2012 m. gruodžio 11 d., antradienis

Obuolių tortas su klevų sirupo glaistu

Aš taip džiaugiuosi grįžus į virtuvę. Nežinau, kiek tai tęsis. Tikriausiai tol, kol namuose svečiuojasi anyta, leidžianti man nieko neveikti, tik būti mama ir namų šeimininke, kai man to norisi. Kokios smagios šios mano atostogos!

Vakarais, kai mažieji miega, vartau receptų knygas, ieškau kažko įdomaus ir nebandyto. Kai ateina laikas gaminti, kažkodėl vis tiek griebiuosi Ottolenghi. Jau man pačiai negera ir nepatogu, lyg kitų puikių knygų ir autorių nebūtų. Tikriausiai šis receptas bus paskutinis iš numatytų išbandyti jo desertų kategorijos. Nesakysiu kiek jų buvo nepasisekę... pvz granolos batonėliai kažkoks nesusipratimas, kaip ir baltojo šokolado ir makadamijos browniai, plaukioję svieste. Va po šio torto tai aš atleidžiu už visus receptų netikslumus. Jau kepsiu Kalėdoms vietoj medaus torto (nes trigubai mažiau laiko sugaišti), paskui kepsiu diavoletto gimtadieniui, kepsiu šiaip kai norėsis ko nors saldaus, kai reikės suvalgyti užsilikusius obuolius, sunaudoti užsistovėjusią šaldytuve Philadelphia. Dar gerai tai, kad jis kuo ilgiau stovi, tuo skanesnis darosi.




Nagi prie recepto

80 g razinų
4 š. vandens
3 obuoliai
120 ml alyvų aliejaus
160 g cukraus

0,5 a.š. vanilės ekstrakto arba pusė vanilės ankšties
2 kiaušiniai

280 g miltų
ketvirtis a.š. druskos
0,5 a.š. kepimo miltelių
1,5 a.š. sodos
0,5 a.š. cinamono
tarkuota citrinos žievelė
2 kiaušinių baltymai

Pertepimui
100 g sviesto, kambario temperatūros
100 g muscovado cukraus
85 ml klevų sirupo (arba 120 g)
200 g kreminio sūrio (naudojau Philadephia), kambario temperatūros

Ant silpnos ugnies pakaitinti razinas su vandeniu, kol jį visą sugers. Atvėsinti.

Obuolius nulupti, išimti sėklalizdžius ir supjaustyti centimetro dydžio kubeliais.

20 cm kepimo formą patepti riebalais, iškloti dugną ir šonus kepimo popieriumi. Orkaitę įkaitinti iki 170 laipsnių C.

Alyvų aliejų išsukti su cukrumi ir vanile (mikseriu arba rankomis), po vieną įmušti kiaušinius. Masė turėtų būti vienalytė ir tiršta. Sudėti obuolius bei razinas ir citrinos žievelę.

Miltus, druską, sodą, kepimo miltelius ir cinamoną sumaišyti ir persijojus įmaišyti į tešlą.

Baltymus išplakti iki standžių putų, atsargiai per du kartus įmaišyti į tešlą.

Tešlą supilti į formą, išlyginti viršų, kepti pusantros valandos. Išimti iš orkaitės, leisti atvėsti formoje. Kai atšąla, nuimti kraštus ir arba pertepti glaistu, arba įvynioti į maistinę plėvelę ir palikti nakčiai šaldytuve (taip pailsi ir būna geresnio skonio).

Pasiruošiam pertepimą ir glaistą. Kambario temperatūros sviestą išsukti su cukrumi ir klevų sirupu iki purios masės. Įmaišyti kreminį sūrį.

Pyragą perpjauti išilgai pusiau, pertepti puse kreminio sūrio masės, ant viršaus gražiai užtepti likusią. Jei pyrago viršus labai iškilo, jį galima nupjauti ir palyginti.

Vykdau degustacijas kas valandą ir galiu prisiekti, kad kuo ilgiau stovi, tuo skanesnis darosi.

