Svečias su fotoaparatu: Jogintas Visockas, rudenio gėrybės ir ratatouille

Šiandien vėl siūlau virtualią vakarienę su fotografu. Mano akiratyje - Jogintas Visockas. Jis, kaip ir visi seni pažįstami, visai netyčia prašmėžavo Facebook‘e. Kai peržiūrėjau jo nuotraukų galeriją, pasidarė be galo įdomu, o kaip gi jo fotografijos pasaulyje atrodo maistas. Puikiai pamenu Joginto studentavimo laikų virtuvę, kur teko praleisti ne vieną vakarą lipdant savo bakalaurinį (viešas ačiū už kantrybę!). Turiu prisipažinti, tada nei aš, nei Jogintas išskirtiniais kulinariniais sugebėjimais nepasižymėjom. O gal ir klystu? Laikas išsiaiškinti.

Žodis Jogintui:

Kadangi ruduo dovanoja daug įvairiausių gėrybių (dažniausiai daržovių pavidale), šįvakar pasigaminsime ne ką kitą, o tų daržovių troškinį, kuris turi "apytikslį receptą". Tiesiog recepto tokio kaip ir nėra, nes į šį patiekalą galima dėti kokias tik mėgsti ar kokias tik turi tuo metu to sezono šviežias daržoves - pradedant morkomis ir paprikomis ir baigiant patisonais, cukinijomis ar moliūgais.

Esmė turbūt slypi pačioje pradžioje... Į keptuvę dedame gerą šaukštą sviesto (tobula, jeigu tai Ghee (lydytas) sviestas) ir palaukiame, kol jis ant silpnos ugnies išsilydys. Tuo tarpu pasiruošiame prieskonius: reikės visko po šiek tiek - kardamono, kumino, kalendros, juodųjų pipirų, cinamono, muškato riešutuko, žvaigždinio anyžio ir gvazdikėlių (kiekius sudedamųjų prieskonių galima koreguoti pagal kiekvieno virėjo užgaidas, bet jie nedideli - vienetukais). Kiekvienoje virtuvėje prieskoniai trinami/malami skirtingai - pats naudoju senovinę rusišką kavamalę. Taigi, susismulkinam prieskonius ir beriame juos į jau išsilydžiusį sviestą keptuvėje. Tuomet skaičiuoji maždaug iki keturiasdešimtketurių (kol prieskoniai pradeda taip smagiai kutentis, burbuliuoti ir sproginėti) ir beri pirmąsias daržoves - žinoma, tas, kurios reikalauja daugiausiai laiko "pasigaminti". Pas mane ši misija dažniausiai patikima morkoms :) BŪTINAI gerai išmaišome pirmąsias daržoves, kad prieskoniai nepriliptų tik prie vienos jų pusės! Tada kubeliais ir ne per mažais gabaliukais ruošiame keptuvei kitas daržoves - patisonai, cukinijos, baklažanai, pomidorai, porai, salierai, juodieji ridikai (jis, sakoma, prilygsta antibiotikams savo veiksnumu), paprikos, moliūgai... Viską dedame eilės tvarka pagal atsparumą terminiam apdorojimui ir stengiamės troškinti ne per ilgai - vos tik morkos ready, reiškia viskas ready. :) Pabarstom žolėm (vėlgi priklauso nuo to, ką turi - petražolės, krapukai, ant palangės augantis bazilikas...) ir tiekiam į stalą!

Tai čia turime tokią paprasčiausią vyrišką versiją, nes tikrai dažnai patingiu žaisti ilgiau ir daugiau toje virtuvėje. Bet šiaip šis "ratatujis" puikiai susidraugauja su couscous'u, ryžiais, ciabatta, baguette ir t.t.

Tai tiek, skanaus, voila!

P.S. jei troškinant pritrūktų garo/drėgmės, tuomet galima įpilti šlakelį balto vyno (raudonas irgi tiks, jeigu daržovių sąraše figūruoja ir pomidoras).

P.P.S. savitą "riešutėlio" skonį priduoda avinžirniai, tik juos turbūt geriau prieš kažkiek laiko pamirkyt vandenyje, išsivirti ir į troškinį įmaišyti tik viduryje proceso...

P.P.P.S. prieš įpjaustant moliūgą (o taip pat ir kitus ingredientus) galima atkasti gabaliuką ir pažiūrėti, ar jis ne kartus (kartus moliūgas = kartus troškinys)

Argi ne puikus receptas su dar puikesnėmis iliustracijomis? Iš monkey pusės labai parūpo Jogiui užduoti ir keletą klausimų. Smagaus skaitymo!

