)
100 ml grietinėlės
250 g pappardelle (ilgi ir platūs makaronai)

svogūnus ir česnaką sukapojame, dešreles išrengiame iš apvalkalo, mėsą susmulkiname mažais gabaliukais, supjaustome pievagrybius. Keptuvėje ant vidutinės ugnies įkaitiname aliejų, apkepiname svogūnus ir česnakus iki taps permatomi, sudedame pievagrybius ir mėsą. Idealiai reikėtų juos kepti atskirose keptuvėse, bet ir vienoje skaniai gaunasi. Eigoje galima šliūkštelti balto vyno, duoda gerą skonį. Čirškiname iki kol mėsa apkeps, apie 10 min., o per tą laiką išverdame makaronus.

Kai grybai ir mėsa atrodo iškepę supilame grietinėlę, pakaitiname, į keptuvę suverčiame makaronus, gerai išmaišome, pabarstome petražolėmis. Valgome.

Teoriškai galima barstyti ir tarkuotu parmezanu, bet čia jau ginčytinas reikalas. Nėra griežtos taisyklės, kaip kad su žuvies patiekalais parmezanui uždėtas 'banas', tad čia jau priklauso kaip jums skaniau.

2008 m. lapkričio 27 d., ketvirtadienis

Bulvių ir porų sriuba su skrudinta garstyčių duona

Įsivaizduoju, kad Lietuva apklota sniegu. Pas mus jo nėra, bet vis tiek labai šalta, šiandien gal net ir žemiau nulio! Nieko nenustebinsiu sakydama, kad pastarąsias dienas norisi kažko žiemiškai šilto. Netgi jei šildymas namuose sugedęs ir iš karščio vaduodamasi gyvenu atlapotais langais. Lyg vidurvasarį, tuo labiau kad už lango vis šviečia saulė ir žaliuoja palmės.

Taigi, grįžtam prie to, kad norisi kažko šildančio. Ypač kai prakaitą šluostydamasi pagalvoju, kaip vargšas monkey husband visas sušalęs per snieguotas Alpes traukia namo... Ir pasitinku aš jį su sriuba. Tiesą pasakius, neapsidžiaugė žmogus pamatęs, ne prie širdies jam angliška virtuvė ir panašaus tipo patiekalai. Na bet paragavo ir gyrė gyrė. Nežinau, ar dėl to, kad skanu buvo, ar kad labai alkanas...


2 alkaniems valgytojams:
sviestas arba aliejus
svogūnas
skiltelė česnako
didelis poras (apie 400g)
0.5 kg bulvių
apie litrą sultinio
100 ml grietinėlės

pasirinktinai skrudintos šoninės
baltos duonos, alyvų aliejaus, Dijono garstyčių grūdeliais

Svieste arba aliejuje apkepiname smulkiai kapotą svogūną ir česnaką, dedame smulkiais žiedukais pjaustytą baltąją poro dalį, kepiname ant nedidelės ugnies. Sudedame nedideliais kubeliais pjaustytas bulves, užpilame sultiniu, verdame apie 10 min. arba iki kol išvirs bulvės.
Jei patinka sriuboje rasti ką nors kramtomo, galima išimti kelis šaukštus bulvių, o likusią masę sutrinti blenderiu. Bulves grąžinti atgal į sriubą, užkaitinti iki užvirs, užbalinti grietinėle.

Jei naudojame, šoninę paskrudinti keptuvėje, pabarstyti sriubą.

Baltos duonos riekeles aptepti garstyčių ir aliejaus mišiniu (šaukštas aliejaus, šaukštas garstyčių), kepti orkaitėje po grilium iki apskrus. Patiekti su sriuba.

Šilta ir skani vakarienė.

2008 m. lapkričio 20 d., ketvirtadienis

Pasta su midijomis

Visą savaitę nesugebėjau surašyti, ką nuveikiau su kilogramu midijų. Nemėgstu aš jų, bet nepaisant to kartais jos atsiduria mūsų virtuvėje. Nepagalvokit, kad esu susipykus su visu jūrose gaudomu maistu, pavyzdžiui labai mėgstu kitokias geldeles, kurios (vėl) nežinau kaip lietuviškai vadinasi, angl. clams, ital. vongole. Na bet jos kvepia jūra, galima ne tik dekoracijoms naudoti.

Išsibumbėjau, o dabar receptas, nužiūrėtas pas Jamie Oliver. Galima daryti dviem būdais. Taip, kaip žmonės daro ir kaip aš darau.


Alyvų aliejus
Pora česnako skiltelių, čili pagal skonį
Ančiuvio filė (nebūtina)
Pomidorų skardinė (arba švieži pjaustyti pomidorai)
Nuvalytos midijos
(Stiklinė balto sauso vyno)
~120 g pastos valgytojui (jūriniam maistui labai tinka linguine)
petražolių

Midijas nuvalom, nuraunam barzdą, išmetam prasidariusias.

a) Žmonės daro taip. Įkaitintoje keptuvėje ant alyvų aliejaus pakepina česnaką su čili, šaukštu išmakaluoja ančiuvio filė iki ji ištirpsta, sudeda pomidorus, pakaitina, sumeta midijas, uždengia dangčiu ir kaitina, iki kol midijos pilnai atsidarys. Išmeta neatsidariusias, dalį midijų išvaduoja iš kriauklelių, dalį geldelių palieka papuošimui. Išvirusią pastą sumaišo su padažu, barsto petražolėmis. Valgo užsigerdami baltu vynu ir mėgaujasi.

b) Aš, kadangi bijau visokių smėliukų ir kitokių kriauklikėse esančių sankaupų, darau taip (ir tikrai ne blogiau nei a) variante). Į keptuvę sudedu midijas, užpilu baltu vynu, uždengiu dangčiu ir laukiu kol atsidarys. Išgriebiu midijas, dalį jų išaižau. Skystį iš keptuvės nupilu taip, kad visokie nešvarumai liktų ant dugno. Tada jau darau kaip žmonės daro - kaitinu aliejų, česnaką, čili, ančiuvius, pomidorus, nupiltą skystį (tenka kaitinti kiek ilgiau, kol padažas pasidaro norimos konsistencijos), į galą sudedu midijas, petražoles. Sumaišau su pasta. Aš valgau be midijų, o kadangi monkey husband valgo viską, tai džiaugiasi dviguba jų porcija.

2008 m. lapkričio 9 d., sekmadienis

Žuvienė itališkais motyvais

Jau ilgas laikas man sapnuojasi kažkada prie Romos, Lido di Ostia valgyta žuvienė su pupelėmis. Buvo tokia nereali, patiekta aliuminiame 'bliūde' ant foccacia. Vakar sau pasakiau - užteks sapnuoti, reikia imti ir pasigaminti kažką panašaus. Pradžiai vadovavaus Aldo Zilli Adrijos jūros žuvies troškinio receptu, bet eigoj pastebėjus, kaip painiai ir neaiškiai rašo, pamiršdamas paminėti, ką veikti su dalimi ingredientų, labai ant jo supykau ir gaminau savo nuožiūra. Dar pykau ant parduotuvės, kurioje pirkome žuvį - na niekas nevalyta, tad reikėjo gerai pasidarbuoti patiems. Galiausiai supykau ant savęs, kad gaminti pradėjau aštuntą vakaro ir dėl aukščiau paminėtų priežasčių gamyba užsitesė apie dvi valandas. Beje, visas pyktis atsileido pavalgius - sriuba gavosi pasakiška.


Puodas sultinio
morka
svogūnas
2 saliero stiebai
3 česnako skiltelės
400 g nedidelių pigių žuvelių (šį kartą naudojome skumbrę - nuvalytą, be galvos)
litras vandens

Midijų keptuvė
400 g midijų
120 ml balto vyno

Žuvienės/troškinio puodas
alyvų aliejus
3 česnako skiltelės, kapotos
čili pagal skonį
300 g nuvalytų krevečių (lukštus galima sudėti į sultinio puodą)
300 g nedidukų kalmarų, nuvalytų, supjaustytų 1cm gabaliukais
400 g šviežių gerai sunokusių, skanių pomidorų, pjaustytų kubeliais
400 ml skardinė pupelių
25 g šafrano
galima dėti, bet nebūtina 200 g keleto rūšių 'geresnės' žuvies filė, pvz. menkės ar pan. (mes naudojom angl. sea-bass, ital. branzino, liet. ??? ), pjaustytos apie 3 cm gabaliukais
kapotų petražolių puošimui

Pirmiausia patartina pasiruošti visas reikalingas žuvis - nuvalyti skumbrę, išlukštenti krevetes, nuvalyti kalmarus, nušveisti ir nugramdyti nuo barzdos midijas, išmesti jau atsidariusias, pasiruošti žuvies file. Viską susipjaustyti nurodyto dydžio gabaliukais.