Beje, lygiai prieš metus buvome Londone ir valgėme pas poną Ottolenghi. Desertui aš pasiėmiau tuos pačius man niekad nepavykusius baltojo šokolado ir makadamijos brownius, o mano vyras - šitą pyragą. Kaip dabar pamenu, koks gėris buvo. Tik daug drėgnesnis ir puresnis, nei maniškis. Tikriausiai galima dar kokį vieną kitą obuolį dadėti, nepakenktų.



Apple cake with maple syrup icing


80 g sultanas
4 tbsp water
3 apples
120 ml olive oil
160 g sugar

0,5 tsp vanilla extract or half vanilla pod
2 eggs

280 g flour
1/4 tsp salt
1/2 tsp baking powder
1 1/2 tsp bicarbonate of soda
1/2 tsp ground cinnamon
grated zest of 1 lemon
2 egg whites

Maple icing
100 g butter, at room temperature
100 g muscovado sugar
85 ml maple syrup (or 120 g)
200 g cream cheese (I used Philadephia), at room temperature


Place sultanas and water in a medium saucepan and simmer over a low heat until all of the water has been absorbed. Leave to cool.

Peel and core apples, cut into 1 cm dice.

Grease a 20 cm springform cake tin, line the base and sides with baking parchment. Heat the oven to 170 C.

Mix olive oil with sugar and vanilla extract (or scraped seeds of vanilla pod). Beat well together, then gradually add the eggs. Mix in the diced apples, sultanas and lemon zest, then fold in the sifted flour, salt, bicarbonate of soda, cinnamon and baking powder.

Whisk the egg whites in a clean bowl either by hand or with a mixer, until they have a soft meringue consistency. Fold them into the batter in two additions, trying to lose as little air as possible.

Pour the batter into the lined tin, level it with a palette knife and place in the oven. Bake for 1.5 hours.  Remove from the oven and leave it to cool completely. Once the cake is cold, remove it from the tin and you can assemble it. Or wrap it in a cling film and leave in the fridge overnight for the flavors to mature.

Once you are ready to assemble the cake, prepare the icing. Beat the butter with sugar and maple syrup until light and airy. This can be done either by hand or in a mixer. Add the cream cheese and beat until smooth.

Cut the cake horizontally in half. If the cake is very domed, shave a bit of the top off to level it. Spread a 1 cm thick layer of icing over the bottom half of the cake. Carefully place the top half on it. Spoon the rest of the icing on top.

Recipe from Yotam Ottolenghi 'The Cookbook'.

2012 m. gruodžio 8 d., šeštadienis

Baklažanų ir paprikos užkandis

Man labai patinka baklažanai. Vis dar egzotiški, kažkuo magiški ir tokios gražios spalvos. Vis gi taip dažnai nesugalvoju, kaip juos suvalgyti. Kažkodėl tik aš viena šeimoje jų mėgėja. Ir apskritai, netvarka - man kuriam laikui pasitraukus iš virtuvės, dabar čia pripažįstami tik itališki patiekalai!

Kai namuose lieku viena, kai visai ramu, gaminu tik sau. Pavyzdžiui, 'prisideginu' baklažanų ir valgau kelias dienas įvairiais pavidalais. Vienas iš variantų - baklažanų ir paprikos užkandis. Turkiškas, iš Moro knygos.

Svarbiausia - pasiryžti užsiimti daržovių deginimu. Tai galima daryti ant dujinės viryklės, ant laužo ir pan. Kadangi mūsų visi prietaisai elektriniai, naudoju tam reikalui orkaitės grilių. Imu keturis baklažanus, porą raudonų paprikų, juos pabadau šakute (kad nesprogtų) ir dedu po karštu griliumi. Kas 15 minučių apverčiu ir taip kepu apie 45 minutes (paprikoms užtenka kiek mažiau). Kai daržovės sudega ir subliūkšta, išimu iš orkaitės, atvėsinu. Tada tereikia perpjauti per pusę ir išskobti baklažanų vidų. Paprikoms nuimti odelę, išimti sėklas. Iš taip paruoštų daržovių labai skanu ruošti sriubą - tereikia sutrinti, pakaitinti, pridėti pupelių, citrinos sulčių (mmm labai skanu). Iš baklažanų galima ruošti baba ghanoush ir daug kitokių patiekalų. Man tas jų rūkytas skonis yra kažkas tokio, nenusakomo.