Tu ir fotografija. Kas tai? Kada tai prasidėjo, tai pomėgis, darbas?

Šis romanas prasidėjo netikėtai perieš kokius 7 metus ir tęsiasi iki šiol. Būna pasibaram, neišsiryškinam, vienas kitą kuriam laikui atstumiam, bet finale vis tiek sugrįžtame vienas prie kito. Tai tikrai ne darbas ir turbūt netgi ne pomėgis - tai gyvenimo būdas. Visų pirma, taip sakau todėl, kad savęs nelaikau fotografu - esu lomografas ir drąsiai tik taip save vadinu. Lomografija yra fotografijos atšaka, kur galutinis rezultatas nėra taip stipriai aukštinamas kaip bendrojoje fotografijoje. Man būtent tai ir priimtina: pats lomografavimo procesas, žmogaus gyvenimas, jo mintys, regimos spalvos, idėjos, eksperimentai ir kvapai susilieja į vieną galutinį rezultatą, kuris dažniausiai būna asmeninis ir individualus. 

Kas guli tavo fotografijos krepšy?

Kadangi lomografuoju su "juosta", tai natūralu, kad pačios įrangos yra išties daug (kraustydamasis prieš kelis metus suskaičiavau apie 40 fotoaparatų, kurių totali dauguma - juostiniai). Todėl ir krepšio turinys pastoviai kinta, priklausomai nuo sąlygų, į kurias išeinu. Senutėlis rusiškas LC-A visada būna kišenėje - 365 dienas per metus. Tuo tarpu kita dažnai naudojama technika yra Horizon panoraminis fotoaparatas, vasarą įsimetu ir kelis plastic-fantastic serijos daiktus (pvz.: Oktomat ir Supersampler), žiemą daugiau eksperimentuoju su Holga ir jos kūrybiniais filtrais, tačiau... lomografijoje ne taip svarbu, kas guli tavo krepšyje, nes įdomius rezultatus gali gauti ir pakeisdamas patį procesą, pvz.: apsukdamas juostelę kita puse, apšviesdamas ją dukart silpniau, kad tilptų "antras sluoksnis" (beje, tokiu principu ir atsirado šiam svečiavimuisi tavo bloge skirtas lomoprojektas "rudens gėrybės"), šaldydamas juosteles, jas virdamas vandenyje, įleisdamas pelėsių į "kanistriuką" ir t.t. Nori padaryti kokią nors nesąmonę? Just do it! Tiesa, teisybės dėlei pasakysiu, kad kelionėse tenka remtis dar ir "juodadarbiu" skaitmeniniu fotiku, tačiau į albumą juo darytų nuotraukų klijuojasi labai nedaug.

Tu ir virtuvė. Tu ten svečias ar šeimininkas? Kokie patiekalai vyrauja?

Kadangi kaskart kažką gamindamas jaučiuosi darąs šedevrą, tai galima nuspėti, jog virtuvėje esu retas svečias, kuris kiekvieną kartą džiaugiasi rezultatu (nes tiesiog nežino, koks jis turėtų būti ir negali palyginti jo su begale ankstesnių bandymų). Taigi, virtuvėje esu daugiau svečias, tačiau svečiuojuosi gana dažnai, nes turiu "pagalbinio personalo" etatą (na gal pusę etato...) - pjaustau, kapoju, skutu, plaunu ir stengiuosi daryti viską, kad pagelbėčiau kūrybines kančias pagrindiniam namų virtuvės šefui. O šiaip MANO virtuvėje vyrauja paprastesni patiekalai, kur nėra daug puošybos, kurių gamyba nereikalauja daug laiko ir kurių sudedamosios dalys dažniausiai būna po ranka. Kadangi tai dažniausiai arba vegetariški, arba žalio-maisto idėjai pritaikyti patiekalai, tai man išgyvenimui užtenka keptuvės ir puodo - viryklės turbūt niekada vienas pats nejungčiau.

Kaip patiko fotografuoti maistą?