Sultinys. Stambiai supjaustytus morką, svogūnus, salierus, nesmulkintas česnako skilteles, skumbrę užpilam litru šalto, lengvai pasūdyto vandens. Tik užvirus numažiname ugnį, verdame 20 min. Išgriebiame žuvį, nukauliname, atidedame. Sultinį nukošiame, atidedame.

Midijos. Kol verda sultinys, galima pasiruošti midijas (jei anksčiau to nepadarėm, arba jei nusipirkom jas pakankamai švarias, kad tik nuplauti ir atrinkti reikia). Įkaitiname plačią keptuvę/puodą, sudedame midijas, uždengiame, palaukiame 2-3 minutes, kol pradės atsidarinėti, tada užpilame vynu. Kai pilnai atsidarys, išrenkame midijas, išmetame neatsidariusias. Sultinį atsargiai nupilame (ant dugno gali būti likę visokio smėliuko, nupilti taip, kad jo nepatektų), supilame į sultinio nr.1 puodą. Midijas išrenkame iš geldelių (kokias 8 paliekame geldelėse papuošimui), atidedame.

Troškinys. Puode ar plačioje didelėje keptuvėje ant vidutinės ugnies įkaitiname aliejų, dedame kapotą česnaką, čili, kalmarus, krevetes, pomidorus, pupeles. Užpilame baltu vynu, uždengiame dangtį ir kaitiname 15-20 minučių. Pasūdome, pabarstome pipirais, įmaišome šafraną. Sudedame midijas, žuvį iš sultinio, supilame patį sultinį, ant viršaus išdėliojame žalios žuvies file - kai viskas užvirs ir žuvis perkais, sudedame midijas geldelėse, paragaujame ar netrūksta druskos. Barstome kapotomis petražolėmis, pilame į lėkštes, tiekiame į stalą su balta duona. Skanu oj skanu, net tų dviejų valandų virtuvėje negaila...

2008 m. lapkričio 7 d., penktadienis

Bulviniai lašišos pyragėliai

Dalyvauju 52 skanios savaitės projekte. Šią savaitę - viskas iš bulvių. Sunkus reikalas, nes bulvės mūsų namuose retas svečias, dažniausiai sutinkamas gnocchi pavidalu, o ir tie patys iš parduotuvės, nėra net kuo pasigirti. Ketvirtadienis, beje, Italijoje skaitomas gnocchi diena, tad variacija šia tema. Kepti gnocchi arba supaprastinti žemaičių blynai.

Prisipažinsiu, žemaičių blynų niekad negaminau. Man tai atrodo baisiai daug darbo ir laiko reikalaujantis procesas. O vat šitie pyragėliai (išties tie patys blynai kiek kitaip), pasirodė nedaug laiko užimsiantis kepinys. Paprastas kaip du kart du.

0,5 kg virtų bulvių
100 g lašišos (naudojau rūkytą, tinka žalia)
kiaušinis
krapai, svogūnų laiškai
aliejus ir/ar sviestas kepimui

Bulves grubiai sugrūsti, įmušti kiaušinį, suberti kapotus žalumynus, smulkintą lašišą, pasūdyti, išmaišyti, rankomis suformuoti pageidaujamo dydžio blynus/pyragėlius, juos apkepti keptuvėje aliejaus ir sviesto mišinyje. Labai skanu su salotomis. Skanaus!

2008 m. lapkričio 5 d., trečiadienis

Lęšių sriuba pagal Gordon Ramsay

Jau ilgą laiką ant lentynos dulka žymiojo Gordon Ramsay knyga iš f world serijos 'Healthy appetite'... Ir žinau, kodėl dulka - po to, kai jo patarimais vadovaudamasi pasigaminau jogurto, medaus ir figų smoothie, pusę metų net į knygą pažiūrėti negaliu, vis primena tą kokteilį. Gerai, kad ne už tokius dalykus Michelin žvaigždes dalina, tikrai būtų palikęs be nieko.

Kadangi pas mus lyja be sustojimo jau pusantros savaitės, iš nieko neveikimo vis pavartau kulinarinius žurnalus bei knygas. Atėjo ir Gordono eilė, o ten akis užkliuvo už lęšių sriubos. Labai jau skani, rekomenduoju mėgstantiems indiškus motyvus virtuvėje.


4 valgytojams (kaip visada, mūsų atveju, dviems)

275 g skaldytų raudonųjų lęšių (kurie šiaip oranžiniai atrodo)
2 š. alyvų aliejaus
didelis svogūnas
2 didelės česnako skiltelės
a.š. kumin'o miltelių (cumin)
a.š. maltos kalendros
2 a.š. garam masala
pusė a.š. malto imbiero miltelių
pusė a.š. ciberžolės (turmeric)
šaukštas pomidorų piurė
800 ml daržovių arba vištienos sultinio

Lęšius nuplauti, leisti nuvarvėti. Alyvų aliejų įkaitinti puode, jame pakepinti smulkintą svogūną ir česnaką, kol pataps auksinės spalvos. Suberti prieskonius, pomidorų piurė ir dar pakaitinti porą minučių. Suversti lęšius, užpilti sultiniu. Kai užvirs sumažinti ugnį ir silpnai virti (neuždengus dangčio) 25-30 min., karts nuo karto pamaišant ir, jei reikia, įpilant papildomai vandens.

Pusę sriubos sutrinti blenderiu. Jei atrodo per tiršta, įpilame verdančio vandens, pasūdome.

Prieš tiekiant į stalą galima nedidelėje keptuvėje šaukšte aliejaus pakepinti garstyčių grūdelius ir nigella sėklytes (kaip jos lietuviškai vadinasi??) iki kol pradės sproginėti. Įmaišyti į sriubą, paskaninti šaukštu natūralaus jogurto ir papuošti kalendros lapeliais.

Skanaus!

2008 m. lapkričio 2 d., sekmadienis

Cinamoninis pyragas su uogomis

Bevartydama senus žurnalus, užtikau šį receptą. Labai greitai paruošiamas paprastutis pyragas, kiek primenantis trupiniuočius su uogienėmis. Saldokas, su švelnia uogų rūgštele. Kadangi naudojau su odelėmis maltus migdolus, gavosi kiek nesimpatiškai tamsus, bet labai skanus. Tiesa, monkey husband pasirodė kiek per sausas, tai tokiems kaip jis galima tiekti su ledais, mascarpone ar plakta grietinėle.


sviesto formai ištepti
140 g minkšto kambario temperatūros sviesto
140 g smulkaus cukraus
140 g maltų migdolų
140 g self-raising miltų (arba paprastų miltų plius kokie 3 gramai kepimo miltelių)
1 kiaušinis
a.š. cinamono
2 a.š. vanilės ekstrakto
225 g uogų (geriau šviežių, puikiai tinka šaldytos)
cukraus pudros pabarstymui

Orkaitę įkaitinti iki 180C (jei orkaitė su vėjeliu, užteks 160C, nors mano atveju ir tiek per daug buvo). Apvalią 23 cm skersmens formą ištepti sviestu, iškloti popieriumi kepimui.

Sviestą, cukrų, migdolus, miltus, kiaušinį, cinamoną ir vanilę gerai išmaišyti, pusę tešlos paskleisti kepimo formoje, išlyginti šakute. Suberti lygiu sluoksniu uogas, ant viršaus lyg dideliais trupiniais išdėlioti likusią tešlą taip, kad uždengtų uogas.

Kepti apie valandą (su mano orkaite ir 40 min. pasirodė per daug), ataušinti formoje, pabarstyti cukraus pudra ir cinamonu.

Baisiai skanus karštas, o ar skanus šaltas, negaliu pasakyti, nes jau nebeliko...

Receptas iš BBC Good Food žurnalo.

2008 m. spalio 27 d., pirmadienis

Paprasčiausiai kepti kalmarai su bulvėmis

Nusipirkom mes kalmarų. Šviežių ir nevalytų. Pirmą kartą ir be jokio supratimo, kas su jais daroma. Kaip ir vakar su mažų sardinių kilogramu, šiandien vėl kažkaip neaiškiai virtuvėje buvau palikta viena su jais tvarkytis... Nieko sudėtingo, tik darbas ne iš maloniausių, jautrių nervų skaitytojai sekančią pastraipą gali ir praleisti.