Šiam užkandžiui reikės

poros degintų baklažanų ir paprikos
citrinos sulčių
česnako skiltelės, sutrintos su druska
extra vergine alyvų aliejaus
druskos, pipirų
natūralaus jogurto

Degintus baklažanus supjaustyti, sudėti į lėkštę, įspausti citrinos sulčių, įmaišyti česnaką su druska ir alyvų aliejų. Išmaišyti, pasūdyti ir paskaninti pipirais.

Papriką supjaustyti juostelėmis, išdėlioti ant baklažano. Patiekti su šiek tiek pasūdytu natūraliu jogurtu ir kalendrų lapeliais. Būtų skanu su rytietiška duona, bet gerai ir su tokia, kokios randame tuo metu namuose.

Proporcijos nesurašytos tiksliai, nes man pagal originalų receptą būtų ganėtinai per daug česnako, tad patartina paeksperimentuoti pagal savo skonį.

Nuotraukoje patiektas variantas su karamelizuotu sviestu. Skanu, bet nebūtina, ypač jei skaičiuojate kalorijas. Sviestas karamelizuojamas jį kaitinant ant silpnos ugnies vis pamaišant, kol įgaus rusvą spalvą.

Įdomu, ką jūs gaminate iš baklažanų?

2012 m. gruodžio 6 d., ketvirtadienis

Naujienos iš monkey virtuvės

O būna taip... kad blogas užmiega devyniems mėnesiams. Nes nėra įkvėpimo, nes nieko įdomaus virtuvėje nevyksta, nes autorius apsivertęs darbais, nes devynis mėnesius laukia naujų pokyčių gyvenime. Ir štai, praėjus tiems mėnesiams, staiga atsiranda begalinis noras lėkti į virtuvę ir gaminti. Ieškoti naujų kulinarinių knygų, skonių ir gaminti. Būti namuose, nieko neveikti, tik būti mama ir gaminti. Va taip į vietas mano gyvenimą (bent kuriam laikui) sustatė naujoji namų gyventoja Silvia, su kuria galite susipažinti čia.

Taigi aukščiau išvardyta būtų naujiena numeris vienas. Antroji naujiena būtų neseniai pasirodžiusi Lietuvos blogerių rinktinių receptų knyga, kurioje rasite receptų ir iš mūsų virtuvės. Knyga jau parduodama knygynuose, įsigyti galima ir knygų klube. Dėkoju knygos sudarytojai Eglei ir leidyklai Alma littera už galimybę sudalyvauti tokiame įdomiame projekte.

Iš mūsų virtuvės ten nukeliavo paprastas, bet labai geras receptas. Štai ir šiandien jo pagrindu ant mūsų stalo garavo perlinės vištienos (it. faraona) patiekalas.




Vištiena su ančiuviais


6 vištienos šlaunelės arba gabalais padalintas viščiukas
5 sūdytų ančiuvių aliejuje file
pusė stiklinės balto vyno acto
3 česnako skiltelės
alyvų aliejaus
rozmarino šakelė
druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų

Vištieną nusausinti. Keptuvėje ant vidutinės ugnies pakaitinti tris šaukštus alyvų aliejaus ir rozmarino šakelę. Iš visų pusių lėtai apskrudinti vištieną, pabarstyti druska ir pipirais. Po maždaug 10 minučių išimti į atskirą indą.

