Vieša paslaptis, kad esu įsirašiusi į Ottolenghi mylėtojų sektą. Jei kas nesusidūrėte, Yotam Ottolenghi yra gerai žinomas šefas, turintis net penkias užkandines Londone. Savo receptais kurį laiką dalinosi kulinarinėse skiltyse laikraščiuose, galiausiai savo gerbėjus palepino dviem kulinarinėm knygom - Plenty ir Ottolenghi. Man jo receptai yra nuostabūs, apjungiantys kultūras, praturtinantys virtuvės lentynas iki šiol negirdėtais ingredientais. Jie gana paprasti, bet reikalaujantys drąsos ir šiek tiek patyrimo. Bent man ne visada gaunasi iš pirmo karto. Kad ir šis patiekalas, kurį jau gamino ir Jurga iš Savaitgalio rendezvous, pirmą kartą pabandžius, gero įspūdžio nepaliko. Atrodo, viskas turi būti nuostabu, bet kažkas ne taip ir kažko trūksta. Antrą kartą išbandžius drįstu tvirtinti, kad svarbu pamarinuoti per naktį. Ir nepatingėti paieškoti visų reikalingų prieskonių.
Tiesa, Ottolenghi knygą vėl atsiverčiau, nes pagaliau apsilankiau jo užkandinėje Londone, Islingtone. Kai užaugau, mane tapo sunku nustebinti ir priversti kažkuo susižavėti... taigis prie Ottolenghi langų pasijaučiau vėl kaip vaikas saldainių parduotuvėje. Visko norėjosi paragauti, visko. Ypač tų patiekalų, kurie namuose nesigavo. Mano supratimu, porcijos ten didelės, už 14 svarų gauni paragauti trijų rūšių salotų ir vieną pagrindinį patiekalą. Man teko žalių pupelių salotos, baklažanai ir vištiena su graikiškais riešutais (atrodo apie 12-13 svarų už tokią kombinaciją). Stalo kompanionai, sukirtę kalafijorų, brokolių, kopūstų salotas su aviena, paskui kalbėjo, kad porcijos mažos. Nieko jos nemažos, garantuoju, nes ten svarbiausia, kad ir desertams vietos užtektų. Pasirinkimas didžiulis, išsirinkti sunku, norisi visko po vieną ir dar pakartot. Išsirinkau šokoladinį brownį, nes labai jau norėjau pažiūrėti, ar tikrai man nesigauna pagal jo receptus, ar taip ir turi būti. Saldus palengvėjimas - taip ir turi būti...
Plius, jie ten visai draugiški vaikų atžvilgiu. Gyvenau Londone jauna ir be vaikų, tai jų nepastebėdavau ir, tiesą pasakius, niekad viešose vietose nepasigesdavau. Dabar, kai jau užaugau ir visur su savim vežiojuos trimetį vietoj nenustygstantį bernioką, pastebėjau esminį skirtumą tarp itališkų ir britiškų viešojo maitinimo įstaigų. Italijoje ir pietinėje Šveicarijos dalyje niekada, niekada nebuvau pasijutus nelaukiama su vaikais (aišku, priklauso nuo vietos, kalbu apie paprastas užkandines, picerijas, ne žvaigždėmis apkabinėtus restoranus). O va Londone - kita kalba. Niekas mums nieko nesakė, bet tikriausiai žvairuojantys aplinkiniai pasiunčia nematomas, bet labai gerai jaučiamas bangas - vaikai vakare miega, o ne paskui tėvus trankosi.
Receptas
viščiukas, ketvirčiuotas (kojos ir sparnai/krūtinėlė)
svogūnas, plonai pjaustytas
citrina, pjaustyta plonomis riekelėmis
2 česnako skiltelės, sugrūstos
4 šaukštai alyvų aliejaus
1,5 a.š. šviežiai maltų kvapniųjų pipirų
a.š. cinamono
šaukštas sumac (žagrenio)
a.š. šviežiai maltų juodųjų pipirų
1,5 a.š druskos
stiklinė vandens ar sultinio
2 šaukštai za'atar
vištieną sumaišyti su visais prieskoniais (išskyrus za'atar), svogūno ir citrinos riekelėmis, apipilti vandeniu ar sultiniu ir palikti marinuotis per naktį šaldytuve.
sudėti į skardą, apipilti marinatu su visais svogūnais ir citrinomis, pabarstyti za'atar. Kepti iki 200C įkaitintoje orkaitėje 40 minučių.
Šįkart gavosi labai skanu. Valgė net tas, kuris nevalgo ir nevalgydamas nori būti gaisrininku.
2011 m. gruodžio 8 d., ketvirtadienis
2011 m. spalio 6 d., ketvirtadienis
Moliūgų sriuba vienam ir kaip aš fotografuoju maistą
Pagaliau įsikūriau naujoje virtuvėje. Besikraustydama supratau, kiek daug visokių virtuvės rakandų turiu ir... kiek dar daug ko man trūksta. Pavyzdžiui, manęs vis neapleidžia mintis, kad man gi būtinas KitchenAid'as, o dabar jam net vietos virtuvėje būtų (užuominą supratot? oj, gi ne ta kalba pas mane Kalėdų senis skaito... nesuveiks).
Šiandien pietums turėjau pusę moliūgo ir pusvalandį laiko. Taip gimė paprasta ir (man) skani sriuba. Sriuba vienam, dabar aš ją taip vadinsiu, nes abu mano vyrai jos tiesiog nepripažino ir lyg maištaudami užkando sumuštinių. Kaip žinia, į šį blogą pastaruoju metu susirašau receptus, kurie patikrinti, man patikę ir bus gaminami dar. Ši moliūgų sriuba? Taip, bus gaminama - vienam valgytojui.
reikės
moliūgo (apie 500 g)
125 ml grietinėlės
a.š. imbiero miltelių
a.š. malto muškato riešuto
a.š. rudo cukraus
druskos
moliūgo sėklų
Moliūgą nuplauti, išimti sėklas. Jas siūloma paskrudinti 180 C orkaitėje (aš paskrudinau pirktas gatavas išlukštentas). Gabalais pjaustytą moliūgą dėti į puodą, užpilti šaltu vandeniu, kad vos apsemtų ir įbėrus druskos virti tiek, kol suminkštės. Sutrinti blenderiu, supilti grietinėlę, suberti prieskonius, cukrų ir pavirti dar 5 minutes. Patiekti pabarsčius skrudintomis sėklomis.
Tiesa, po greitai pagamintų pietų pradėjau rūpintis, kaip ir kur reikia fotografuoti naujuose namuose. Senuose buvo daugmaž aišku, kur langai, kokiame kampe kokia šviesa, o čia dar viską reikia išsiaiškinti. Beieškodama sau kampelio pagalvojau, kad gal ir skaitytojams bus įdomu, jei papasakosiu fotografavimo užkulisius, tuo labiau, kad pastaruoju metu susilaukiu klausimų apie techninę pusę. Visų pirma noriu pabrėžti, kad tai, ką darau, nebūtinai yra teisingai, nesiruošiu mokyti, noriu tik pasidalinti, kaip ką darau.
Pirma - fotografuodama naudojuosi natūralia šviesa, tad veiksmas vyksta kur nors netoli lango dienos metu.
Antra - fotografuoju maistą, kurį po to suvalgau. Dažniausiai fotografuoti turiu maksimum 5 minutes, nes laukiančių alkanų namiškių kantrybės ribos matuojant minutėmis maždaug tokios ir yra.
Trečia - naudojama technika iš esmės nesvarbu, man pačiai labiausiai patinkančios mano nuotraukos darytos su Canon 1000d, kurį drąsiai rekomenduoju fotografijos pradinukams. Dabar naudoju Canon 5d mk2 ir (dažniausiai) fiksuotą 50mm f1.4 objektyvą ir (retai) kintamo židinio nuotolio Canon 24-70 f2.8. Tikriausiai maisto fotografijai būtų geriau makro objektyvas, gal kada nors... koks Canon 100mm f2.8L
Fotografavimas ir minčių procesas vyksta maždaug taip - pagalvoju apie pagrindą, lėkštę (šiandien buvo lengva, sriubinės tik dvieju tipų tėra), patiekalo spalvą, servetėlės spalvą. Paplanuoju, iš kur turėtų kristi šviesa, kad išgauti norimą efektą. Langas šiame išdėstyme yra iš kairės pusės, o kad iš priešingos pusės sušvelnint šešėlius, panaudojau veidrodį (visa kita, kas būtų reikalinga, neaišku, kuriose dėžėse liko). Kad nebūtų tuščias fonas, imitavau valgymą - padėjau butelį su stikline vandens, o vėliau ir duoniukų. Fotografavau pilnai atverta diafragma iš visų pusių visais kampais, kol išgavau tai, kuo likau daugmaž patenkinta.