Pirmiausia, aišku, reikia juos išvalyti. Papasakosiu grubiai, tikiuosi, kad aiškiai. Ištraukiam čiuptuvus su žarnokais, nupjauname kiek už akių, iškrapštome tarp čiuptuvų likusią dalį, kuri nežinau kaip vadinasi. Išimam pailgą plastmasinį daiktą iš vidurių, iškrapštom kiek pasiekiam. Pelekus nutraukiam žemyn taip, kad išsinertų su visa rožine stora oda - išmetame ir pelekus, ir odą. Išverčiame kalmarą, išvalome gerai iš vidaus. Nėra lengva išversti, bet pasitelkus fanaziją visai įmanoma :) Išplovus parverčiame atgal.


Nesu kalmarų kepimo ekspertė, bet galiu pasigirti, kad gavosi puikiai, bet jei ir nuotraukoje kalmaras kiek pasvilęs atrodo. Svarbiausia atsiminti vieną dalyką - perkeptas kalmaras bus kietas kaip bato padas. Kepti reikia ant didelės kaitros ir trumpai - minutę ar pusantros kiekvieną pusę. Taigi kalmarus perpjoviau išilgai, vidinę pusę įpjoviau rombais, grilinę keptuvę įkaitinau iki maksimumo, kalmarą aptepliojau alyvų aliejumi, sumaišytu su kapotu česnaku, druska ir pipirais. Kepiau kiekvieną pusę po minutę. Valgėme su virtomis bulvėmis, sutaisytomis su alyvų aliejumi ir actu (čia monkey husband indėlis, jis iki šiol nesupranta, kaip mes galime valgyti tiesiog paprastai lietuviškai virtas bulves :D)

2008 m. spalio 13 d., pirmadienis

Auksiniai briuselio kopūstai

Stovėjo, stovėjo briuselio kopūstai šaldytuve ilgai, kol iškapsčiau naują būdą, kaip juos paruošti. Paprastai apverdu ir apkepu su aliejumi, čili ir česnaku. Gaunasi neblogai, bet šiuo būdu daug geriau! Už receptą dėkoju nuostabiam blogui 101 cookbooks


Recepto čia nedaug. Tiesiog reikia nuplauti kopūstukus, nupjauti kotuką, nuskabyti kietesnius išorinius lapelius, perpjauti per pusę. Perpjautą pusę patepti aliejumi (arba daug paprasčiau jau supjaustytus kopūstus pakratyti inde su pora šaukštų aliejaus). Didelėje keptuvėje įkaitinti šaukštą aliejaus, perpjauta puse žemyn vienu sluoksniu sudėti kopūstukus, pabarstyti druska ir uždengus dangčiu kepti ant nedidelės ugnies 5 min. Jei per daug traškūs, palikti dar kelioms minutėms. Po to nuimti dangtį, padidinti ugnį ir pakepti, kol paruduos, pavartyti, kad apkeptų iš visų pusių. Išėmus iš keptuvės pabarstyti tarkuotu sūriu (mano pasirinkimas šiandien - parmezanas), tiekti į stalą. Skanumėlis!

2008 m. spalio 12 d., sekmadienis

Avokado ir rikotos užkandukai

Vakar gaminau nepakartojamą rikotos ir kumpio paštetą su pistacijomis, tad vėl atliko šimtgramis rikotos. Šįryt atradau, kaip ją išmintingai panaudoti sumuštinukams vėlyviems sekmadienio pusryčiams. Bandymas buvo sėkmingas, nuo šiol šie abu užtepai bus gaminami drauge. Geras dalykas aperityvui.


sunokęs avokadas
pusės citrinos sultys
šaukštas smulkiai tarkuoto grana padano (arba parmezano)
šaukštas kapotų pistacijų
3 šaukštai ricotta arba mascarpone
šviežio raudonėlio
Tabasco
druskos, pipirų
(ridikėlių)

Avokadą nulupame, susmulkiname, pašlakstome citrinos sultimis ir sutriname šakute. Dedame sūrį, pistacijas, ricotta, raudonėlį, likusias citrinos sultis, gerai išmaišome. Pagal skonį įlašiname Tabasco, pasūdome, paskaniname pipirais. Apie pusvalandį palaikome šaldytuve.

Tiekiama į stalą kaip leidžia fantazija - ant skrudintos duonos, kaip užtepą sumuštiniams, su krekeriais ir pan. Pagal receptą reikėtų papuošti ridikėliais, labai jie čia tiktų, užkandukas tiesiog prašyte prašosi kažko traškaus ir kartoko.

Receptas adaptuotas iš žurnalo casaviva .

2008 m. spalio 8 d., trečiadienis

Gnocchi su džiovintais baravykais, pancetta ir cukinija

Pas mus švieži baravykai kainuoja tiek, kad net ir labai jų norėdama, nusprendžiau verčiau sunaudoti turimus džiovintus. Jau seniai planavau pabandyti risotto su džiovintais baravykais ir šafranu, bet jau kai išmirko grybai apsižiūrėjau, kad neturiu reikiamų ryžių. Šaldytuve gulėjo gnocchi (tariame - njoki) pakelis, pasižvalgiau plačiąjame internete, dar kartą šaldytuve ir puoliau gaminti tokį nelabai išvaizdžiai atrodantį, bet labai skanų patiekalą.



Jei Lietuvos parduotuvėse nėra pirkti jau paruoštų gnocchi (o gal jau yra?), juos galima pasigaminti patiems. Receptą rasite pas skaniai.lt O jei vietoj džiovintų baravykų naudosite šviežius, išvis liežuvį praryti galima...

Reikės (3 žmonėms)
700 g gnocchi
30 g džiovintų baravykų
50 g parūkytos šoninės (pancetta) arba kumpio
cukinijos
svogūno
alyvų aliejaus, šaukšto sviesto
(balto sauso vyno)

Gerai nuplautus džiovintus baravykus pamirkome porą valandų šaltame vandenyje, išgriebiame iš vandens, susmulkiname, vandens neišpilame, sunaudosime padažui.

Susmulkiname cukiniją, svogūną.

Keptuvėje ant nedidelės ugnies įkaitiname alyvų aliejų, jame ištirpiname sviestą.

Dedame svogūnus, po poros minučių dedame pancetta kubeliais arba šoninę (jei naudojame kumpį, geriau jį dėti vėliau), pamaišom. Įpilam keletą šaukštų balto vyno. Pamaišom. Dedame cukinijas ir džiovintus grybus. Maišydami kaitiname. Įpilame nuo grybų likusio vandens ('iš akies', gali būti ir ganėtinai skysta, nuo bulvinukų išsiskyręs krakmolas padažą sutirštins, mano padažas galėjo būti kiek skystesnis). Kepame apie 10-15 min. iki suminkštės cukinijos, pasūdome.

Gnocchi išverdame pagal instrukcijas (2 minutės), išgriebiame ir sudedame į keptuvę su padažu, gerai išmaišome, kad įsigertų tuo nuostabiu baravykų kvapu ir skoniu. Valgome. Geriau ne prieš miegą - čia juk ganėtinai 'sunkus' patiekalas.

Skanaus!

2008 m. rugsėjo 26 d., penktadienis

Triušiena su žolelėmis

Vėl triušiena. Na žinokit, ne paskutinis receptas (dar bent trys nužiūrėti laukia savo eilės). Vis gi pas mus ši mėsa viena iš pigiausių, o ir eksperimentuoti su paruošimu visaip galima. Šįkart receptas adaptuotas iš Sale&Pepe rugpjūčio nr. Restoraninis receptas iš kruizinių laivų virtuvės. Labai vykęs, mums patiko. Tad ir be nuotraukos receptą nusirašau čia, kad netyčia nepamirščiau.

4 asmenims

kg triušienos
100 g šviežių žolelių (rozmarino, šalavijo, čiobrelių, mairūno)
balto sauso vyno
druskos, pipirų
alyvų aliejaus

Pastebėjimas apie žoleles - 100 g atrodo baisiai daug. Priskabiau gerą saują ir tai tik 20-30 g tebuvo... Atrodo, kad ir tiek pakako. Aišku, geriau šviežios, bet manau, kad skanu ir su džiovintomis. Mairūno neturėjau.

Nuplautus triušienos gabalėlius dedame į indą, apdėliojam žolelėmis, užpilame pora stiklinių balto sauso vyno (arba kiek negaila). Marinuojame 2 valandas, karts nuo karto pavartome, kad marinatas pasiskirstytų tolygiai.