Indelyje sutrinti česnaką kartu su ančiuviais, vos pašildyti kartu su actu ir supilti į keptuvę. Sudėti vištienos gabaliukus, leisti nugaruoti intensyviam acto kvapui, uždengus dangčiu troškinti apie 40 minučių ant nedidelės ugnies. Padažu aplaistyti vištieną kas 10 minučių. Iš pradžių gaunasi daug skysčio, kuris kepimo eigoje gali nugaruoti. Jei norisi daugiau padažo, įpilti vandens, pagardinti druska ir pipirais. 


Beje, šiuo momentu virtuvėje šeimininkauja anyta. Galiu pasigirti, kad išmokome gana draugiškai manąja virtuve dalintis. Tik ji vis dar nesupranta, pvz., ką aš išdarinėju su baklažanais - kiek dedu į orkaitę, tiek sudeginu! O pas mane dabar būtent degintų baklažanų periodas, esu labai stiprioje Moro ir Ottolenghi knygų įtakoje. Jei vėl neužmigsiu kokiu nors miegu, pažadu pasidalinti rezultatais.

2012 m. kovo 19 d., pirmadienis

Pasta su šparagais ir vytintu kumpiu

Pavasaris, pavasaris. Net ir jei šiandien lyja, o kalnų viršūnės vėl apsnigtos, magnolijos ir vaismedžiai eina iš proto žiedų gausybe. Norisi kažko gaivaus. Šaldytuve kažkas apgyvendino šparagų pundelį. Tikrai ne aš, nes sąžiningai laukiu, kol prasidės vietinių daržovių sezonas, na bent jau itališkų, nes šveicariškų dar reiks palaukti.




Spintelėse vėlgi kažkas apgyvendino man negirdėtos formos pastą - bavette, man panašu į linguine arba plokštokus spaghetti, jei jau taip grubiai galima apibūdinti. Sunaudojom. Vaikis dar panaudojo juos kaip špagą. Nežinau, iš kur išmoksta, iš manęs tai tik pacifistines Zen shorts ir pan. pasakas girdi.


Dviems valgytojams

250 g pastos (ilgos, pvz tagliatelle)
40 g sviesto
pundelis šparagų
30 g vytinto kumpio
keli šaukštai tarkuoto parmezano
po kelis lapelius prieskoninių žolelių - baziliko, mėtos, petražolių
druskos, pipirų

Paruošti šparagus. Lenkti kol perlūžta - taip atsiskiria sumedėjusi dalis, kurią aš išmetu (ir tikriausiai blogai darau). Viršūnėles atskirti nuo kotų. Užvirti puodą vandens, pasūdyti, pirmiausia įmesti kotelius, po minutės ir viršūnėles, po minutės nupilti, perlieti šaltu vandeniu. Šparagai turi būti traškūs ir nesutižę. Kotelius supjaustyti norimo dydžio ritinėliais.

Užvirti puodą vandens pastai. Kai užvirs, pasūdyti, sudėti pastą ir virti pagal pakelio instrukcijas, kad būtų al dente. Prieš nusunkiant atidėti ketvirtį puodelio vandens, jei kartais būtų per sausas padažas.

Keptuvėje ištirpinti sviestą, sudėti šparagus ir kumpį, pašildyti. Pasūdyti ir paskaninti pipirais. Žoleles supjaustyti, sudėti kartu su pasta ir parmezanu į keptuvę, gerai išmaišyti, tiekti į stalą negailint parmezano. Šparagai su juo labai gerai draugauja. Tegyvuoja pavasaris!

2012 m. vasario 27 d., pirmadienis

Vištiena su medaus ir lazdynų riešutų glazūra

Savaitgalis buvo įprastai saulėtas ir netikėtai šiltas. +21 atėjo visai netikėtai ir nelauktai, tiesiog užklupo visiškai nepasiruošusius. Mūsų mažasis atsisakė persiauti savo žieminius gaisrininko batus, neįkalbėjau net nuimti striukės kailiuką. Labai iš minios neišsiskyrėm - mieste buvo pilna žmonių tiek po trumpom rankovėm, tiek ir kailiniais.