Tiek šiam kartui paslapčių. Jei turit klausimų, nesikuklinkit!
P.S. Receptas iš prancūziškosios Ripailles
Šiandien pietums turėjau pusę moliūgo ir pusvalandį laiko. Taip gimė paprasta ir (man) skani sriuba. Sriuba vienam, dabar aš ją taip vadinsiu, nes abu mano vyrai jos tiesiog nepripažino ir lyg maištaudami užkando sumuštinių. Kaip žinia, į šį blogą pastaruoju metu susirašau receptus, kurie patikrinti, man patikę ir bus gaminami dar. Ši moliūgų sriuba? Taip, bus gaminama - vienam valgytojui.
reikės
moliūgo (apie 500 g)
125 ml grietinėlės
a.š. imbiero miltelių
a.š. malto muškato riešuto
a.š. rudo cukraus
druskos
moliūgo sėklų
Moliūgą nuplauti, išimti sėklas. Jas siūloma paskrudinti 180 C orkaitėje (aš paskrudinau pirktas gatavas išlukštentas). Gabalais pjaustytą moliūgą dėti į puodą, užpilti šaltu vandeniu, kad vos apsemtų ir įbėrus druskos virti tiek, kol suminkštės. Sutrinti blenderiu, supilti grietinėlę, suberti prieskonius, cukrų ir pavirti dar 5 minutes. Patiekti pabarsčius skrudintomis sėklomis.
Tiesa, po greitai pagamintų pietų pradėjau rūpintis, kaip ir kur reikia fotografuoti naujuose namuose. Senuose buvo daugmaž aišku, kur langai, kokiame kampe kokia šviesa, o čia dar viską reikia išsiaiškinti. Beieškodama sau kampelio pagalvojau, kad gal ir skaitytojams bus įdomu, jei papasakosiu fotografavimo užkulisius, tuo labiau, kad pastaruoju metu susilaukiu klausimų apie techninę pusę. Visų pirma noriu pabrėžti, kad tai, ką darau, nebūtinai yra teisingai, nesiruošiu mokyti, noriu tik pasidalinti, kaip ką darau.
Pirma - fotografuodama naudojuosi natūralia šviesa, tad veiksmas vyksta kur nors netoli lango dienos metu.
Antra - fotografuoju maistą, kurį po to suvalgau. Dažniausiai fotografuoti turiu maksimum 5 minutes, nes laukiančių alkanų namiškių kantrybės ribos matuojant minutėmis maždaug tokios ir yra.
Trečia - naudojama technika iš esmės nesvarbu, man pačiai labiausiai patinkančios mano nuotraukos darytos su Canon 1000d, kurį drąsiai rekomenduoju fotografijos pradinukams. Dabar naudoju Canon 5d mk2 ir (dažniausiai) fiksuotą 50mm f1.4 objektyvą ir (retai) kintamo židinio nuotolio Canon 24-70 f2.8. Tikriausiai maisto fotografijai būtų geriau makro objektyvas, gal kada nors... koks Canon 100mm f2.8L
Fotografavimas ir minčių procesas vyksta maždaug taip - pagalvoju apie pagrindą, lėkštę (šiandien buvo lengva, sriubinės tik dvieju tipų tėra), patiekalo spalvą, servetėlės spalvą. Paplanuoju, iš kur turėtų kristi šviesa, kad išgauti norimą efektą. Langas šiame išdėstyme yra iš kairės pusės, o kad iš priešingos pusės sušvelnint šešėlius, panaudojau veidrodį (visa kita, kas būtų reikalinga, neaišku, kuriose dėžėse liko). Kad nebūtų tuščias fonas, imitavau valgymą - padėjau butelį su stikline vandens, o vėliau ir duoniukų. Fotografavau pilnai atverta diafragma iš visų pusių visais kampais, kol išgavau tai, kuo likau daugmaž patenkinta.
Tiek šiam kartui paslapčių. Jei turit klausimų, nesikuklinkit!
P.S. Receptas iš prancūziškosios Ripailles
2011 m. liepos 13 d., trečiadienis
Tartos su figomis ir ožkų pieno sūriu
Po nuostabių atostogų Lietuvoje grįžau savon virtuvėn. Spėkit, koks pirmas patiekalas po savaitės itališko maisto absitencijos? Mažasis ir didysis monkiai abu rėkė, kaip reikia PASTOS! Kai jau duoklė atiduota tokiems paprastiems žemiškiems kasdieniniams poreikiams, man pakilo baisus noras kažko tokio, ko niekad nedarau. O niekad nedarau tartų (toks vertimas?).
Prigriebiau parduotuvėje figų. Jos pas mus greit išgaruoja su vytintu kumpiu, bet kadangi jo šįkart nėr, lendu iš savo patogumo zonos ir bandau tai, kas nebandyta. Pas citriną ir bulvę užmačiau porą puikių receptų su figomis. Jei turėčiau bbq, eičiau iškart jų kept. Bet neturiu, tai kepu tartas orkaitėj.
tešlos sviestinės
2 figos
100 g ožkų sūrio
2 kiaušiniai
120 ml grietinėlės
2 šaukštai tarkuoto parmezano (naudojau pecorino)
čiobrelių lapelių
druskos, pipirų
orkaitę įkaitinti iki 180 C
Keturias 8 cm apvalias formeles iškloti iškočiota tešla, peiliu palyginti kraštus, pagrindą lengvai pabadyti šakute. Padalinti sūrį į formeles, uždėti po figos puselę.
Kiaušinį išplakti su grietinėle, sūriu, druska, pipirais ir čiobreliais, supilti į formeles.
Dėti į orkaitę, kepti apie 20 minučių arba kol iškils ir paruduos.
Man čia trūksta tik gero vėsaus balto vyno...
Receptas iš tinytearoom.com
Prigriebiau parduotuvėje figų. Jos pas mus greit išgaruoja su vytintu kumpiu, bet kadangi jo šįkart nėr, lendu iš savo patogumo zonos ir bandau tai, kas nebandyta. Pas citriną ir bulvę užmačiau porą puikių receptų su figomis. Jei turėčiau bbq, eičiau iškart jų kept. Bet neturiu, tai kepu tartas orkaitėj.
tešlos sviestinės
2 figos
100 g ožkų sūrio
2 kiaušiniai
120 ml grietinėlės
2 šaukštai tarkuoto parmezano (naudojau pecorino)
čiobrelių lapelių
druskos, pipirų
orkaitę įkaitinti iki 180 C
Keturias 8 cm apvalias formeles iškloti iškočiota tešla, peiliu palyginti kraštus, pagrindą lengvai pabadyti šakute. Padalinti sūrį į formeles, uždėti po figos puselę.
Kiaušinį išplakti su grietinėle, sūriu, druska, pipirais ir čiobreliais, supilti į formeles.
Dėti į orkaitę, kepti apie 20 minučių arba kol iškils ir paruduos.
Man čia trūksta tik gero vėsaus balto vyno...
2011 m. birželio 29 d., trečiadienis
Grilintos daržovės su petražolių aliejumi
Jei man reikėtų išrinkti mylimiausią rakandą iš savos virtuvės, po indaplovės iškart eitų grilinė keptuvė. Kaip gi kitaip, jei ne jos dėka, aš miesto vidury pasijusčiau lyg tėvų sode... Tas dūmo kvapas, priduodamas bet kuriam į ją įkrentančiam ingredientui, mane tiesiog apžavi. Kalafiorų salotos nuostabios, manau, didžiąja dalimi, jos dėka. Ir šios daržovės, jei gyvenimo sąlygos neleidžia susikurti laužo terasoj ar kaimynai prieštarauja dūminimui balkone, po grilinės keptuvės tampa ypač skaniu patiekalu. Vienas minusas, gan didelis, kad paskui dūmais kvepia ne tik maistas, bet ir visi namai. Todėl mano planuose - nauja aklinai uždaroma atskira vrtuvė! Užsibarikaduosiu ir gaminsiu, dūminsiu, gaminsiu
Trumpai apie keptuvę. Jų būna įvairių brangesnių ir pigesnių. Manoji labai sunki, prigriebta iš Ikea, Favorit vadinasi (sese Milda, aš tau ją pažadu kaip nors parvežti, net jei ir į Ryanair apribojamą bagažą tik keptuvė ir tetilps).