Orkaitę įkaitiname iki 180 C. Nupilame marinatą (jį galima panaudoti padažui, bet man ir be to skanu buvo). Triušieną dedame į skardą, pašlakstome alyvų aliejumi, pasūdome, pabarstome pagal skonį maltais pipirais. Pagal receptą reikėtų kepti pusvalandį, karts nuo karto pavartant ir palaistant susidariusiomis sultimis. Man norėjosi geriau iškepusios mėsos, kepiau apie 50 min ir kiek persistengiau, būtų pakakę ir mažiau.

Visumoje - labai skanu, sultinga, nesijaučia specifinio kvapo, lengvai paruošiama. Kepsiu dar :)

2008 m. rugsėjo 25 d., ketvirtadienis

Trinta moliūgų sriuba

Rudeninė sriuba, puikiai tinkanti kai norisi nesudėtingo, lengvo ir šildančio maisto. Dvelkia ramybe...

Reikės:
oranžinio moliūgo gabalo
saliero stiebelio
nedidelio svogūno
česnako
druskos, alyvų aliejaus
čiobrelių ir grietinėlės paskaninimui

Puode pakaitiname pora šaukštų alyvų aliejaus, kapotus svogūnus ir česnako skiltelę, po poros minučių dedame smulkintą saliero stiebą, dar po kelių minučių ir kubeliais pjaustytą moliūgą. Maišydami kaitiname kelias minutes, užpilame verdančiu vandeniu, pasūdome pagal skonį. Palaukiame, kol užvirs ir paliekame ant nedidelės ugnies apie 30-40 minučių (priklauso kaip smulkiai pjaustytas moliūgas). Sutriname blenderiu, paskaniname grietinėle (grietine) ir čiobreliais. Skanaus!

2008 m. rugsėjo 12 d., penktadienis

Kimšti fiori di zucca

Vienas iš mano mėgstamiausių užkandžių Romos picerijose – fiori di zucca. Niekad nebandžiau namuose, niekad nemačiau pirkti, o mamos daržo niokoti nesinorėjo.

Dabar esame arčiau Italijos, tad turguje galima nusipirkti cukinijų moliūgų žiedų (dėkui, Evelina). Kadangi anyta dar vis sukinėjosi virtuvėje, nusprendžiau pasinaudoti gera proga ir paėmiau indelį. Demonstruoju, kas su šiuo gėriu buvo daroma.

Taigi cukinijų moliūgų žiedai atrodo taip. Kadangi čia vyriški žiedai, jie auga ant stiebelio.

Paruošimas (bandau atsiminti ką išmokau biologijos pamokose). Pirmiausia nuo žiedkočio nuskabome taurėlapius. Stengdamiesi nepažeisti žiedo išimame piestelę ir kuokelius (t.y. viską, kas viduje). Žiedą iš visų pusių gerai praskalaujame po šaltu tekančiu vandeniu, gerai nusausiname, patikriname, ar nėra užsilikusių vabaliukų ar kirminukų. Gaminimui paruošti žiedai atrodo taip:

Bent jau Romoje žiedai kemšami mozzarella ir ančiuviais, kepami tešloje. Pirma dedame trečdalį ar puselę sūdytos ančiuvio file, po to gabaliuką mozzarellos. Neperpildome!



Iš kiaušinio, miltų ir vandens užmaišome tirštoką tešlą. Anyta prigrasino jokiu būdu nedėti druskos - taip išvengsime besišaudančio aliejaus. Žiedus voliojame tešloje, iš visų pusių apkepame aliejuje, atvėsiname ant popierinių rankšluosčių, pabarstome druska. Mėgaujamės...

2008 m. rugsėjo 7 d., sekmadienis

Abrikosų pyragas

Bandau išsikovoti sau vietą virtuvėje gamindama desertus. Bent kol kas. Šį pyragą seniai seniai radau delfi.lt virtuvės skyrelio komentaruose. Dėkoju nežinomai autorei, pyragas tapo vienu iš mūsų mėgstamiausių. Ypač, kai namuose nerasta sezoninių vaisių ir daržovių. Savų medžių nėra, dosnių sodininkų aplink neturim, o parduotuvė tolokai. Tenka tenkintis tuo, kas kartu su mumis dėžėse atkeliavo iš Ciuricho - atsargos skardinėse.

skardinė konservuotų abrikosų puselių sirupe (nedidelei formai naudoju 400g skardinę)
120 g sviesto (minkšto, kambario temperatūros)
70 g rudo cukraus (man patinka muskovado)
125 g balto cukraus
2 kiaušiniai
180 g miltų
2 nubraukti a.š. kepimo miltelių

Abrikosus nuvarviname, sirupą paliekame puodelyje.

Kepimo formą ištepame 50 g minkšto sviesto (dažniausiai sunaudoju kiek mažiau, priklauso nuo formos dydžio), pabarstome ruduoju cukrumi, išgaubta puse į apačią išdėliojame nuvarvintas abrikosų puseles. Dedame į šaldytuvą.

70 g sviesto išsukame su cukrumi, po vieną įmaišome kiaušinius, įpilame 4-5 šaukštus sirupo, beriame su kepimo milteliais sumaišytus miltus. Formą su abrikosais užpilam paruošta tešla, vėl dedame į šaldytuvą, kol orkaitė įkais iki 175C. Kepame apie 30 minučių. Išėmus iš orkaitės, pyrago viršų uždengiame lentele, apverčiame ir paliekame 10 min. Nuimame formą, tiekiame į stalą.

Dažniausiai šį pyragą pasiruošiu iš anksto prieš ateinant svečiams. Valgant pagrindinį patiekalą, iš šaldytuvo pašaunu į orkaitę, desertui valgome nedideles porcijas su ledais.

2008 m. rugsėjo 4 d., ketvirtadienis

Pasiaiškinimas

Visai retai beparašau. Ir turiu tam porą neblogų pasiaiškinimų.

Pirma: kraustėmės. Kur? Ten, kur kalba itališkai, bet ne Italija. Čia valgoma daug polentos, verdama minestrone, puikiai ruošiama mėsa.
Antra: kol kas nieko aš iš tipiškų vietos receptų negaliu išbandyti, nes mano virtuvę visiškai okupavusi monkey husband mamma (primenu - italė, ir tai turėtų viską paaiškinti). Pirmą savaitę džiaugiausi poilsiu, antrą savaitę pradėjau nekantrauti, trečią savaitę jau kartais apima nepaaiškinami emocijų protrūkiai, o kadangi nusimato ir ketvirtoji ir/ar n-toji savaitė, reiktų galvoti kokį veiksmų planą, o tai blogas visai numirs. Patarimai?

2008 m. rugpjūčio 23 d., šeštadienis

Skanieji baklažanai

Nugriebiau turguje porą pigių ir šviežių baklažanų. Daviau uošvienei valią daryti su jais ką tik nori.


Ji juos supjaustė išilgai, pabarsčiusi druska paliko kelioms minutėms, gerai nusausino ir sausai kepė ant grilinės keptuvės be jokio aliejaus. Sluoksniavo inde su smulkiai pjaustytu česnaku, čili pipiriuku, petražolėmis, pašlakstė naminiu alyvų aliejumi. Sakė, kad šaldytuve pridengtas folija šitas reikalas laikosi ilgai. Pas mus jo greitai nebeliko. Labai jau skanu... Su mėsa kaip garnyras arba tiesiog su balta duona. Pasigailėjau, kad tik du baklažanus tepirkau.

2008 m. rugpjūčio 20 d., trečiadienis

Triušiena 'paprastai' itališkai

Uošvienė šeimininkauja mano virtuvėje, o aš vos spėju fiksuoti eigą ir rezultatus. Kadangi viskas vyksta 'iš akies', taip ir nupasakosiu.


Triušienos gabaliukus pamirkyti šaltame vandenyje. Nusausinti, pasūdyti, pabarstyti rozmarinu, ant nedidelės ugnies troškinti keptuvėje uždengus dangčiu (ant alyvų aliejaus). Gan ilgokai... Kai triušiena iškepus, įberti džiovintą čili pipiriuką, juodąsias alyvuoges, šiek tiek balto vyno ir pakepti be dangčio iki paruduos. Gamyba viso trunka apie valandą ar pusantros.

Labai skanu... Vis spėlioju, jei aš gaminčiau, ar man taip pavyktų, ar būtina 50 metų praktika virtuvėje :)

2008 m. rugpjūčio 18 d., pirmadienis

Rikotos ir kumpio paštetas su pistacijomis

Grįžom po atostogų. Lauktuvėms parsivežiau šį nuostabų draugo mamos receptą iš Veneto regiono ir... uošvienę. Va dabar tai pailsėsiu. Mano virtuvė jau nebe mano valdos. Dar kažkaip išsikovojau išbandyti parsivežtą receptą, bet tikriausiai čia mano paskutinis pasispardymas virtuvėje iki kol turime namuose tokį garbų svečią.