Sekmadienį vėl budinau namų fėją. Kaip nežinau kur buvo dingęs įkvėpimas gaminti, taip nežinau, kokia proga jis parsirado. Dar jei šeimyna būtų nors kiek kantresnė ir leistų daugiau laiko su fotoaparatu pašokinėti prie lėkščių, būtų visai puiku. Ir su šituo patiekalu niekas laukti nenorėjo. Ech, kokie geri sekmadieniniai pietūs buvo. Kaip pas patį Ottolenghi. Kadangi ragavau, tai užtikrinu, kad ir be rožių vandens gerai išeina. Ir apskritai, receptas iš nerealiųjų kategorijos. Patiektas su kuskusu, apsivalgymas... Rojus tiems, kas mėgsta rytietiškus elemetus.




Receptas

viščiukas
2 svogūnai
4 š. alyvų aliejaus
1 a.š malto imbiero
1 a.š malto cinamono
žiupsneliss šafrano
citrinos sultys (jei nedidelis viščiukas, kiek mažiau)
4 š. vandens
2 a.š stambios jūros druskos
1 a.š maltų juodųjų pipirų
100 g lazdynų riešutų
70 g medaus
2 š (rožių) vandens
žiupsnelis kapotų svogūnų laiškų

Supjautyti svogūnus. Vištą padalinti į ketvirčius, sumaišyti su svogūnais, alyvuogių aliejumi, imbieru, cinamonu, šafranu, citrinos sultimis, vandeniu, druska ir pipirais. Padėti šaltai pasimarinuoti - valandą arba pernakt.

Orkaitę įkaitinti iki 190C. Lazdynų riešutus paskleisti ant skardos, paskrudinti 10 minučių. Stambiai sukapoti peiliu.

Vištą su visu marinatu išdėlioti skardoje, odele į viršų. Kepti 35 min.

Riešutus sumaišyti su keliais šaukšteliais medaus ir (rožių) vandeniu. Išimti viščiuką iš orkaitės, aptepti glazūra, grąžinti į orkaitę ir kepti dar 5-10 minučių arba kol iškeps.

Iškepusį viščiuką pabarstyti svogūnų laiškais, tiekti su kuskusu arba ryžiais.


Pastaba apie kuskusą. Yra nerealus žaliojo kuskuso receptas pagal Ottolenghi (gal kada nors aprašysiu), jo greitasis variantas labai tinka garnyrui prie šio patiekalo: kuskusą paruošti pagal pakelio instrukcijas. Sukapoti turimas žoleles: tinka krapai, petražolės, kalendra. Galima sumalti blenderiu kartu su geru aliejumi ir žiupsneliu drukos, išmaišyti su kuskusu. Super!

2012 m. vasario 23 d., ketvirtadienis

Labai sveiki ir bjaurūs muffin'ai pagal Ottolenghi

Vėl Ottolenghi. Vėl nelietuviškas žodis pavadinime. Sakyčiau - mano blogas, ką noriu, tą rašau. Arba - pasidžiaukim, kad išvis rašau. Nes jei du įrašai seka vienas po kito, reiškia, kad varnelę užsidėjau bent dviem mėnesiams į priekį. Na ne... bus dar vienas receptas, kurį būtinai turiu užsirašyti čia, kaip labai gerą ir būtiną gaminti. Užsirašau - tai bus sriuba ir bus pagal Ottolenghi.