Po ditirambų (tiesiog) keptuvei seku prie recepto. Jo pas mane išbandyti du variantai - vienas pagal Ottolenghi idėją, kitas pagal Gordon Ramsay. Ottolenghi savo variante siūlo dėti bet kokias daržoves - burokėlius, morkas ir pan. Man prieinamiausi - cukinijos, baklažanai ir paprikos.
Versija Nr1 su petražolių aliejumi
Kiekiai nėra tokie svarbūs, aš dedu labai iš akies. Pvz šiandien buvo 2 dideli baklažanai, 4 cukinijos, 2 paprikos.
Petražolių aliejui reikės: 50 g petražolių (kitaip sakant, DAUG), 75 ml alyvų aliejaus, 1,5 š. citrinos sulčių, 2 česnako skiltelių.
Supjaustyti daržoves, sudėti į atskirus indus. Cukinijas pjaustyti kiek įstrižai pusės centimetro griežinėliais. Paprikas per pusę, išvalyti sėklas ir dalinti išilgai juostelėmis. Baklažanus apie centimetro storio griežinėliais. Daržoves apšlakstyti aliejum ir pasūdyti.
Orkaitę įkaitinti iki 190C (bus reikalinga baklažanams pabaigti kepti).
Grilinę keptuvę įkaitinti ant didelės ugnies. Kai jau beveik rūksta, po vieną sluoksnį dėti daržoves. Apversti, kai jau matysis griliaus žymės. Nėra svarbu gerai iškepti daržoves, svarbu, kad jos susimargintų keptuvės dryžiais ir įgautų dūmo skonį.
Kepimą pradedu nuo baklažanų. Iš keptuvės juos dedu į karščiui atsparų indą ir į orkaitę 5/10 minučių, kad pabaigtų kepti.
Kol kepa daržovės (o tai užtrunka... ), pasigaminam petražolių aliejų. Sudedam į smulkintuvą visus ingredientus, druskos, pipirų ir pasmulkinam keliais paspaudimais.
Iškepus cukinijoms, paprikoms, dedam viską į vieną indą kartu su baklažanais ir kai pravėsta, supilam aliejų su petražolėmis.
Kažkas pasakiško man tokios daržovės... Valgome kaip garnyrą arba su kuskusu. Arba tiesiog vienas užkandžiui. Italijoje dar būtų įpilama acto, bet aš jo privengiu. Ypač tokių kiekių, kokie ten įprastai vartojami (kandi kąsnį ir žadą atima)
Versija Nr2 su provanso žolelėmis ir balzaminiu actu
Kitas variantas pagal Gordon Ramsay būtų panašus. Daržoves supjausčius sudėti į vieną indą, išspausti porą česnako skiltelių, pabarstyti provanso žolelėmis, alyvų aliejumi ir palikti pasimarinuoti bent valandai. Iškepus sudėti į indą ir apšlakstyti balzaminiu actu bei skrudintais pinijų riešutais. Irgi puiku!
O kurį variantą išbandysit jūs?
Trumpai apie keptuvę. Jų būna įvairių brangesnių ir pigesnių. Manoji labai sunki, prigriebta iš Ikea, Favorit vadinasi (sese Milda, aš tau ją pažadu kaip nors parvežti, net jei ir į Ryanair apribojamą bagažą tik keptuvė ir tetilps).
Po ditirambų (tiesiog) keptuvei seku prie recepto. Jo pas mane išbandyti du variantai - vienas pagal Ottolenghi idėją, kitas pagal Gordon Ramsay. Ottolenghi savo variante siūlo dėti bet kokias daržoves - burokėlius, morkas ir pan. Man prieinamiausi - cukinijos, baklažanai ir paprikos.
Versija Nr1 su petražolių aliejumi
Kiekiai nėra tokie svarbūs, aš dedu labai iš akies. Pvz šiandien buvo 2 dideli baklažanai, 4 cukinijos, 2 paprikos.
Petražolių aliejui reikės: 50 g petražolių (kitaip sakant, DAUG), 75 ml alyvų aliejaus, 1,5 š. citrinos sulčių, 2 česnako skiltelių.
Supjaustyti daržoves, sudėti į atskirus indus. Cukinijas pjaustyti kiek įstrižai pusės centimetro griežinėliais. Paprikas per pusę, išvalyti sėklas ir dalinti išilgai juostelėmis. Baklažanus apie centimetro storio griežinėliais. Daržoves apšlakstyti aliejum ir pasūdyti.
Orkaitę įkaitinti iki 190C (bus reikalinga baklažanams pabaigti kepti).
Grilinę keptuvę įkaitinti ant didelės ugnies. Kai jau beveik rūksta, po vieną sluoksnį dėti daržoves. Apversti, kai jau matysis griliaus žymės. Nėra svarbu gerai iškepti daržoves, svarbu, kad jos susimargintų keptuvės dryžiais ir įgautų dūmo skonį.
Kepimą pradedu nuo baklažanų. Iš keptuvės juos dedu į karščiui atsparų indą ir į orkaitę 5/10 minučių, kad pabaigtų kepti.
Kol kepa daržovės (o tai užtrunka... ), pasigaminam petražolių aliejų. Sudedam į smulkintuvą visus ingredientus, druskos, pipirų ir pasmulkinam keliais paspaudimais.
Iškepus cukinijoms, paprikoms, dedam viską į vieną indą kartu su baklažanais ir kai pravėsta, supilam aliejų su petražolėmis.
Kažkas pasakiško man tokios daržovės... Valgome kaip garnyrą arba su kuskusu. Arba tiesiog vienas užkandžiui. Italijoje dar būtų įpilama acto, bet aš jo privengiu. Ypač tokių kiekių, kokie ten įprastai vartojami (kandi kąsnį ir žadą atima)
Versija Nr2 su provanso žolelėmis ir balzaminiu actu
Kitas variantas pagal Gordon Ramsay būtų panašus. Daržoves supjausčius sudėti į vieną indą, išspausti porą česnako skiltelių, pabarstyti provanso žolelėmis, alyvų aliejumi ir palikti pasimarinuoti bent valandai. Iškepus sudėti į indą ir apšlakstyti balzaminiu actu bei skrudintais pinijų riešutais. Irgi puiku!
O kurį variantą išbandysit jūs?
2011 m. birželio 28 d., antradienis
Arbūzo ir fetos salotos ir melionų granita
Karšta... norisi gaivos. Daug vandens, daug vaisių. Šiandien su drauge padarėm shopping'ą kaimyninėje Italijoje. Man vėl apraibo akys nuo to, kaip viskas pigiau, kiek visko daug ir kaip susilaikius neiššluoti lentynų, nes šaldytuve ir taip niekas netelpa.
Pradedam nuo kainų. Lugane arbūzą perki gabalėliais, riekelėmis. 1.50 fr už kilogramą. Valgai ir taupai. O vos už 15 km esančioje parduotuvėje toks pats arbūzas net nepjaustomas, pardavinėjamas apvalais kilograminiais vienetais už 0,23 eur/kg. Verčiu į litus - šveicariška kaina 4.33 lt, itališka - 0.79 lt. Net perskaičiuot ėjau pati tokiais skaičiais nepatikėjus. Labai logiška, kad dabar namuose riogso 8 kg arbūzas, kurį su monkey diavoletto bandysim įveikti.
Tęsiu toliau. Garsiai mąstau, kodėl net ir po trijų metų apsipirkinėjimo itališkose vietose dar vis lengvai einu iš proto patekusi į itališko maisto apsuptį. Paaiškinimo nėra. Čia tiesiog - meilė...
Tolesnis punktas: karšta. Labai... bet užtat kaip gera valgyti pietus terasoje, kol ten dar neatsisukusi saulė. Kadangi be arbūzų susisukus galvai prisipirkau ir daug melionų, šiandien pas mus - arbūzų salotos ir melionų granita. (ir barščiai... žinau, kad neįsipina į kontekstą, bet labai jau norėjosi. Taip, teisingai parašiau, ne šaltibarčiai, o barščiai. Šaltibarščiai buvo vakar, diavoletto sakė tiksliai taip: 'schifo'. Jam du su puse metų, jei ką... ir iki šiol niekad to žodžio nebuvo pavartojęs, net ir lietuviško atitikmens)
Receptas:
Arbūzo, pjaustyto riekelėmis ir norima forma
Mėlynojo svogūno, plonomis riekelėmis pjaustyto
Fetos sūrio, trupinto
Baziliko lapelių
Pipirų juodųjų, šviežiai maltų
Alyvų aliejaus
Komponuoti ingredientus lėkštėje norimomis proporcijomis, apšlakstyti aliejumi ir... baigta.