Taigi nuostabusis receptas. Per didelius itališkus sekmadieninius pietus pas draugo tėvus buvome pavaišinti paštetu, kuris visiems labai labai patiko. Sugebėjau išklausti recepto. Beje, pas tą pačią moteriškę, kuri pasidalino kriaušių pyrago receptu.

200 g prosciutto cotto (kumpio)
150 g ricotta
50 g sviesto
20 g pistacijų (nesūdytų)



Kambario temperatūros sviestą, kumpį ir rikotą susmulkiname blenderiu iki vientisos masės, suberiame grubiau kapotas pistacijas. Dedame į foliją išklotą formą, paliekame šaldytuve 2 valandas. Tepame ant skrudintos duonos ir mėgaujamės...

Skanaus!

2008 m. liepos 31 d., ketvirtadienis

Penne all'arrabbiata

Išvertus iš italų kalbos pikta pasta. Ir paprasta. Ir skani. O kai šiltnamiuose uždera pomidorai, šaldytuve mėtosi tik sūrio gabaliukas ir pora česnakų, pats tas vakarienei.

Šįkart norėjosi jos kuo piktesnės, tad nepagailėjau čili ir česnako. Monkey husband labai nesukritikavo, bet kaip dažnai būna paprastutis patiekalas reikalauja aukštojo pilotažo virtuvėje ir tik tikram italui tesuprasti kaip ten iš tiesų rezultatas turi atrodyti. Per tiršta, per skysta, per mažai padažo, per daug... Man lietuvei sunku suprasti :)


4 žmonėms pagal receptą, dviems realybėje reikėjo
500g pomidorų
2 česnako skiltelių
čili pipirų
juodųjų pipirų
pecorino romano arba parmezano

Šįkart nepatingėjau ir pomidorus paruošiau kaip priklauso. Nuplikiau verdančiu vandeniu, leidau pamirkti kokį 10 sekundžių. Labai lengvai nusilupo odelės, išėmiau sėklas. Supjausčiau kubeliais.

Alyvų aliejuje pakepiname kapotą česnaką, čili pipirus (jei švieži, juos galima dėti pačioje pabaigoje. Pasaugom, kad česnakas nesudegtų, o tik pakaistų. Dedam pomidorus. Kaitinam ant nestiprios ugnies 15-20 min. Pabaigoje pasūdome, pabarstome kapotomis petražolėmis.

Tuo metu išverdame makaronus. Tradiciškai Romoje su šiuo padažu naudojami penne rigate. Žmogui maždaug 125g.

Pastai išvirus verčiam ją į kiek patirštėjusį padažą, išmaišome. Gardiname smulkiai tarkuotu sūriu.

Paprasta, greitai ir skanu.

PS.1 Žiemą padažui naudojame pomidorus skardinėse, nes iš plastmasinių parduotuvinių pomidorų labai sunku kažką skanaus išgauti.

PS.2 Išvažiuoju atostogų! Po gimtuosius monkey husband kraštus. Tikiuosi, kad uošvienė įsileis į savo virtuvę su fotoaparatu. Jei planas pasiseks, pažadu pasidalinti nugvelbtomis kulinarinėmis paslaptimis.

2008 m. liepos 30 d., trečiadienis

Triušiena su voveraitėmis

Kažkada žadėjau papasakoti apie voveraites šveicariškame turguje. Gal ir neturėčiau nustebti, bet apsidžiaugti tikrai apsidžiaugiau, radusi jų iš Lietuvos. Na jei visai sąžiningai, tai parašyta, kad iš Rusijos, bet kai paklausiau iš kur, nė nemirktelėjusi pardavėja atsakė 'Litauen'. Taip nudžiugau, kad net nespėjau supykti dėl užrašo.

Taigis...

Pasūdytus triušienos gabalėlius dedame keptuvėn į įkaitinto alyvų aliejaus/sviesto mišinį. Ten pat metame porą šalavijo ir rozmarino šakelių, keletą česnako skiltelių. Paliekama kepti tiesiog kol iškeps. Pabaigoje galima išimti triušieną ir keptuvėn įpilti kiek balto vyno, sultinio šaukštą ir taip pasigaminti padažą.

Kol kepa triušiena, kitoje keptuvėlėje ištirpiname sviestą, pakaitiname kapotą česnaką ir dedame ketvirčiais pjaustytas voveruškas. Pabaigoje pabarstome petražolėmis. Labai itališka. Mano mama česnakų su grybais tikrai nenaudoja. Dažniausiai tik svogūnus ir grietinę. Na ir krapus ant bulvių, bet tik ne 'petruškas' ant grybų. O man skanu visaip.

Patiekalą sulietuvinau garnyrui patiekdama šviežias bulvytes. Buvo skanu...

Originalus receptas (video anglų klb.)

2008 m. liepos 17 d., ketvirtadienis

Po atostogų pas mamą...

... laukiu, kada važiuosim pas uošvienę atostogauti. Grįžau namo ir iki šiol dar vis nesuprantu, ką gi mes valgome vakarienei. Tai greitai pasipjaustom mozzarellos su pomidorais, kartu su manimi parskridusiais iš mamos daržo, tai šaldyta pica orkaitėn keliauja. Paslaptis čia - rasti gerą šaldytą padą tik su pomidorais ir sūriu, o visa kita pasidaryti patiems - saliami, scamorza'os (rūkyta mozzarella), vytintas kumpis su gražgraste. Truputis fantazijos ir visai padori vakarienė išeina.

Savaitgalį palėkėme iki garstyčių sostinės Dijon'o Prancūzijoje, vėl vakarienės nereikėjo namie gaminti. Jei kas pro tuos kraštus važiuosit, galiu rekomenduoti du restoranus, į kuriuos mes nepapuolėm ir labai gailimės.


Pirmasis pilnai užsakytas buvo viešbučio Phillipe Le Bon restoranas Les Oenophiles. Net kaip viešbučio gyventojai negalėjome įsiprašyti bent į rezervinį sąrašą. Ne per daugiausiai dėl mūsų nelaimės apgailestaujantis viešbučio darbuotojas iškart parekomendavo pigesnį ir jo žodžiais tariant, ne ką prastesnį viešbučio Le Sauvage restoraną. Ten nubėgom tekini. Tik įėjus nosį pradėjo kutenti neapsakomi žarijose kepamos mėsos kvapai, vaizdai. Tvirtai nusprendžiau, kad iš čia aš niekur neisiu. Deja, teko... Viskas pilnai užsakyta. Nei pirmai, nei antrai pamainai vietų mums nebuvo...

Tada išbandėme trečią rekomendaciją L'Epicerie & Cie Emile Zola aikštėje. Šis buvo kiek laisvesnis, bet ir niekuo neypatingas. Maistas tiesiog geras, kaip ir pridera Prancūzijoje.

Vakar dar vis gailėjomės nepapuolę į gurmaniškąjį Les Oenophiles, tad sugalvojom išbandyti vietinę Ciuricho garsenybę Blaue Ente. Vieta graži, aplinka romantiška, kainos didžiulės, porcijos mažos, maistas tikrai geras, bet neypatingas. Daugiau neisim :)

O kas šįvakar vakarienei? Net neįsivaizduoju... Gal kokių idėjų pasiūlytumėt? Turim daug garstyčių, makaronų ir ryžių. Na ir parduotuvę netoliese

2008 m. liepos 1 d., antradienis

Atostogos pas mamą

Kaip gera atostogauti. Ypač Lietuvoje. Atrodo čia ir dangus kitoks, žolė kvepia kitaip, tiesiog vasara kitokia. Labai lietuviška - kiek apniukusi, vėsiais vakarais, retkarčiai pradundančia perkūnija ir lietumi.

Savaitgalį susirinko mūsų didelė šeimyną šašlykų kepti. Jau seniai iš galvos neišeina skaniai.lt skelbtas slaptas pikniko ginklas. Įsivaizdavau, kad būtų nepaprastai skanūs kepti gamtoje ant žarijų. Sugebėjau įtikinti mamą išbandyti tokį, anot jos, gurmanišką patiekalą. Sutarėme, kad dėl visa ko ir tradicinių šašlykų turėsim. Nesėkmės atveju. Kaip sakant, savam krašte pranašu nebūsi, visi dar vis šventai tiki, kad mes tik makaronais gyvi.