Šių bjaurokų muffinų istorija tokia. Vieną sekmadienį sugalvojau pavaidinti namų fėją. Supraskit, jau keli mėnesiai kaip šeimyna iš manęs negauna nieko naujo ir įkvepiančio virtuvėje. Ir po tiek mėnesių pagaliau pabudo pas mane namų šeimininkės dvasia, atsikėliau anksti rytą ir sugalvojau, kad pradžiuginsiu savo vyrus tokiais va pusryčiais. Man atrodė, kad sumaišysiu viens du ir kepa, o aš - į karštą vonią ir ilsiuosi. Pabunda šeima ir visi mes pusryčiaujam saulėtą sekmadienio rytą. Realybėj buvo kitaip. Nežinau, ar verta smulkintis ir eiti į detales - tie muffinai buvo ruošiami bent 25 min ilgiau nei būčiau norėjus anksti rytą (ai, ir tas rytas nebuvo jau toks ankstus, gal apie 9val.), šeima pabudo, kai aš tešlą kroviau į formeles ir suskubo komentuoti - fu, ką čia darai??? (morkų/kiaušinio/obuolio/miltų nekepta masė vizualiai nelabai išvaizdi). Galiausiai vertintojų komisija pripažino, kad
- muffin tikrai yra neišvaizdūs ir net bandė mane atkalbėti nuo fotografavimo
- geriausia jų dalis yra traškus viršus ir kai niekas nemato, galima jį nurankioti
- jie sveikuoliški ir tuos, kurių viršus jau nurankiotas, galima valgyti su minimaliu sąžinės graužimu dėl kalorijų, cholesterolių ir t.t.



Receptas 12 muffin'ų

300 g miltų
2 a.š kepimo miltelių
2 a.š malto cinamono
žiupsnelis druskos
4 kiaušiniai
160 ml saulėgrąžų aliejaus
280 g smulkaus cukraus
2 a.š vanilės ekstrakto (cukraus ar pan.)
220 g stambiai tarkuotų morkų
200 g stambiai tarkuotų obuolių
100 g pekano riešutų
100 g razinų
50 g kokoso drožlių (pakeičiau maltais migdolais)

Trupininiam viršui
50 g sviesto
75 g miltų
25 g rudo cukraus (muscavado)
50 g avižų dribsnių (stambių)
15 g saulėgrąžų
25 g moliūgų sėklų
15 g juodųjų sezamo sėklų
šaukštas vandens
šaukštas saulėgrąžų aliejaus
1,5 šaukšto medaus

Pradėti nuo trupininio viršaus. Sviestą supjaustyti gabaliukais, supilti cukrų ir miltus, trinti tarp pirštų iki  pasidarys rupūs trupiniai. Įmaišyti avižas ir sėklas, tada supilti vandenį, aliejų ir medų. Išmaišyti ir atidėti į šalį.

Orkaitę įkaitinti iki 170 C, keksiukų/muffin'ų formą iškloti popierėliais.

Persijoti miltus, kepimo miltelius, cinamoną ir druską. Kitame inde išmaišyti kiaušinius, aliejų, cukrų, vanilę, tarkuotas morkas ir obuolius. Atsargiai įmaišyti kapotus riešutus, razinas, kokosą ir galiausiai persijotą miltų mišinį. Nepersistengti maišant ir neišsigąsti tešlos nesimpatiškos išvaizdos (bei nerodyti jos būsimiems valgytojams). Išdalinti tešlą į formeles (man patinka su ledų šaukštu) ir gausiai pabarstyti anksčiau sumaišytu mišiniu.

Kepti apie 25-35 minutes arba iki kol iškeps (t.y. centran įbestas pagaliukas ištraukus bus sausas).

Atvėsusius išimti iš formos, atvėsinti prieš patiekiant. Labai skanu su arbata tingiai sekmadienio popietei..





























O už kadro vyko balius... ir arši kova dėl muffino tarp fotoaparato ir dviem lagaminais apsiginklavusio monstro. Laimėtojas tokiose kovose visad aiškus.

2012 m. vasario 21 d., antradienis

Šokoladiniai browniai su karamele

Man užėjo begalinis noras rašyti lietuviškai. Kur aš daugiau tai galiu įgyvendinti, jei ne čia, savo senajame apleistajame kulinariniame bloge. Net nežinau apie ką noriu rašyti, svarbiausia, kad lietuviškai. Gerai būtų tikriausiai koks receptas naujas, geras, šviežiai išbandytas. Tokių nebuvo daug pastaruoju metu. Dabar receptai pas mane skirstomi į kategorijas - nerealūs arba geri, t.y. tie, kurie atsiduria bloge. O visi likę lieka vienoje kategorijoje, kurią galima įvairiai pavadinti - išbandyti, neįkvėpę, nesigavę, neįdomūs, neverti dėmesio, per paprasti, nevykusiai nufotografuoti, nefotogeniški, per greitai suvalgyti arba dėl kokių kitų priežasčių čia nepatekę.