Vėl nukrypstu, nes atsiminiau vieną kultūrinį nesusipratimą iš senų laikų, tinka į sąrašą prie 'tortellini su grietine', kam žinoma ta istorija.
Arbūzai mano atsiminimuose Lietuvoje valgomi rugsėjo mėnesį. Tada būna pigiausi ir geriausi. Ir jau beveik laukiant šildymo sezono pradžios man nekildavo asociacijos jų dėti į šaldytuvą. Priešingai, iš tų senų laikų atsimenu šiltus arbūzus... Tokia saulės šiluma. Nereikia daug pasakot, kaip į mane susmigo aplinkinių akys, kai Romoje per birželio kaitrą parsinešiau pusę sultingo sunokusio arbūzo ir norėjau iškart pasimėgaudama jį suvalgyt.... Atrodo ir dabar girdžiu tuos nusistebėjimo pilnus šnibždesius - gi atšaldyt reikia, negalima taip valgyt. Nuodėmingoji, arbūzų niekas taip nevalgo!
Su šia hiperbole baigiu įrašo dalį skirtą bumbėjimams, atsiminimams ir arbūzams. Nepamirškite prieš valgant atšaldyti arbūzo! Verta
Dabar greitai prie kitos atgaivos: meliono. Pas mus namuose jis neatskiriamas nuo prosciutto crudo. Bet kokiu atveju, ir melionas visais pavidalais valgomas atšaldytas. Labai gaivina. Pristatau: melionų ir mėtos granita. Sicilietiškas desertas, paprasčiausiai ledukų ir vaisių gėrimas.
2 stiklinėms
300 g meliono gabaliukais
100 g cukraus
125 ml vandens
mėtos lapelių
vandenį užvirti, supilti cukrų, pamaišyti kol ištirps. Melioną susmulkinti su mėtų lapeliais blenderiu, supilti sirupą, išmaišyti. Indą (šalčiui atsparų) dėti į šaldiklį ir periodiškai išėmus pamaišyti/prasukti blenderiu. Pirmą kartą po valandos, paskui gal po 45 minučių. Po trečio maišymo, jei labai kantrybės trūksta, jau galima krauti į stiklines.
PS: Kitą kartą dėsiu mažiau cukraus, maniškis melionas ir taip saldus buvo
Pradedam nuo kainų. Lugane arbūzą perki gabalėliais, riekelėmis. 1.50 fr už kilogramą. Valgai ir taupai. O vos už 15 km esančioje parduotuvėje toks pats arbūzas net nepjaustomas, pardavinėjamas apvalais kilograminiais vienetais už 0,23 eur/kg. Verčiu į litus - šveicariška kaina 4.33 lt, itališka - 0.79 lt. Net perskaičiuot ėjau pati tokiais skaičiais nepatikėjus. Labai logiška, kad dabar namuose riogso 8 kg arbūzas, kurį su monkey diavoletto bandysim įveikti.
Tęsiu toliau. Garsiai mąstau, kodėl net ir po trijų metų apsipirkinėjimo itališkose vietose dar vis lengvai einu iš proto patekusi į itališko maisto apsuptį. Paaiškinimo nėra. Čia tiesiog - meilė...
Tolesnis punktas: karšta. Labai... bet užtat kaip gera valgyti pietus terasoje, kol ten dar neatsisukusi saulė. Kadangi be arbūzų susisukus galvai prisipirkau ir daug melionų, šiandien pas mus - arbūzų salotos ir melionų granita. (ir barščiai... žinau, kad neįsipina į kontekstą, bet labai jau norėjosi. Taip, teisingai parašiau, ne šaltibarčiai, o barščiai. Šaltibarščiai buvo vakar, diavoletto sakė tiksliai taip: 'schifo'. Jam du su puse metų, jei ką... ir iki šiol niekad to žodžio nebuvo pavartojęs, net ir lietuviško atitikmens)
Receptas:
Arbūzo, pjaustyto riekelėmis ir norima forma
Mėlynojo svogūno, plonomis riekelėmis pjaustyto
Fetos sūrio, trupinto
Baziliko lapelių
Pipirų juodųjų, šviežiai maltų
Alyvų aliejaus
Komponuoti ingredientus lėkštėje norimomis proporcijomis, apšlakstyti aliejumi ir... baigta.
Vėl nukrypstu, nes atsiminiau vieną kultūrinį nesusipratimą iš senų laikų, tinka į sąrašą prie 'tortellini su grietine', kam žinoma ta istorija.
Arbūzai mano atsiminimuose Lietuvoje valgomi rugsėjo mėnesį. Tada būna pigiausi ir geriausi. Ir jau beveik laukiant šildymo sezono pradžios man nekildavo asociacijos jų dėti į šaldytuvą. Priešingai, iš tų senų laikų atsimenu šiltus arbūzus... Tokia saulės šiluma. Nereikia daug pasakot, kaip į mane susmigo aplinkinių akys, kai Romoje per birželio kaitrą parsinešiau pusę sultingo sunokusio arbūzo ir norėjau iškart pasimėgaudama jį suvalgyt.... Atrodo ir dabar girdžiu tuos nusistebėjimo pilnus šnibždesius - gi atšaldyt reikia, negalima taip valgyt. Nuodėmingoji, arbūzų niekas taip nevalgo!
Su šia hiperbole baigiu įrašo dalį skirtą bumbėjimams, atsiminimams ir arbūzams. Nepamirškite prieš valgant atšaldyti arbūzo! Verta
Dabar greitai prie kitos atgaivos: meliono. Pas mus namuose jis neatskiriamas nuo prosciutto crudo. Bet kokiu atveju, ir melionas visais pavidalais valgomas atšaldytas. Labai gaivina. Pristatau: melionų ir mėtos granita. Sicilietiškas desertas, paprasčiausiai ledukų ir vaisių gėrimas.
2 stiklinėms
300 g meliono gabaliukais
100 g cukraus
125 ml vandens
mėtos lapelių
vandenį užvirti, supilti cukrų, pamaišyti kol ištirps. Melioną susmulkinti su mėtų lapeliais blenderiu, supilti sirupą, išmaišyti. Indą (šalčiui atsparų) dėti į šaldiklį ir periodiškai išėmus pamaišyti/prasukti blenderiu. Pirmą kartą po valandos, paskui gal po 45 minučių. Po trečio maišymo, jei labai kantrybės trūksta, jau galima krauti į stiklines.
PS: Kitą kartą dėsiu mažiau cukraus, maniškis melionas ir taip saldus buvo
2011 m. birželio 9 d., ketvirtadienis
Pangasijaus file su pomidorų padažu ir alyvuogėmis
Karts nuo karto pergalvojame savo valgiaraštį ir nusprendžiame, kad jame per mažai daržovių ir žuvies. Labai per mažai. Tada pasižadam taisytis ir bent kurį laiką maitinamės sveikiau bei įvairiau. Šveicarijoje žuvies pasirinkimas nėra labai didelis, vis gi ne jūrų apsupty gyvenam. Gan populiaru ežerų žuvys, pvz. ešeriukai. Ir kas geriausia (na, gal nebūtinai šviežiausia, bet patogiausia), kad pardavinėjama file pavidalu. Čia mes labai tikime prekybininkais ir manome, kad perkame labai šviežios žuvies file. Kartais man atrodo tiesiog paprasčiau apie tai negalvoti, nes didelė rizika apskritai likt nevalgius.
Taigi vieną dieną, vedami didelio pasiryžimo suvalgyt vakarienei žuvies, išėjome prie ežero žvejoti... ech... gerai būtų... užėjome į parduotuvę ir nusipirkome pangasijų file. Apie receptą daug negalvojau, tad gavosi tiesiog paprastai itališkai.
Česnako skiltelė
Čiobrelių šakelė
Pangasijų file
Pomidorų (kubeliais) skardinė
Juodųjų alyvuogių sauja
druskos, aliejaus, pipirų
Keptuvėje ant aliejaus pakaitinti česnako skiltelę, kai pakvips, supilti pomidorų skardinę, pakaitinti. Kai sutirštės (po 5-10 minučių, priklauso, kiek skysti pomidorai), sudėti žuvies file, alyvuoges ir čiobrelį, pabarstyti druska, pipirais. Apversti. Žuvis turi būti iškepus, bet ne perkepus. Ir viskas. Labai paprasta ir ypatingai greita. Ir nepykit, bet versijos lėkštėj neturėjau laiko užfiksuoti - neištvėriau labai garsiai alkanų valgytojų spaudimo.