Čia vėl toks dviprasmiškas dalykas - kadangi tai nėra standartinė fotografija, tai nėra jokių kanonų ir taisyklių, kaip turėtų atrodyti nulomografuotas maistas... Specialiai šiam mūsų projektėliui pasirinkau nejautrią juostelę ir išėjau ieškoti vaizdų pirmajam juostelės sluoksniui - supratau, kad tobula vieta būtų ūkininkų turgelis, kur ir perku šviežias daržoves. Ten kliuvo daugiausia pirmojo sluoksnio kadrų, nes juk pirmiausia patiekalui reikia atsirinkti ingredientus, tiesa? Tuomet senamiestyje netikėtai aptikau "Rudens gėrybių" parodą, kuri tik dar labiau patvirtino, kad žengiu teisingu keliu. Na o pabaigai bandžiau ir tas lėkštes pagauti, bet... čia jau tokia labiau fotografijos pasireiškimo sritis, tad lomografui su maistu sunkiau. Pykšt pokšt ir valgom, ko čia daugiau dar fotkintis?

Įprasti pusryčiai šeštadienio rytą?

"Vienišo" ryto atveju mane praryja rytinė spauda kompiuterio ekrane (blogai ir panašūs dalykai) su šalia garuojančiu kavos puodeliu ir taip netikėtai sulaukiame pietų meto, taip kad net nereikia spręsti pusryčių klausimo. Bendrų šeimyninių pusryčiu atveju valgome pačių darytą jogurtą, varškę su uogomis, manų košę su cinamonu, šviežiai spaustų vaisių kokteilius, riešutus. Netingėčiau, tai turbūt dažnai blynelius kepčiausi, bet...

Ideali vakarienė. Kokia ji? Kur? Su kuo?

Mano gurmaniško pamišimo šalimi galėtų būti Italija - esu didžiulis pastos, picos, lazanijos ir kitų itališkų dalykų fanatas! Taigi stalo viduryje turime jau itališką maistą, taip? Tuomet aplink jį apsodiname artimiausius draugus, o viskas vyksta namų terasoje šiltą rudens vakarą. Nemėgstu pompastikos, tad viskas būtų kuo paprasčiau, bet kartu ir stilingai bei gražiai. Kita vertus, atmetus visus mintyse išgalvotus idealios vakarienės variantus sugrįžtu į realybę, kur kas vakarą manęs laukia tokie gėriai. Užsidegame žvakę, pasidedame medžiagines servetėles ant kelių ir bendraudami kaskart idealiai vakarieniaujame namie. Svarbu, kad maistas skanus ir sveikas.

Kokį patarimą duotum pradedantiems fotografuoti?

Priklauso nuo to, kokius sau tikslus kelia tas pradedantysis... Realiai turi kažkam patikti ir įtikti, kad pasiektum kažkokių tikslų, tad galima sekti madas, kopijuoti populiarias klišes. Galima ir savaip viską daryti, bet tuomet geriausiu atveju "menininku" savam rate būsi pavadintas. Visgi aš siūlyčiau klausytis širdies ir daryti tai, kas veža, nuo ko darosi pačiam fotografui. Tą jaus ir žiūrovas, nesvarbu kas jis toks - parodos lankytojas ar močiutė su seneliu. Pirmas dalykas pradedančiajam - kuo daugiau rodyk savo darbus kitiems ir būtinai klausykis kritikos. Ją sunku pradžioje priimti, su ja norisi kovoti, bet klausyk kiekvieno žinančio ką sako patarimo ir papeikimo - taip tiesiog pamatysi, kad kiti žmonės sako tiesą ir jų dėka tobulėsi. O tobulėdamas pamažu suprasi, kaip tau patinka tai, ką darai... Žiūrovas tai jaučia! 

Daugiau Joginto nuotraukų rasite www.lomography.com puslapyje.

Labai ačiū Jogintui už nuotraukas ir įdomų virtualų pokalbį. Man patiko. O jums?

Risotto alla zucca e pepperoncino

Scroll down for an English version.

Šimtaryžis su moliūgais ir čili pipiru, išvertus iš italų kalbos. Štai su kokiu patiekalu pasirodau po vasaros atostogų. Ačiū tiems, kurie pas mane vis dar apsilanko, nepamiršta. Norėčiau pažadėti, kad rudens atostogų nebus, bet negaliu. Sugedo mano fotoaparatas, tad net ir virtuvėje esu kaip be rankų! Dabar pasikliauju tik kitų žmonių gerumu, kaip antai mano mielos draugės Jolitos, kuri man paskolino savo fotoaparatą su visa objektyvų kolekcija.

Receptas paprastas. Patiekalas skanus. Anyta sako 'buonissimo', aš, kaip lietuvė, sakau kukliau - skanu. Mano mažasis sakė - mmm. Suvalgė tris lėkštes, galima suprasti, kad buvo skanu. Čili mano manymu būtinas, labai gerai atsveria moliūgo saldumą.