Taigi kilogramas jautienos sumalamas mėsmale, ten pat keliauja pora svogūnų ir indelis džiovintų pomidorų, su visu aliejumi ir prieskoniais iš indelio, milteliai su užrašu 'cumin' iš lauktuvėms parvežtų prieskonių rinkinio iš Tuniso (į kuminą tai nebuvo panašu, bet jau tiek to), bazilikas, druska ir pipirai. Marinavome per naktį, padažą pamiršome. Kepėme grotelėse ant žarijų, valgėme kaip sveikuoliškus burgerius, sluoksniuotus su ką tik nuskintomis salotomis, špinatais, gražgarste. Ir tiesą pasakius, ne tik man buvo be galo skanu. Kaip supratau, receptas keliauja į šeimos archyvą. Ačiū skaniai.lt

2008 m. birželio 20 d., penktadienis

Antienos krūtinėlės su šiltomis cukinijų salotomis

Šią savaitę užmačiau Lesley Waters per BBC Ready Steady Cook. Kažkokiam žymiam tenisininkui rodė, kaip skaniai išsikepti antienos krūtinėlę ir nepasišiukšlinti prieš merginas. Pagavo azartas ir man pabandyti. Prie patiekalo priderinau Antony Worrall Thompson šiltas cukinijų salotas.


2 žmonėms reikės

dviejų antienos krūtinėlių su oda (apie 200 g viena)
2 a.š. kumino
2 a.š. kalendros
2 gvazdikėlių
1 a.š. druskos

Garnyrui
poros jaunų cukinijų, plonai pjaustytų juostelėmis
2 šaukštų alyvų aliejaus
kapotų petražolių
2 a.š. sojos padažo
kapotos česnako skiltelės
2 a.š. rudo cukraus

Prieskonius ir druską sutriname trintuvėje. Antienos krūtinėlių odą įpjauname rombeliais, gerai įtriname prieskonių mišiniu. Gerai įkaitiname keptuvę (nesvylančiu dugnu), krūtinėles dedame prieskoniuotąja puse žemyn, gerai prispaudžiame ir kepame 4-5 minutes. Kadangi antiena ganėtinai riebi, nereikia jokių riebalų. Apverčiame ir kepame dar 4-5 minutes arba savo nuožiūra iki kol iškeps (pagal nurodytą laiką gaunasi vidutiniškai iškepusi, ne visiems patinka rožinė mėsa). Išimame iš keptuvės, leidžiame 5 minutes pailsėti.

Cukinijų salotos paruošiamos labai greitai - visus ingredientus pašildome nedidelėje keptuvėje apie 4 minutes. Naudojau geltonas ir žalias cukinijas - gyva vasariška spalvų kombinacija, garnyras labai tinka prie antienos. Pagailėjau, kad daugiau cukinijų nepapjausčiau.

Skanaus!

2008 m. birželio 18 d., trečiadienis

Chilli con carne

Vis rečiau užsuku į virtuvę, o ten pasirodžius sukčiauju. Va kad ir su šiuo čili troškiniu. Vieną dieną verdi, dvi valgai. Antrą dieną jis net daug skanesnis ir kvapnesnis!


4-6 žmonėms reikės:

0.5 kg jautienos faršo
2 x 400 g skardinės smulkintų pomidorų savo sultyse
2 x 400 g skardinės raudonų pupelių
2 vidutinio dydžio svogūnų
pora česnako skiltelių
2 a.š. aitriosios čili miltelių (arba pagal skonį)
čili ankšties
1 a.š. maltos kalendros
1 a.š. cumin miltelių
pusė cinamono lazdelės
šaukšto aliejaus, druskos, pipirų

Puode arba didelėje keptuvėje storu dugnu įkaitiname aliejų, porą minučių pakepiname smulkintus svogūnus ir česnakus, beriame kalendrą, cumin'ą, čili miltelius ir smulkintą ankštį (geriau be sėklų ir baltų membranų, jei nenorime per aštraus patiekalo). Faršą iki rudumo apkepiname su svogūnais ir prieskoniais, pagardiname druska ir pipirais. Pilame dvi skardines pomidorų, stiklinę vandens (ir/ar šiek tiek raudono sauso vyno), dedame pusę cinamono lazdelės ir paliekame troškintis ant labai silpnos ugnies 1.5 valandos (arba dedame į 150C orkaitę). Pusvalandis į pabaigą suverčiame nuplautas pupeles iš skardinės. Mes valgome su balta duona. Labai tinka prie alaus (ir futbolo). Skanaus!

2008 m. birželio 10 d., antradienis

Risotto su dešrelėmis ir žirneliais

Po rytietiško savaitgalio grįžtam prie įprastų valgių. Žinau, žinau, šis patiekalas labiau tinkamas valgyti šaltais žiemos vakarais. Taigi padariau kulinarinę nuodėmę ir išsiviriau šiltą birželio vakarą. Tikiuosi, kad ne dėl to Italijos rinktinė pralaimėjo olandams...


3-4 žmonėms reikės
350 g carnaroli, arborio ar vialone nano ryžių
1,3 l vištienos sultinio
100 ml balto sauso vyno (labai gerai gaunasi ir su raudonu)
smulkiai pjaustyto svogūno
50 g sviesto
2 luganica tipo dešrelių (apie jas vėliau)
150 g šviežiai aižytų arba šaldytų žirnelių
2 š. pomidorų passatos
parmezano ir dar šiek tiek sviesto

Dešrelės pagal receptą naudojamos Luganica tipo - žalios maltos kiaulienos, ganėtinai sūrios. Manau, kad galima pakeisti arba paprastu su žolelėmis sutaisytu faršu, arba rūkyta dešra (G.Locatelli siūlo ir chorizo). Fantazijai ribų nėra!

Žirnelius blanširuojame verdančiame vandenyje (2 min). Trečdalį sutriname šakute.

Dešreles išrengiame iš apvalkalo, mėsą susmulkiname. Smulkiai kapotą svogūną kartu su dešrelių mėsa švelniai apkepame keptuvėje tirpintame svieste.

Pilame ryžius, maišome, kol jie gerai įkais. Pilame vyną. Alkoholiui nugaravus pradedame pilti sultinį (iš greta ant viryklės kaitinamo puodo). Su pirmu sultinio samčiu dedame pomidorų passata. Pilstome sultinį vis maišydami 15-17 min. Apie 12-14 min. supilame žirnelius.

Kai jau supilame visą sultinį, puodą/keptuvę nuimame nuo ugnies, leidžiame pailsėti minutę. Energingai įmaišome kubelį šalto sviesto, tarkuotą parmezano sūrį. Paragaujame, ar netrūksta druskos, pagardiname šviežiai maltais juodaisiais pipirais ir tiekiame į stalą.

Skanaus!

Receptas iš Giorgio Locatelli 'Made in Italy'. Jo sūnaus pats mėgstamiausias :)

2008 m. birželio 9 d., pirmadienis

Šiaurės Indijos avienos curry

Galvojau, kad bus taip pat greitai paruošiamas, kaip ir vištienos curry iš tos pačios receptų knygos. Suklydau. Nors gamyba ir užtruko, buvo verta. Nuotrauka... hmmm... Net ir Anjum Anand savo knygoje Indian Food Made Easy recepto nuotrauka nepailiustravo. Jei labai baisu, sakykit, galiu išimti :)


Pakoregavus kiekius 2 žmonėms reikėjo
20 g imbiero šaknies
20 g česnako skiltelių (4 labai didelės)
3 š. daržovių aliejaus
2 žalio kardamono ir 2 juodo
lauro lapo
didelio svogūno (smulkinto)
400 g avienos gabaliukų (rekomenduojama su kauliuku)
1-2 žaliosios čili ankštys
pusė a.š. ciberžolės
šaukštas kalendros miltelių
a.š. garam masala
druskos pagal skonį
4 vidutinio dydžio pomidorai (sumalti į košę blenderiu, galima ir iš skardinės)
0.5 l vandens
šviežių kalendros lapų

Imbierą ir česnaką sugrūdame patogesniu metodu į košelę (galima blenderiu (tada įpilt kiek vandens), galima grūstuvu).

Aliejų įkaitiname didelėje keptuvėje nesvylančiu dugnu. Dedame kardamoną, lauro lapą ir pamaišome 10s, tada beriame smulkintą svogūną. Kepame 8 minutes, iki gražiai paruduos. Tada dedame avienos gabalėlius, apkepame gerai iš visų pusių (2-3 min.), tada įmaišome imbiero ir česnako mišinį, prieskonius ir druską. Kepame nuolat maišydami kelias minutes, iki keptuvė bus sausa.

Dedame pomidorų tyrę, užviriname ir kaitiname iki masala perkepa (10-15 min.) Pilame vandenį, užviriname, sumažiname ugnį, uždengiame dangčiu ir paliekame 35-45 min. Kartais pamaišome, jei trūksta, įpilame vandens. Pabaigoje įmaišome kapotus kalendros lapus ir tiekiame į stalą su ryžiais arba duona (geriau indiško stiliaus arba balta).