PS: Prieš pirkdami pangasijas, o ir apskritai žuvį, pasidomėkite jų kilme. Aš, pvz., daugiau pangasijų nepirksiu. Receptą palieku, nes labai tinka ir su kitokia balta žuvimi, pavyzdžiui, menke
Taigi vieną dieną, vedami didelio pasiryžimo suvalgyt vakarienei žuvies, išėjome prie ežero žvejoti... ech... gerai būtų... užėjome į parduotuvę ir nusipirkome pangasijų file. Apie receptą daug negalvojau, tad gavosi tiesiog paprastai itališkai.
Česnako skiltelė
Čiobrelių šakelė
Pangasijų file
Pomidorų (kubeliais) skardinė
Juodųjų alyvuogių sauja
druskos, aliejaus, pipirų
Keptuvėje ant aliejaus pakaitinti česnako skiltelę, kai pakvips, supilti pomidorų skardinę, pakaitinti. Kai sutirštės (po 5-10 minučių, priklauso, kiek skysti pomidorai), sudėti žuvies file, alyvuoges ir čiobrelį, pabarstyti druska, pipirais. Apversti. Žuvis turi būti iškepus, bet ne perkepus. Ir viskas. Labai paprasta ir ypatingai greita. Ir nepykit, bet versijos lėkštėj neturėjau laiko užfiksuoti - neištvėriau labai garsiai alkanų valgytojų spaudimo.
PS: Prieš pirkdami pangasijas, o ir apskritai žuvį, pasidomėkite jų kilme. Aš, pvz., daugiau pangasijų nepirksiu. Receptą palieku, nes labai tinka ir su kitokia balta žuvimi, pavyzdžiui, menke
2011 m. gegužės 13 d., penktadienis
Rūkytos lašišos ir bulvių salotos
Kiekvienos lietuvės mamos siaubui, mes bulvių beveik nevalgom. Anot monkey husband, užima pernelyg ilgai laiko paruošti (na italas gi jis, ne ką teišmano apie bulvių ruošimą). Anot manęs, niekas jų pas mus nevalgo. Virtuvėje be bulvių nerasta ir krapų. Jų nusipirkau būtent šioms salotoms pgardinti ir supratau, kad vis dar esu grynakraujė lietuvė - pasklidus besmulkinamų krapų kvapui net keliai sulinko... Gėris!
Pas mus dažnai būna nukainuotos lašišos ir mes su ja dažniausiai darom arba pastą su grietinėlės padažu, arba salotas su avokadais ir greipfruktais (turėtų būti tarp aprašytų receptų). Arba darom tramezzini su avokadu ir lašiša (trikampiai suvožti sumuštiniai su balta duona (b0tinai nupjaustytom plutelėm!)). Arba kartais darom picą su lašiša. Nelabai kūrybingai, žodžiu, visada tas pats ir nieko nauja. Jei ne Jamie, niekad nebūčiau pati sugalvojus valgyti lašišos su duona ir dar bulvių salotomis šalia. Bet visai patiko, tad dalinuosi. Keliaujame prie recepto
Rūkytos lašišos
Salotų lapelių
Alyvų aliejaus
Bulvyčių jaunų
Krapų!!!
Citrinos
Čiobrelių šakelės
Krienų, majonezo
Duonos ruginės juodos
Užverdam vandenį, pasūdom ir sudedam ketvirčiais supjaustytas gerai nuplautas, bet neskustas bulves. Vandenin įmetam porą gabaliukų citrinos žievelės geltonos dalies ir porą čiobrelio šakelių. Verdam 10 minučių.
Nuplaunam salotas, nusausinam gerai ir paskleidžiam jas lėkštėj. Ant viršaus sudedam lašišą bangelėmis. Pašlakstom aliejum
Kai bulvės išverda, jas nusunkiam, pakaitinam, kad nusausėtų. Maišom jas su smulkintais krapais, šaukštu sviesto, paskui pasūdom, pabarstom pipirais, pašlakstom alyvų aliejum ir įspaudžiam pusės citrinos sultis.
Krienus maišom su majonezu arba, kaip siūlo autorius, su aliejum ir citrinos sultimis, patiekiam kartu su lašiša.
Duoną (tą, kur patys čia visi kepam) tepam sviestu, dedam lašišą, salotas. Apsitepliojam krienų padažu. Užkandam bulbėm su kvapniaisiais krapais, užgeriam vėsiu baltu vynu ir štai jums lengviausia vasariška vakarienė!
2011 m. kovo 2 d., trečiadienis
Šokoladiniai sausainiai
Tikriausiai pirmas sausainių receptas šiame bloge. Ir greičiausiai tai bus per dvejus metus vieninteliai mano orkaitėje kepti sausainiai! Vakarodama užėjau pas forellę ir labai užsimaniau jos išbandytų avižinių sausainių su nutella. O ką išsikepiau, patys matote... Kiek adaptuotus pagal mano spintelių turinį David Lebovitz išbandytus Chocolate&Zucchini sausainius. Super nuostabūs. Tik nepamirškite pabarstyti druskos, be jos sausainiai netenka pusės žavesio
120 g miltų
5 g kviečių sėlenų
25 g nesaldintos kakavos miltelių
0,5 a.š. sodos miltelių
140 g kapoto juodo šokolado
125 g sviesto (nesūdyto), kambario temperatūros
100 g rudo cukraus
ketvirtis a.š. jūros druskos
1 a.š. vanilės ekstrakto (arba vanilinio cukraus)
fleur de sel ar cinamoninės druskos pabarstymui
Orkaitę įkaitinti iki 180C. Skardą iškloti popierium kepimui
Šokoladą sukapoti smulkiais gabaliukais. Pusę jo (70g) ištirpinti - indą su šokolado gabaliukais pastatyti virš puodo su karštu vandeniu arba mikrobangėje.
Kol šokoladas atvės, išsijoti miltus, kakavą ir sodą. Sudėti sėlenis (čia jos nebūtinos, bet mano manymu - tinka).
Sviestą išsukti mediniu šaukštu arba mikseriu. Sudėti cukrų, druską, vanilės ekstraktą ir išplakti iki purios masės. Supilti tirpintą šokoladą. Išmaišyti šaukštu. Sudėti miltų ir kakavos mišinį. Išmaišyti. Supilti likusį kapotą šokoladą. Išmaišyti.
Dviejų arbatinių šaukštelių pagalba formuoti sausainiukus. Maždaug taip man gavosi
Dėti nemažu atstumu (pvz į mano skardą tilpo keturios eilės po keturis sausainius, viso trys skardos). Pabarstyti fleur de sel (tai - rankomis rinkta druska, dažnai naudojama paskaninti saldumynus), pašauti į orkaitę 10-12 minučių.
Išėmus ataušinti. Neišsigąskit, jei karštus palietus jie subyrės kaip smėliukas... Atvėsę sustingsta ir būna to-o-okie skanūs...
120 g miltų
5 g kviečių sėlenų
25 g nesaldintos kakavos miltelių
0,5 a.š. sodos miltelių
140 g kapoto juodo šokolado
125 g sviesto (nesūdyto), kambario temperatūros
100 g rudo cukraus
ketvirtis a.š. jūros druskos
1 a.š. vanilės ekstrakto (arba vanilinio cukraus)
fleur de sel ar cinamoninės druskos pabarstymui
Orkaitę įkaitinti iki 180C. Skardą iškloti popierium kepimui
Šokoladą sukapoti smulkiais gabaliukais. Pusę jo (70g) ištirpinti - indą su šokolado gabaliukais pastatyti virš puodo su karštu vandeniu arba mikrobangėje.
Kol šokoladas atvės, išsijoti miltus, kakavą ir sodą. Sudėti sėlenis (čia jos nebūtinos, bet mano manymu - tinka).
Sviestą išsukti mediniu šaukštu arba mikseriu. Sudėti cukrų, druską, vanilės ekstraktą ir išplakti iki purios masės. Supilti tirpintą šokoladą. Išmaišyti šaukštu. Sudėti miltų ir kakavos mišinį. Išmaišyti. Supilti likusį kapotą šokoladą. Išmaišyti.