2 žmonėms plius 1,5 metų vaikui

Reikės 200 g ryžių (arborio, carnaroli ar pan.)
Gabalo moliūgo (maniškis svėrė 500 g)
alyvų aliejaus poros šaukštų
nedidelio svogūno
poros česnako skiltelių
raudono čili pipiro (arba džiovinto pagal skonį)
daržovių sultinio apie 300 - 500 ml
šaukšto sviesto ir smulkiai tarkuoto Grana Padano sūrio (arba parmesano, arba džiugo)

Moliūgą supjaustyti smulkiais kubeliais.

Užvirti sultinį, puodą palikti ant silpnos ugnies.

Plačioje keptuvėje ant alyvų aliejaus pakepti smulkiai pjaustytą svogūną, česnako skilteles (jas perpjaunu per pusę, vėliau išgriebiu), čili pipirą (dėjau pusę pjaustyto ir pusę nepjaustyto).

Svogūnui suminkštėjus sudėti moliūgo kubelius, pakepti kelias minutes.

Suberti sausus ryžius, leisti jiems perkaisti. Tada galima įpilti pusę stiklinės balto vyno, maišant leisti išgaruoti alkoholiui arba iškart pradėti pilti sultinį. Pilti po samtį, vis maišyti, kol susigers. Tada vėl pilti. Ir vėl maišyti. Taip apie 16 minučių nuo pirmojo sultinio samčio.

Pasūdyti. Išgriebti čili ir česnaką. Nuėmus nuo ugnies greitai įmaišyti šaukštą sviesto, pabarstyti sūriu, palikti pailsėti kelias minutes prieš tiekiant į stalą.

And a quick English version 
A recipe for 2 adults and one 1,5 year old

200 g italian risotto rice (arborio, carnaroli)
~ 500 g of pumpkin
a couple of spoons of olive oil
1 small onion
2 garlic cloves
1 red chilli pepper (fresh or dried to taste)
300 - 500 ml vegetable broth
1 tbsp butter
freshly grated Grana Padano (or Parmizan) cheese

Slice the pumpkin into small cubes.

Bring the broth to boil, leave the pan simmering on the hob

Heat the olive oil in a wide pan, add chopped onion and whole peeled garlic cloves (I halve them and take out later, after adding the rice) and chillies (as our toddler eats it I chop half of fresh chilly, but also add the remaining half).


As the onion softens, add the pumpkin cubes, leave for a couple of minutes.Then add the rice, turn around for rice to heat through. Now you could add a half a glass of white wine, turn until alcohol evaporates or if you prefer to omit the wine, start adding the broth. Take the time - it should take about 16 minutes. Add one laddle, turn until absorbed. Add one or two more - keep turning the rice until it's all absorbed. And like this for 16 minutes. The rice should still be 'al dente', not too liquid. Season to taste.

Take off the heat, beat in the butter, add grated cheese. Leave to rest for a couple of minutes before serving.

Buon appetito!

Greitas troškinys indiškais motyvais - raudonieji lęšiai, saldžioji bulvė, špinatai

Kad nebūtų mano bloge vien saldumynai vakarienei dedu vieną mūsų su bebé pamėgtą curry. Jis vegetariškas, dažniausiai verdamas kai monkey papà nėra namuose. Pagaminamas per maždaug pusvalandį, o tai labai didelis pliusas, ypač kai kažkas mažas rėkia apsikabinęs kojas ir maisto reikalauja čia ir dabar! Na gal jūsų vaikai taip nedaro. Mano daro. Tiesa, monkey bebé iš čia špinatus išsirankioja, geriau reiktų dėti susmulkintus.

nedidelis svogūnas
skiltelė česnako
truputis aliejaus
0,5 a.š. ciberžolės
a.š. garam masala
140 g raudonųjų lęšių
2 pomidorai
nedidelė saldžioji bulvė
špinatų (naudojau šaldytus, tris kubelius, apie 180g)
2,5 stiklinės vištienos sultinio

Puode ant aliejaus pakepti kapotą svogūną su česnako skiltele (jos nesmulkinu, išgriebiu baigus virti), sukepus svogūnams suberti prieskonius, sudėti lęšius, kapotus pomidorus ir užpilti sultiniu. Uždengti ir pavirti apie 10 minučių. Nuskusti ir kubeliais supjaustyti bulvę, dėti į puodą ir dar pavirti 10-15 minučių. Likus 5 minutėms iki pabaigos sudėti šaldytus špinatus. Jei naudosite šviežius, juos sudėti paskutinę minutę.