Ne visada man sekasi gerai išvirti ryžius. Basmati ryžiai visada išeina birūs pagal tos pačios autorės receptą.

4 žmonėms (aš tiek verdu dviems)
200 g basmati ryžių, kelis kartus perplautų po tekančiu vandeniu, iki vanduo bėga skaidrus
365 ml vandens
pusė šaukšto citrinos sulčių (nebūtina)

Ryžius mirkome pusvalandį. Nupilame vandenį, dedame į puodą storesniu dugnu, užpilame nurodytu kiekiu vandens, užviriname, pilame citrinos sultis, gerai pamaišome. Uždengiame dangtį, sumažiname ugnį ir verdame 7-8 minutes. Nuimame nuo viryklės, atidengiame dangtį, palaukiame 5 minutes kol nugaruos. Pamaišome šakute. Paprasta.

2008 m. birželio 8 d., sekmadienis

Tailandietiškas vištienos curry

Šį savaitgalį patraukė ant rytietiškos virtuvės. Penktadienį iš naujo atradau kitoje gatvės pusėje nuo mūsų namų esantį azijietišką supermarketą su begale nematytų produktų ir šviežių daržovių bei prieskoninių augalų. Apsipirkau ir žiūrim kas gavosi...


Kam nepatinka mano nuotrauka, prašom žiūrėti į originalų receptą. Ten gražiau atrodo, nesiginčysiu.

Taigi 2 žmonėms reikėjo:

nedidelio svogūno
citrinžolės stiebo
šaukšto daržovių aliejaus
3-4 šaukštų raudonos curry pastos
400 g vištienos krūtinėlės, smulkintos vieno kąsnio gabaliukais
šaukšto žuvies padažo (fish sauce)
arbatinio šaukštelio rudo cukraus
4 kaffir (laimo) lapų
400 ml skardinės kokoso pieno
kalendros lapų

Pastabėlė - jei ką išgasdino produktų sąrašas, galiu pasipasakoti, kad pirmą kartą šį receptą išbandžiau be citrinžolės, kaffir lapų ir kalendros. Buvo ne mažiau skanu. Verta bandyti.

Susmulkiname svogūną ir citrinžolės stiebelį (ruošiant citrinžolę man pagelbėjo šis video).

Aliejų labai gerai įkaitiname wok'e arba paprastoje gilesnėje keptuvėje. Dedame svogūnus, kepame 3-5 minutes. Įmaišome raudonąją curry pastą. Maišome dar minutę.

Vištienos gabalėlius maišydami pakepame iš visų pusių, kad gerai 'apliptų' svogūnais. Dedame žuvies padažą, cukrų, kaffir laimo lapus ir kokoso pieną. Lėtai užviriname, tada sumažiname ugnį ir kaitiname (be dangčio) 15 minučių iki vištiena iškeps. Karts nuo karto pamaišome.

Pabaigus virti paragaujame ir jei norisi, dedame dar curry pastos ir/ar druskos. Kalendros lapelius susmulkiname, pusę jų įmaišome į pabaigusį virti curry, kitą pusę pabarstome ant viršaus.

Valgome su basmati ryžiais. Skanaus!

2008 m. birželio 6 d., penktadienis

Kriaušių pyragas

Torta di pere alla trevigiana

Due to a high demand, the recipe is also available in English, scroll down please!

Prieš porą mėnesių pavažiavom iki draugų, gyvenančių Veneto, Šiaurės Italijoje. Buvo labai smagi viešnagė su daug skanaus maisto, gero vyno, pokalbių. Lauktuvėms parsivežiau draugo mamos kepto nepaprastai skanaus kriaušių pyrago receptą.


1,2 kg sunokusių, kietokų kriaušių
240 g cukraus
240 g miltų
150 g sviesto
citrina (nutarkuota žievelė ir sultys)
žiupsnelis druskos
4 kiaušiniai
2 a.š. kepimo miltelių 

Pirmu maišymu suplakam cukrų, sviestą ir kiaušinius. Sviestą naudojau labai minkštą kambario temperatūros (karštą vasaros dieną).
Antru maišymu tešlon dedame miltus, druską, kepimo miltelius, po to citrinos žievelę ir sultis.

Kriaušes pjaustome ketvirčiais ir kokių 3mm storio juostelėmis, įmaišome į tešlą. Porą kriaušių palikau papuošimui - supjausčiau išilgai plonomis juostelėmis ir apdėliojau ratuku. Gal geriau nulupti kriaušių odelę, bet aš patingėjau...

Kepame apie valandą 180 C orkaitėje.

Citrina pyragui priduoda labai labai gerą skonį.



ENGLISH VERSION

1,2 kg ripen but firm pears
4 eggs
240 g sugar
150 g butter (room temperature)
240 g flour
lemon (grated zest and juice)
a pinch of salt
2 tea spoons of baking powder

Mix sugar, eggs and butter for a few minutes with a hand held mixer. Mix flour with baking powder and salt, sift in the batter, mix well with a woden spoon. Add grated lemon zest and juice, mix.

Peel the pears, quater and slice finely (like 3mm) using a mandoline or a knife. Mix in the batter.

I use a round silicone cake tin, no oil or butter. Bake for an hour in the 180C oven.

2008 m. birželio 3 d., antradienis

Risotto su krevetėmis ir cukinijomis

Teoriškai receptas turėtų būti su cukinijų žiedais. Italijoje jie - didelis delikatesas. Kas turit sodą ar daržą, laisvai galima pasiauginti žiedų ir pasigaminti. Turėtų būti labai skanu. O kas neturi sodo ir parduotuvėse nėra tokių egzotikų pirkti, žiedus gali pakeisti jaunutėmis cukinijomis, ką aš ir padariau.


6 valgytojams

12 didelių karališkų krevečių (nevirtų, su galvom ir kiautais)
12 cukinijų žiedų su pačiomis cukinijomis (arba jaunų cukinijų, skaičius priklausomai nuo dydžio)
100 g sviesto, plius gabaliukas paskaninimui
1 nedidelis svogūnas, smulkintas
500 g carnaroli ryžių (tiks ir arborio ar vialone nano)
150 ml balto sauso vyno
1,5 l žuvies sultinio (arba krevečių sultinio, žr. receptą žemiau)
1 š. pomidorų passatos (nebūtina, jei naudojam pačių virtą sultinį)
1 citrinos sultys

Krevetes išaižom, jei nusprendžiam gamintis sultinį patys (o jei laiko yra, tikrai verta), galvas ir lukštus sunaudojam sultiniui (aprašymas apačioje), jei naudojam žuvies sultinį, išmetam.

Jei naudojam cukinijų žiedus, nuimam juos nuo cukinijų, išimam geltoną viduriuką, nuplaunam ir atidedam. Cukinijas susmulkinam nedideliais gabaliukais.

Krevetes įpjaunam išilgai ir išimam juodą veną, pasūdom, pabarstom šviežiai maltais juodaisiais pipirais, atidedame į šalį.

Sviestą ištirpiname storasieniame puode, lengvai 5-7 min. pakepame smulkiai kapotą svogūną, beriame ryžius. Kai ryžiai sušyla, pilam vyną. Alkoholiui nugaravus, po samtį pilame karštą krevečių sultinį. Vis maišome ir maišome. Procesas turėtų užimti 15 minučių.

Kai lieka paskutinis sultinio samtis, kartu su juo į ryžius dedame krevetes ir cukinijas. Maišydami kaitiname 2 minutes.

Nuimam ryžius nuo ugnies, jei naudojame, sudedame cukinijų žiedus ir paliekame pailsėti 30s. Įmaišome šaukštą pomidorų passatos (nebūtina), gabaliuką šalto sviesto ir citrinos sultis. Jei reikia, pasūdome.

Labai skanu - krevetės ir cukinijos duoda saldumą, ryžiai švelnūs kaip kremas, cukinijos traškios, citrinos sultys priduoda gerą skonį. Užima nemažai laiko (su sultiniu virš valandos), bet tikrai ir vėl gaminsiu, ypač jei mama iš sodo leis nuraškyti cukinijų žiedų.

Krevečių sultinys

morka
saliero stiebas
nedidelis svogūnas
2 š. alyvų aliejaus

Daržoves susmulkiname ir pakepame puode ant aliejaus. Įmaišome nuplautus krevečių kiautus ir galvas, kepame iki paruduos. Pilame pusę stiklinės balto vyno, šaukštą pomidorų piure (koncentrato). Kai alkoholis nugaruoja, pilame 1.7 l vandens, užverdame ir kaitiname 20 minučių ant vidutinės ugnies. Nukošiame.