Dviejų arbatinių šaukštelių pagalba formuoti sausainiukus. Maždaug taip man gavosi
Dėti nemažu atstumu (pvz į mano skardą tilpo keturios eilės po keturis sausainius, viso trys skardos). Pabarstyti fleur de sel (tai - rankomis rinkta druska, dažnai naudojama paskaninti saldumynus), pašauti į orkaitę 10-12 minučių.
Išėmus ataušinti. Neišsigąskit, jei karštus palietus jie subyrės kaip smėliukas... Atvėsę sustingsta ir būna to-o-okie skanūs...
2011 m. vasario 26 d., šeštadienis
Naminė duona. Palengvintas variantas tinginiams
HOMEMADE BREAD - scroll down for an English version
Dabar visi kepa duoną - sako mano viena draugė. Ji, beje nekepa, bet kepa jos teta, kuri irgi mano draugė, o jas abi aplinkiniai vadina sesėmis. Paini istorija. Ir tik truputį su duona susijusi.
Net jei duoną ir ne visi kepa, lietuviškuose bloguose tikrai nemažai receptų galima rasti. Yra ir sąžiningai savo raugą raugiančių. Aš tam raugimui jaučiuosi dar nepasiruošusi, o be to ir kantrybės neturiu. Taigi mano variantas skaitosi palengvintas. Tiesiog parsivežiau iš Lietuvos duonos tešlos du šaukštus, receptą ir kepu kas savaitę vis prieš kepimą nuimdama porą šaukštų kitam kartui. Kaskart su kitokiais miltais, priedais ir prieskoniais.
Sunku ir apipasakoti, koks smagumas yra kepti savo duoną. Ir matyti, kaip monkey diavoletto ją noriai valgo. Su visa mano meile ir maistinėmis medžiagomis iš ekologiškų sėklų ir grūdų.
Mūsų šeima maža, duoną kepu iš pusės porcijos, t.y. iš pusės kilogramo miltų
0,5 kg miltų
po pusę stiklinės saulėgražų, linų sėmenų, sėlenų, moliūgų sėklų, penkių grūdų dribsnių
ketvirtis stiklinės cukraus
0,5 l drungno vandens
1,5 a. š. druskos
2 šaukštai tešlos iš praeito kepimo
aliejaus skardai patepti, sezamo sėklų pabarstymui
Į didesnį indą sudėti visus sausus produktus. Raugą išmaišyti su vandeniu, supilti į miltų ir sėklų mišinį, gerai išmaišyti mediniu šaukštu, uždengti švaria pašluoste ir palikti 12 valandų šiltai, kad pakiltų. Tešla būna skystoka. Prieš dedant į formą nuimti porą šaukštų kitam kepimui (aš dedu į stiklainiuką ir lengvai užsukus į šaldytuvą). Paprastai kepu stačiakampėje aliejumi pateptoje formoje, dedu į šaltą orkaitę, jei turiu laiko, palieku dar valandėlei, kad pakiltų, tada kepu 1 val. 20 min. 190C temperaturoje. Iškepusią duonelė išimti iš orkaitės, apkloti švaria (linine) pašluoste, palikti kelioms valandoms ataušti.
Viršų prieš kepant dažnai pabarstau sezamais arba žolelėmis. Kartais kepu su priedais, pvz saulėje džiovintais pomidorais; džiovintomis slyvomis ir graikiškais riešutais; tik su kvietiniais miltais; su nevalytais kvietiniais miltais; su 5 grūdų miltais. Taip neatsibosta ir norisi dar ir dar.
Tam, kad duonos kepimas nenutrūktų, receptu apdalinau ir drauges. Taigi Lugane duoną kepam trise. Ir iš to paties recepto ji skirtinga. Manoji visada stačiakampė su jau minėtais įvairiais priedais ir skirtingais miltais. Draugės Ulianos - ilgai minkoma su daug miltų, visai be cukraus, apvali ir šviesi. Draugės Jolitos - visada 'iš akies', visada iš dvigubos nei mano porcijos ir visada su kokiais nors nuotykiais. Paskutinis - pamiršau nusiimti tešlos kitam kartui, padėsi?
O kokią duoną kepat jūs ir jūsų draugai?
PS: Beje, jei kas Lugano norit kepti duoną, mielai pasidalinsiu. Rašykit komentarus arba į monkeydinner eta gmail.com
HOMEMADE BREAD
0,5 kg of flour (wheat, wholewheat, spelt or a mixture of those)
half a glass of each - sunflower seeds, pumpkin seeds, linen seeds, bran, mixed rolled grains (or rolled oats)
quarter a glass of sugar
1,5 tsp salt
0,5 l lukewarm water
2 tbsp dough from previous baking (or the one you got from a friend who bakes bread)
I like using different types of flour for each loaf of bread. Here in Lugano I buy spelt flour from Migros, 5 grain mixed bio flour from Manor, usual wheat flour etc. Experiment until you get the flavor you like.
Usually I start the dough early in the morning to be baked in the evening or in the evening to be baked in the early morning. The process might seem long, but it's not that time consuming at all once you get organised and get your way round it.
Mix all the dry ingredients. Take water and dilute the dough from previous baking, pour into the flour and seed mix, mix it well using a wooden spoon. Cover with a clean tea towel and leave in a warm room for about 12 hours.
Take off 2 tbs of dough for next baking, keep it in a closed clean glass jar in the fridge (you can use it for next baking after 4 days and it will stay in the fridge for up to a month).
Oil the bread tin, shape the loaf, sprinkle with sesame seeds or Provance herb mix. Add walnuts, prunes, dried fruit - whatever you prefer.
Put the tin in the oven, set it to 190C and bake for 1 hour 20 minutes. Once ready, take off the oven, cover with a tea towel and leave to cool for a couple of hours. Buon appetito!
Dabar visi kepa duoną - sako mano viena draugė. Ji, beje nekepa, bet kepa jos teta, kuri irgi mano draugė, o jas abi aplinkiniai vadina sesėmis. Paini istorija. Ir tik truputį su duona susijusi.
Net jei duoną ir ne visi kepa, lietuviškuose bloguose tikrai nemažai receptų galima rasti. Yra ir sąžiningai savo raugą raugiančių. Aš tam raugimui jaučiuosi dar nepasiruošusi, o be to ir kantrybės neturiu. Taigi mano variantas skaitosi palengvintas. Tiesiog parsivežiau iš Lietuvos duonos tešlos du šaukštus, receptą ir kepu kas savaitę vis prieš kepimą nuimdama porą šaukštų kitam kartui. Kaskart su kitokiais miltais, priedais ir prieskoniais.
Sunku ir apipasakoti, koks smagumas yra kepti savo duoną. Ir matyti, kaip monkey diavoletto ją noriai valgo. Su visa mano meile ir maistinėmis medžiagomis iš ekologiškų sėklų ir grūdų.
Mūsų šeima maža, duoną kepu iš pusės porcijos, t.y. iš pusės kilogramo miltų
0,5 kg miltų
po pusę stiklinės saulėgražų, linų sėmenų, sėlenų, moliūgų sėklų, penkių grūdų dribsnių
ketvirtis stiklinės cukraus
0,5 l drungno vandens
1,5 a. š. druskos
2 šaukštai tešlos iš praeito kepimo
aliejaus skardai patepti, sezamo sėklų pabarstymui
Į didesnį indą sudėti visus sausus produktus. Raugą išmaišyti su vandeniu, supilti į miltų ir sėklų mišinį, gerai išmaišyti mediniu šaukštu, uždengti švaria pašluoste ir palikti 12 valandų šiltai, kad pakiltų. Tešla būna skystoka. Prieš dedant į formą nuimti porą šaukštų kitam kepimui (aš dedu į stiklainiuką ir lengvai užsukus į šaldytuvą). Paprastai kepu stačiakampėje aliejumi pateptoje formoje, dedu į šaltą orkaitę, jei turiu laiko, palieku dar valandėlei, kad pakiltų, tada kepu 1 val. 20 min. 190C temperaturoje. Iškepusią duonelė išimti iš orkaitės, apkloti švaria (linine) pašluoste, palikti kelioms valandoms ataušti.
Viršų prieš kepant dažnai pabarstau sezamais arba žolelėmis. Kartais kepu su priedais, pvz saulėje džiovintais pomidorais; džiovintomis slyvomis ir graikiškais riešutais; tik su kvietiniais miltais; su nevalytais kvietiniais miltais; su 5 grūdų miltais. Taip neatsibosta ir norisi dar ir dar.