Rašymą prisiminti mane paskatino Bea, skyrusi stilingo blogo apdovanojimą. Labai gera būti apdovanotai, net jei pati gerai nesupranti už ką. Ir galvojau po Bea emailo ilgai, mąsčiau apie šitą blogą. Kaip jis atsirado iš absoliutaus neturėjimo ką veikti ir turėjo buvo paprastas 'ką mes valgom' įrodymas vyro giminaičiams Italijoje. Planas visiškai nevykęs ir nepavykęs. Net jei giminaičiai kasdien telefonu klausia, ką mes valgėm ar valgysim, tai nereiškia, kad jie eis internetan pasižiūrėti. Nes gi svarbiausia ne žinoti, ką valgėm, o apie tai kalbėtis. Po beveik keturių metų supratau, kad internetiniai dalykai čia visai nė prie ko.

Po kiekvienos vakarienės fiksavimo atėjo fazė - dedu tik dėmesio vertus patiekalus. Ir galiausiai - tik tuos, kuriuos moku nufotografuoti. Taip ir numiršta blogai...

Bet monkey blogo aš visai dar nelaidoju. Nes netgi jei ir ne(pa)rašau, mintyse savo skaitytojams visada kurpiu įrašus. Visą gruodžio mėnesį 'rašiau' reportažą apie paprastą šeimos gyvenimą Romoje, pietus, vakarienes, užkandžius. Turėjo būti visai įdomus skaitalas, tikriausiai. Dar turėjo būti daug visokių pasakojimų, bet kažkodėl nebuvo. Reiks dar gerai pagalvoti ir paklausinėti savęs, o kodėl?

Poreikis rašyti patenkintas. Dabar receptas. Iš tų nerealiųjų kategorijos, pagal David Lebovitz.
Ir, turiu pridėti, pavojingas tiems, kam nuo šokolado tenka su draugauti su migrena. Ech, bet verta...



115 g sviesto
25 g nesaldintos kakavos (geros kokybės)
170 g juodo šokolado
200 g cukraus
3 kiaušiniai
a.š. vanilės ekstrakto arba vanilinio cukraus
140 g miltų
100 g skrudintų ir kapotų pekanų riešutų (nebūtina, bet beveik privalu dėti; galima pakeisti graikiškais)
indelis dulce de leche (karamelės, 'pieno marmelado', rududu ar pan.)

Apie Dulce de Leche - pas David Lebovitz labai išsamus aprašymas, kaip šito skanėsto pasigaminti iš kondensuoto pieno. Aš ėjau trumpesniu keliu ir pirkau, bet kitą kartą tikrai gaminsiu pati.

Dabar labai greitas ir aiškus gamybos procesas.

Orkaitę įkaitinti iki 175 laipsnių. Paruošti kepimo formą. Geriausiai speciali, kvadratinė, skirta browniams. Aš naudojau 25 cm tortinę. Iškloti kepimo popieriumi, patepti sviestu.

Puode ant nedidelės ugnies ištirpinti sviestą. Sudėti šokolado gabalėlius, maišant ištirpinti ir juos. Nuimti nuo ugnies. Suberti kakavą, išmaišyti. Po vieną įmaišyti kiaušinius. Po to ir cukrų, vanilę, galiausiai miltus. Ir riešutus.

Pusę tešlos supilti į formą. Paskleisti trečdalį karamelės. Tada vėl tešla ir keli šaukštai karamelės. Ją pamaišyti buku peiliu. Kepti 35-45 minutes. Valgyti, vaišinti draugus ir pasiruoštis kelias kopijas recepto, nes garantuotai prašys.

Related Posts with Thumbnails