Valgyti su indiška duona naan arba su paprasta balta. Bulka, kaip mano mama pasakytų - itališkos baltos duonos ji duona neužskaito :D

Skanaus!

Šiltos quinoa ir tofu salotos

Kynva, tarti reikia. Naujas atradimas, tiksliau, pamėgimas. Sugebėjau įtikinti šeimos narius jos neabejotina nauda. Iš pirmo karto nepatikėjo. Teko slapčia paruošti ir leisti (t.y. priversti) paragauti. Paragavo ir patiko. Buvo tas patiekalas quinoa su žirneliais, šparaginėmis pupelėmis ir krevetėmis. Neaprašiau dar? Reiktų greičiau tai padaryti, kol nepamiršau.

Šįvakar eksperimentas su tofu. Naujiena mano virtuvėje. Pavalgius tik po gero pusvalandžio nusprendžiau, kad patiko. Įdomu būtų sužinoti, kaip JŪS darote tofu. Laukiu atsiliepimų, o dabar receptas iš to, kas rasta spintelėse ir šaldytuve

2 žmonėms
100g quinoa (pusė stiklinės)
šaukštas aliejaus
nedidukas svogūnas
400 g skardinė avinžirnių
60 g šaldytų špinatų
pusė cukinijos
pomidoras
150 g tofu
pusės citrinos sulčių

Nuplauti quinoa, gerai pagrumdyti, kad dingtų kartumas. Kartais ji jau būna paruošta, plauti nereikia (turi būti parašyta ant pakelio). Virti 15 minučių dvigubai didesniame kiekyje vandens ant nedidelės ugnies. Šiuo atveju, pusė stiklinės quinoa, stiklinė vandens.

Keptuvėje ant aliejaus pakaitinti smulkiai pjaustytą svogūną, sudėti nuplautus avinžirnius, perkaitinti. Dėti dar sušalusius špinatus, cukinijas. Viską pakaitinti kokias 3-5 minutes, kol atšils špinatai.

Tofu nusausinti, supjaustyti norimos formos gabalėliais, dėti į keptuvę su daržovėmis, kepti kol perkais. Suberti dar šiltą quinoa, sudėti pomidoro skilteles, apšlakstyti citrinos sultimis ir/ar tarkuota žievele. Vaišinti vegetarus draugus. Skanu ir sveika (kaip pas Ugnę iš skanuirsveika.lt)

Kalafiorų salotos su kaparėlių padažu

Įsimylėjau Ottolenghi knygą. Jei gyvenčiau Londone, eičiau ieškoti jų deli gyvai. Deja, Londone nebegyvenu, tad bandau jų receptus savoje virtuvėje.

Kalafijorų monkey husband nemėgsta. Teko pirkti beveik paslapčia ir greit gaminti, kad patiekus vakarienei nebebūtų kur dingti, tik ragauti. Ir reakcija buvo tokia, kokios nesitikėjau - wow, this is very good. Akcentas ant very. Visa tai padažo ir griliaus keptuvės dėka.


Jūsų teismui receptukas. Valgėme trise

kalafijoro galva
20 vynuoginių pomidoriukų (arba pora saldesnių pomidorų)
sauja grąžgarstės (arba špinatų, arba kitokių žolių)
aliejaus, druskos, pipirų

Padažui
2 šaukštai kaparėlių (jei naudojami druskoje, nuplauti)
šaukštas prancūziškų garstyčių su grūdeliais
2 česnako skiltelės
2 š. balto vyno acto
60 ml alyvų aliejaus

Padažą gaminau su blenderiu - kaparėlius, garstyčias, česnaką, actą sutrinti blenderiu pamažu pilant aliejų. Pasūdyti, pagal skonį pagardinti pipirais.

Kalafijorus išskaidyti skiltelėmis. Sudėti į verdančio vandens puodą ir pakaitinti 3 minutes, kad dar būtų traškūs. Nusunkti, perlieti šaltu vandeniu, kad nustotų virti. Nuvarvinti, pašlakstyti alyvų aliejumi, pabarstyti druska, pipirais.

Grilinę keptuvę įkaitinti ant didžiausios įmanomos ugnies. Kalafijorus kepti kelias minutes, kad įgautų anglies/laužo/dūmų skonį. Gali tekti kepti per kelis kartus, kad jie keptų vienu sluoksniu.