Tam, kad duonos kepimas nenutrūktų, receptu apdalinau ir drauges. Taigi Lugane duoną kepam trise. Ir iš to paties recepto ji skirtinga. Manoji visada stačiakampė su jau minėtais įvairiais priedais ir skirtingais miltais. Draugės Ulianos - ilgai minkoma su daug miltų, visai be cukraus, apvali ir šviesi. Draugės Jolitos - visada 'iš akies', visada iš dvigubos nei mano porcijos ir visada su kokiais nors nuotykiais. Paskutinis - pamiršau nusiimti tešlos kitam kartui, padėsi?
O kokią duoną kepat jūs ir jūsų draugai?
PS: Beje, jei kas Lugano norit kepti duoną, mielai pasidalinsiu. Rašykit komentarus arba į monkeydinner eta gmail.com
HOMEMADE BREAD
0,5 kg of flour (wheat, wholewheat, spelt or a mixture of those)
half a glass of each - sunflower seeds, pumpkin seeds, linen seeds, bran, mixed rolled grains (or rolled oats)
quarter a glass of sugar
1,5 tsp salt
0,5 l lukewarm water
2 tbsp dough from previous baking (or the one you got from a friend who bakes bread)
I like using different types of flour for each loaf of bread. Here in Lugano I buy spelt flour from Migros, 5 grain mixed bio flour from Manor, usual wheat flour etc. Experiment until you get the flavor you like.
Usually I start the dough early in the morning to be baked in the evening or in the evening to be baked in the early morning. The process might seem long, but it's not that time consuming at all once you get organised and get your way round it.
Mix all the dry ingredients. Take water and dilute the dough from previous baking, pour into the flour and seed mix, mix it well using a wooden spoon. Cover with a clean tea towel and leave in a warm room for about 12 hours.
Take off 2 tbs of dough for next baking, keep it in a closed clean glass jar in the fridge (you can use it for next baking after 4 days and it will stay in the fridge for up to a month).
Oil the bread tin, shape the loaf, sprinkle with sesame seeds or Provance herb mix. Add walnuts, prunes, dried fruit - whatever you prefer.
Put the tin in the oven, set it to 190C and bake for 1 hour 20 minutes. Once ready, take off the oven, cover with a tea towel and leave to cool for a couple of hours. Buon appetito!
2011 m. sausio 20 d., ketvirtadienis
Avokadų ir greipfruktų salotos su rūkyta lašiša
Ar pas jus jau jaučiasi pavasaris? Pas mane jau. Baigėsi Kalėdos, eglės nupuoštos. Baigėsi lietūs ir tas truputis sniego, kuris buvo iškritęs. Jau kokia savaitė šviečia saulė. Bandau įsiteikti, kad tuoj tuoj ateis įkvėpimas ir blogas pakils iš pelenų. Atsiras laiko ir noro fotografuoti, o nuotraukos bus tokios, kokias negėda žmonėms parodyti. Pradėsiu vėl vartyti kulinarines knygas ir žymėtis receptus, kuriuos būtina greitu laiku išbandyti. Nes dabar virtuvėje taip ramu... Vyrauja seni geri patiekalai. Dauguma jų gyvena šiame bloge ir pati čia užsuku jų pasiskaityti, kaip į kokią virtuvės knygą. Nauji receptai čia reti, nes per daug dažnai, pabandžius kažką naujo būna labai aišku, kad daugiau to nebekepsiu/virsiu, tad blogo teršti irgi neverta.
Tiesa, kaip ir daugelio lietuvaičių virtuvėse, pas mane dabar namuose kepama duona. Kaskart ją valgydama pagalvoju, na kokia aš puiki, kokia mano duona skani, kaip lengva ją kepti ir kaip skanu valgyti. Štai ir idėja sekančiam įrašui. Pažadas!
O dabar salotos. Mūsų labai pamėgtos, valgomos dažnai. Greitai paruošiamos, sveikos, spalvotos, gaivios.
Proporcijos 'iš akies'
avokadas
greipfruktas
nedidelis raudonas svogūnas
rūkytos lašišos
įvairių salotų lapų
padažui - alyvų aliejus, garstyčios ir citrinos (ar to paties greipfrukto) sultys
proporcijos maždaug - 3 dalys aliejaus, 1 dalis citrinos sulčių, pusė dalies garstyčių.
Greipfruktui nupjaustyti žievelę (kartu nupjaunant ir baltąją žievės dalį), išpjaustyti skilteles. Avokadą perpjauti pusiau, išimti kaulą, nulupti, supjaustyti juostelėmis ar kubeliais. Svogūnus pjaustyti žiedais. Lašišą - juostelėmis. Salotas nuplauti, nusausinti, dėlioti lėkštėje su kitais ingredientais. Padažui šakute išplakti aliejų, citrinos sultis ir garstyčias, užpilti salotas. Nešti ant stalo!
PS: Radau dar vieną, prieš lygiai metus darytą ir blogui ruoštą versiją su apelsinais. Irgi gerai.
PPS: Akivaizdaus konstatavimas: kaip labai skiriasi juostinės nuotraukos nuo skaitmeninių... Kurios jums skanesnės?
Tiesa, kaip ir daugelio lietuvaičių virtuvėse, pas mane dabar namuose kepama duona. Kaskart ją valgydama pagalvoju, na kokia aš puiki, kokia mano duona skani, kaip lengva ją kepti ir kaip skanu valgyti. Štai ir idėja sekančiam įrašui. Pažadas!
O dabar salotos. Mūsų labai pamėgtos, valgomos dažnai. Greitai paruošiamos, sveikos, spalvotos, gaivios.
Proporcijos 'iš akies'
avokadas
greipfruktas
nedidelis raudonas svogūnas
rūkytos lašišos
įvairių salotų lapų
padažui - alyvų aliejus, garstyčios ir citrinos (ar to paties greipfrukto) sultys
proporcijos maždaug - 3 dalys aliejaus, 1 dalis citrinos sulčių, pusė dalies garstyčių.
Greipfruktui nupjaustyti žievelę (kartu nupjaunant ir baltąją žievės dalį), išpjaustyti skilteles. Avokadą perpjauti pusiau, išimti kaulą, nulupti, supjaustyti juostelėmis ar kubeliais. Svogūnus pjaustyti žiedais. Lašišą - juostelėmis. Salotas nuplauti, nusausinti, dėlioti lėkštėje su kitais ingredientais. Padažui šakute išplakti aliejų, citrinos sultis ir garstyčias, užpilti salotas. Nešti ant stalo!
PS: Radau dar vieną, prieš lygiai metus darytą ir blogui ruoštą versiją su apelsinais. Irgi gerai.
PPS: Akivaizdaus konstatavimas: kaip labai skiriasi juostinės nuotraukos nuo skaitmeninių... Kurios jums skanesnės?
2011 m. sausio 17 d., pirmadienis
Cannelloni paprastai
Suprantu, ne taip sunkiai norisi pradėti darbo savaitę... bet jei neužrašysiu dabar, viskas taip ir liks nepaskelbta. Esu tikra, kad didelio nuostolio dėl to niekam nebus, internetas pilnas cannellonių įvairiais pavidalais, o ir maniškiai šįkart visai nepretenduoja į autentiškumą. Tiesiog buvo kilogramas faršo, iš kurio dalies iškepiau kotletų. Čia buvo tas vienas kartas metuose, kai juos kepu. Ir net gavau komplimentą - 'mmm, kokie skanūs, beveik kaip iš Ikea'. Be žodžių aš... ir čia tikrai buvo nuoširdus monkey husband komplimentas. Dabar tereiks sulaukti, kol bus pagirtas, pvz., kapotos jautienos burgeris - 'mmm, tobulėji kasdien - viens prie vieno kaip iš Makdonaldo'.
Taigi savo nuostabiesiems kotletamsbeveikkaipišIkėjos sutaisiau kilogramą maltos mėsos su dviem kiaušiniais, sauja džiūvėsių, česnako skiltele, kapota su sauja petražolių, stambiai tarkuota morka, druska. Iškepus kotletus atliko gal 300-400g šito mišinio, iš jo sumeistravau tokį mėsos padažą, kurio, nenorėdama nieko įžeisti, ragu, o tuo labiau bolognese nevadinsiu.