Giorgio Locatelli receptas iš BBC Good Food 2005 m birželio nr.

2008 m. gegužės 30 d., penktadienis

Avienos kotletai su šviežiomis bulvytėmis ir špinatais

Žinau, lietuviškai ausiai čia ne kotletai, bet aš jau ir nebežinau kaip pavadinti. Negi vietoj vieno žodžio 'kotletai' pavadinime turėčiau rašyti 'avienos nugarinės pjausniai su kauliuku'. Kaip ne kaip, šiandien penktadienis, rytinis pasivaikščiojimas į turgų. Vėl prašiau avienos ir vėlgi ką davė, tą ir kepu.

Bevartydama senus žurnalus receptą radau BBC Good Food 2005 birželio nr. ir labai apsidžiaugiau, kad tame pačiame turguje lyg nujausdama susipirkau visus reikalingus ingredientus.


puskilogramis šviežių bulvyčių
nutarkuota citrinos žievelė
pora šaukštų alyvų aliejaus
avienos kotletų (jei nedidukai, po 2 - 3 žmogui)
sauja vyšninių pomidoriukų
išspausta česnako skiltelė
250 g špinatų

Pirmiausia užkaičiame bulves, verdame 15-20 minučių. Pajungiame orkaitės grilį (kai pajungiau ant maksimumo, tai net skarda išsilankstė...)

Paimam skardą/formą kepimui, dedame ten mėsą ir pomidorus, gerai patriname iš visų pusių citrinos žievele, pašlakstome aliejumi, pasūdome. Griliname 8-10 minučių (po 4-5 min. apverčiam). Kai iškepa, išimame iš orkaitės ir apdengiame folija.

Nusunkiame bulves.

Toliau terlinam keptuvę - dedam ant nedidelės ugnies, pilam šaukštą aliejaus, išspaudžiame česnako skiltelę. Bulves verčiam į keptuvę, paspaudžiam grūstuvu, kad plyštų odelės (tada labai skaniai prisigeria česnako). Dedam špinatus ir uždengiam keliom minutėm, vis pamaišom, kol špinatai apvys, padruskinam. Tiekame į stalą su aviena ir keptais pomidorais, palaistom nuo avienos susidariusiu padažiuku.

Labai skanu. Mums patiko, gaminsime ir vėl. Tikriausiai ne mažiau skanu būtų mėsą kepti keptuvėje, o ne po grilium, tada mažiau indų plauti reiks :)

2008 m. gegužės 28 d., trečiadienis

Pasta su brokoliais ir ančiuviais

Jei ne šis patiekalas ir ne ančiuviai jame, monkey husband niekaip neįsiūlyčiau brokolių. Na tų, kuriuos jo mamma dėl kažkokių priežasčių kalafijorais vadina. Nesiginčysiu, sakykim kad tai - žali kalafijorai.


2 žmonėms

brokolio galva (apie 250 g)
kelios ančiuvių file (marinuotos aliejuje)
čili ( jei patinka)
pora česnako skiltelių
druskos, alyvų aliejaus
250 g pastos (mums patinka orecchiette)

Brokolio galvą nuplaunam, susmulkinam žiedynus (man patinka kuo smulkiau), supjaustom kotelius. Jei naudojam sumedijusį kotą, žievę reikėtų nuskusti. Verdame pasūdytame vandenyje apie 2 minutes, išgriebiame.

Užkaičiame pastą, verdame pagal instrukcijas. Šiam patiekalui man labiausiai patinka orecchiette (išvertus - ausytės).

Keptuvėje įkaitiname kelis šaukštus alyvų aliejaus, dedame česnako skilteles (jei nereikės matytis su žmonėmis, galima ir smulkiau pjaustyti arba išspausti), džiovinto čili (nedaug). Kai česnakas pakvėpins aliejų, dedame ančiuvių file. Pamaigom su šaukštu, jie ištirpsta aliejuje, tada dedame brokolius. Pamaišydami pakaitiname ant nedidelės ugnies dar kelias minutes. Išmetame česnako skilteles. Pastai išvirus, maišome su brokoliais ir skanaus!

2008 m. gegužės 25 d., sekmadienis

Kepti pipirai

Tikrai maniau, kad nemėgstu paprikų/pipirų. Visai netikėtai pamėgau. Ypač kai radau pirkti atseit sicilietiškus. Jie tokie didžiuliai, mėsingi ir saldūs.



Jau gaminom vištieną su pipirais. Dabar užsimaniau juos tiesiog valgyti keptus užkandžiui arba kaip garnyrą. Dalį pamarinavau. Stovės šaldytuve keletą dienų - bus kuo pavaišinti netikėtus svečius.

Reikės: pipirų, alyvų aliejaus, acto (balto vyno arba balzaminio).

Jie tikrai dideli. Geltonasis kaip pusantro mano kumščio, o raudonasis kaip kokie du su puse. Abu kartu vos į orkaitę įtilpo!

Pipirus nuplauname, nusausiname. Orkaitę įkaitiname iki 200C, ant grotelių klojame foliją ir dedame pipirus. Pavartome kas 10 minučių, kad apkeptų iš visų pusių. Kepame apie 30-40 min., kol suminkštės, praras formą, odelės pajuoduos.

Ištraukiame iš orkaitės ir apdengę folija palaikom dar 10 minučių - lengviau nusiims odelės. Perpjauname per pusę, išimame sėklas ir baltas membranas, nuimame odelę ir supjaustome plačiomis juostelėmis ar kvadratėliais, kaip jau labiau patinka.

Dabar jau pipirus galima valgyti vienus, tiesiog be nieko arba su druska, pipirais, raudonėliu. Arba galima dalį pamarinuoti. Marinatui ėmiau 1:3 acto ir aliejaus. Galima daryti ir stipresnį, bet aš prie itališko acto vartojimo dar nepratus (atrodo, kad jie gali actą ir gryną gerti visai nesiraukydami). Į marinatą galima dėti ir porą česnako skiltelių, raudonėlio.

Kai pipirai bus suvalgyti, užpilą sunaudosim salotoms. O kai mamos šiltnamyje užderės pipirai, tėtis pakurs šašlykinę, kepsime pipirus sode. Garantuoju, kad jie bus šimtą kartų skanesni, nei mano orkaitėje.

2008 m. gegužės 24 d., šeštadienis

Avienos file su pipirais

Šiandien žaidžiau su itališkais pipirais. Tokiais didžiuuuliais, kaip tvirtinama, atvežtais iš Sicilijos. Nors paprikų niekada nemėgau, šiuos pradedu dievinti. Bet dabar apie avieną. Laužyta vokiečių kalba turguje pasiprašiau avienos dviems asmenims. Ką davė, tą ir išsikepėm.


2 gabaliukai po 180 g avienos file
kelios rozmarino šakelės
druskos, maltų juodųjų pipirų
šiek tiek aliejaus kepimui

Procesas labai paprastas. Kepdama mėsą vadovaujuosi Giorgio Locatelli patarimu mėsą prieš kepant bent valandą palaikyti kambario temperatūroje. Geriau iškeps, bus sultingesnė. Sūdome irgi prieš pat kepimą, nes druska ištraukia iš mėsos sultis. Metodas pasiteisina.

Avienos file apkaišome rozmarino šakelėmis, jas gerai prispaudžiame prie mėsos, pabarstome juodaisiais pipirais ir paliekame valandai. Prieš pat kepimą pasūdome.

Toliau dūminau virtuvę. Grilio keptuvę įkaitiname ant maksimalios ugnies iki vos ne pradeda rūkti. Avienos gabaliukus aptepliojame aliejumi ir kepame kiekvieną pusę po 4 minutes. Kas bijo rožinės (aka pusžalės) mėsos, turi kepti ilgiau. Išimam iš keptuvės, apdengiam folija ir leidžiame 'pailsėti' keletą minučių. Skonis liuksiškas - mėsa sultinga ir minkšta. Valgome su keptais pipirais (apie juos vėliau) ir žalių lapų salotomis, sutaisytomis su alyvų aliejumi ir actu. Labai tiktų gražgarstė ar kiti kiek kartesni lapai.

O geriausiai būtų šitą reikalą (kaip ir pipirus) kepti ne namuose, o ant žarijų lietuviškame sode arba pas senelius kaime! Jei tokios prabangos negalime sau leisti, bent jau 'geltona, žalia, raudona' sukomponuojame salotas ir pipirus.

Skanaus!
Related Posts with Thumbnails