Kol kalafijorai dar šilti, sudėti per pusę perpjautus pomidoriukus, naudojamus salotų lapus, padažą. Išmaišyti. Jei turime, pabarstyti krapais.

Labai skanu - trašku, saldoka, kartoka. Nenuobodu.

Pievagrybiai garnyrui

Galvojau, kad pats laikas vėl prisidėti prie skanių savaičių, bet nieko įdomaus neišradau su grybais. Ir šio recepčiuko čia nerašyčiau, jei ne sesuo... Plepėjom, plepėjom, pasigyriau, kad kepsiu pievagrybius, kad beveik viskas paruošta, tik česnaką dar nulupti reikia. Kai ji baisiausiai nusistebėjo, prie ko čia grybai ir česnakas, prisiminiau, kad bent jau mūsų namuose tiek močiutės, tiek mamos virtuvėje prie grybo visada derėdavo tik svogūnas, na dar grietinė ir spirgiukai. Taigi jei kam įdomu, kaip Italijoje ruošiami grybai, t.y. pievagrybiai, prašom - aprašymas.

Grybai paruošiami, supjaustomi. Keptuvėje alyvų aliejuje pakaitinamas spaustas česnakas (arba, jei nesate dideli jo mėgėjai, tik skiltelės, kurios kepimo pabaigoje išgriebiamos), čili pipiriukai pagal skonį. Kai aliejus pakvimpa česnakais, sudedami grybai, pakaitinama ant vidutinės ugnies, galima dar įpilti kokį ketvirtį stiklinės balto vyno. Kepimo pabaigoje pasūdoma, pabarstoma kapotomis petražolėmis.

Paprasta, greita ir kiek kitaip, nei galbūt įprasta.

Aštrūs obuoliai

Pirmą kartą paragavusi draugės Jolitos marinuotų obuolių net susiraukiau - nuo netikėto skonio. Gi virti obuoliai būna saldūs! Pasirodo, nebūtinai ir tai nereiškia, kad tada jie mažiau skanūs. Man jie super. Jau gavo vietą ant Kalėdinio stalo.


4 obuoliai
pusės citrinos sultys
2 š. cukraus
100 ml obuolių sulčių
50 ml balto sauso vyno
čili pagal skonį (dėjau 2 džiovintas ankštis)
2 žvaigždiniai anyžiai
imbiero pagal skonį (~2 a.š imbiero miltelių, skaniau būtų šviežias)
4 - 6 kardamono

Iš obuolių išpjauti šerdį, supjautyti riekelėmis, apšlakstyti citrinos sultimis. Į puodą sudėti cukrų, sultis, vyną, prnieskoius, obuolius, užvirti ir pakaitinti minutę (ar kiek ilgiau, jei norisi minkštesnių). Supilti į hermetiškai sandarų indą, atvėsusius marinuoti šaldytuve 24 valandas.

Skanūs vieni, su mėsos ir paukštienos patiekalais. Originaliame recepte buvo patiekti kaip ganėtinai sudėtingo patiekalo dalis - su polentos keksiukais ir anties kepenėlėmis.

Auksiniai briuselio kopūstai

Stovėjo, stovėjo briuselio kopūstai šaldytuve ilgai, kol iškapsčiau naują būdą, kaip juos paruošti. Paprastai apverdu ir apkepu su aliejumi, čili ir česnaku. Gaunasi neblogai, bet šiuo būdu daug geriau! Už receptą dėkoju nuostabiam blogui 101 cookbooks


Recepto čia nedaug. Tiesiog reikia nuplauti kopūstukus, nupjauti kotuką, nuskabyti kietesnius išorinius lapelius, perpjauti per pusę. Perpjautą pusę patepti aliejumi (arba daug paprasčiau jau supjaustytus kopūstus pakratyti inde su pora šaukštų aliejaus). Didelėje keptuvėje įkaitinti šaukštą aliejaus, perpjauta puse žemyn vienu sluoksniu sudėti kopūstukus, pabarstyti druska ir uždengus dangčiu kepti ant nedidelės ugnies 5 min. Jei per daug traškūs, palikti dar kelioms minutėms. Po to nuimti dangtį, padidinti ugnį ir pakepti, kol paruduos, pavartyti, kad apkeptų iš visų pusių. Išėmus iš keptuvės pabarstyti tarkuotu sūriu (mano pasirinkimas šiandien - parmezanas), tiekti į stalą. Skanumėlis!