Mėsos padažas. Ant alyvų aliejaus pakaitinau česnako skiltelę, kapotą saliero stiebą. Mėsos mišinį gerai priplojau prie dugno ir kai perkaito, išmaišiau, įdėjau žiupsnelį džiovinto rozmarino. Įpyliau gal pusę stiklinės balto vyno, jam išgaravus - pusę litro pomidorų tyrės ir visa tai uždengus palikusi ant silpnos ugniespamiršau kelioms valandoms (jei labai kimba prie dugno, reiktų įpilti vandens arba pridėti daugiau pomidorų tyrės). Galiausiai gaunasi tirštas tirštas padažas. Geriau per tirštas, nei per skystas, mano manymu - taip lengviau vyniojasi cannelloniai.
Kitą dieną sukau cannelloni. Tam reikalui šaldytuve turėjau lazanijos lakštų pakelį. Mes juos perkame šviežius, bet gi tinka ir sausi, tik juos reiktų pavirti arba pasidaryti skystesnį padažą.
Taigi reikia
Mėsos padažo (žr aukščiau)
Pastos lakštų (6vnt)
Bešamelio padažo (žr žemiau)
Tarkuoto parmezano
Bešamelio padažui reikės
40 g sviesto
40 g sviesto
40 g miltų
0,5 l pieno
muskato riešuto, druskos
Beveik iki virimo užkaitinti pieną, nukelti nuo ugnies. Kitame puode ant nedidelės ugnies ištirpinti sviestą, suberti miltus, išmaišyti ir pamažu, intensyviai maišant, supilti karštą pieną. Maišyti, kol užvirs ir sutirštės. Pasūdyti, paskaninti šviežiai tarkuotu muskato riešutu.
Formą patepam bešameliu ir imamės cannellonių vyniojimo. Pas mane lazanijos lakštai buvo A5 formato, 6 vienetai. Juos ir šviežius nusprendžiau akimirkai įmerkti į karštą vandenį. Tada ant vieno siaurojo krašto reikia dėti mėsos padažą, ant kito - pateplioti šaukštą bešamelio. Paėmus už galo su mėsa sukti vyniotinį, kuris baigiasi ir tarsi užsiklijuoja su bešamelio padažu. Taip suvynioti visus, dėti į formą, apipilti likusiu padažu, pabarstyti tarkuotu parmezanu. Kepti apdengus folija 200C orkaitėje 30 minučių. Praėjus 20 minučių foliją nuimti. Mažasis monkey šį reikalą vadina pizza, t.y., nesvarbu, kaip tai vadinasi, įsiskaito į valgomų patiekalų sąrašą. Skanaus!
PS: Atsvarai po šio sunkoko žieminio patiekalo pažadu gaivesnes avokado ir lašišos salotas su greipfruktais
2011 m. sausio 15 d., šeštadienis
Apdovanota - Stylish Blog Award ir 7 Things
Šiomis dienomis viskas krenta kaip iš dangaus - ir geri, ir ne visai geri dalykai. Apie vieną iš gerų papasakosiu čia. Akvilė iš Toks visoks man suteikė štai tokį apdovanojimą. Sakiau, kad paruošiu kalbą, bet persigalvojau. Geriau darysiu pagal taisykles. Gyvendama Šveicarijoje aš jas ypač pamėgau. Taisyklės tokios
Septyni dalykai apie mane
1. Ūgis 178cm. Namuose Lietuvoje per šventes su mama prisiskaitome prie žemesniųjų
2. Šią savaitę įsigysiu 10 krevečių. Ne, ne keptuvei. Į akvariumą
3. Besilaukdama devintą mėnesį pirmąkart apsilankiau kazino. Laimėjau 90frankų. Daugiau man nebeleido lošti. Ir iki šiol neteko
4. Interjere mėgstu oranžinę spalvą. Ir tai nieko bendro neturi su giallorossi (SA Roma spalvos). Tikiuosi bent...
5. Labiausiai (iš)naudojamas buitinis prietaisas namuose - kavos aparatas (be kapsulių, aš principingai prieš jas nusiteikus)
6. Artimiausioj ateity noriu išmokti vokiečių kalbą. Ir prancūzų. Aišku, prieš tai ištobulinus italų
7. Labai noriu turėt namų tvarkytoją. Ir jaučiuos be galo kalta tai rašydama :)
Apdovanojimą perleidžiu šiems blogams
Maži stebuklai
Saulės pieva
Ever After
Marginėjimai jums
Jolies foto
Pasivaikščiojimai tvoromis
Édes és Keserű
Žydinti svajonių pieva
Vaiko kambarys
Kokonas
Manomine
Kepejai.lt
Savaitgalio rendez-vous
Sentimentai
Dolce Vita
O dabar traukiam butelaitį prosecco ir einam švęsti!
- Thank and link back the person that awarded it to you
- Share 7 things about yourself
- Pay it forward to 15 recently discovered great Bloggers
- Contact those Bloggers and tell them about their blog award
Septyni dalykai apie mane
1. Ūgis 178cm. Namuose Lietuvoje per šventes su mama prisiskaitome prie žemesniųjų
2. Šią savaitę įsigysiu 10 krevečių. Ne, ne keptuvei. Į akvariumą
3. Besilaukdama devintą mėnesį pirmąkart apsilankiau kazino. Laimėjau 90frankų. Daugiau man nebeleido lošti. Ir iki šiol neteko
4. Interjere mėgstu oranžinę spalvą. Ir tai nieko bendro neturi su giallorossi (SA Roma spalvos). Tikiuosi bent...
5. Labiausiai (iš)naudojamas buitinis prietaisas namuose - kavos aparatas (be kapsulių, aš principingai prieš jas nusiteikus)
6. Artimiausioj ateity noriu išmokti vokiečių kalbą. Ir prancūzų. Aišku, prieš tai ištobulinus italų
7. Labai noriu turėt namų tvarkytoją. Ir jaučiuos be galo kalta tai rašydama :)
Apdovanojimą perleidžiu šiems blogams
Maži stebuklai
Saulės pieva
Ever After
Marginėjimai jums
Jolies foto
Pasivaikščiojimai tvoromis
Édes és Keserű
Žydinti svajonių pieva
Vaiko kambarys
Kokonas
Manomine
Kepejai.lt
Savaitgalio rendez-vous
Sentimentai
Dolce Vita
O dabar traukiam butelaitį prosecco ir einam švęsti!
2011 m. sausio 10 d., pirmadienis
Blogų reklamos savaitė
Štai ir aš! Rokiškio paskelbta blogų reklamos savaitė (jau ir pasibaigusi) priminė, kad turiu blogą ir yra dar, kas jį, tokį apleistą, skaito. O ką gi skaitau aš? Google reader'is lūžta nuo nuorodų, vis žadu jas išsiravėti, bet galiausiai tik sukuriu naują katalogą su priedėliu - skaityt kas rytą, įdomu ir pan.
Mano mėgstamiausi kulinariniai
kepykla nr.5
žaidimų aikštelė
žiupsnelis druskos
skaniai.lt
beatos virtuvė
savaitgalio rendez-vous
just the two of us
villa alps
evelinos makaronai ir ciao italija
citrina ir bulvė
impossible is nothing
prisiminimai su iliustracijomis
tasty art
Pora mane įkvepiančių nuorodų iš reader'io katalogo 'kas rytą'
little things
what katie ate
daily imprint
eat drink chic
made by joel
made in me
kiss my spatula
Tiesa, mano miegojimas ir blogo nerašymas pasiteisinimo nebeturi. Atsirado fotoaparatas, tik nebeliko įkvėpimo gaminti ir fotografuoti. Einu paskaityti Eglės ir Jurgos atsiliepimų iš maisto fotografavimo su creep studija, kažin, gal padės 'praregėti'.
Mano mėgstamiausi kulinariniai
kepykla nr.5
žaidimų aikštelė
žiupsnelis druskos
skaniai.lt
beatos virtuvė
savaitgalio rendez-vous
just the two of us
villa alps
evelinos makaronai ir ciao italija
citrina ir bulvė
impossible is nothing
prisiminimai su iliustracijomis
tasty art
Pora mane įkvepiančių nuorodų iš reader'io katalogo 'kas rytą'
little things
what katie ate
daily imprint
eat drink chic
made by joel
made in me
kiss my spatula
Tiesa, mano miegojimas ir blogo nerašymas pasiteisinimo nebeturi. Atsirado fotoaparatas, tik nebeliko įkvėpimo gaminti ir fotografuoti. Einu paskaityti Eglės ir Jurgos atsiliepimų iš maisto fotografavimo su creep studija, kažin, gal padės 'praregėti'.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)