Krevečių curry. Prawn Balchao

Jau ir pas mus žiema atėjo. Šiandien net -1 buvo. Žinau, žinau, kad pas jus ten minus dvidešimt. Tai va ir patiekalas šis labai geras šildantis, ypač jei tik čiliukų nepagaili. Jau trečią kartą šią savaitę gaminamės, kad tik nesušaltumėm. Plius labai greitai pagaminamas, tik ryžius reikia nepamiršti pamerkti pusvalandžiui.

Šis karis, sako autorė Anjum Anand, iš Goa kilęs. Kiek autentiškas, nelabai žinau. Gal Jūratė arba skaniai.lt eidami pro šalį pakomentuos, jie čia pas mus indiškos virtuvės ekspertai (prašau nepykti, jei jų ir daugiau yra, bet nepaminėjau).

Jei mėgstate gaminti indiškos virtuvės patiekalus, prieskoniai nenustebins. Jei negaminate, gali tekti papildyti prieskonių lentynėlę. Kartą tai padarius, šito gėrio turėtų užtekti ne vienam kariui ir net ne dviems.

Čili kiekis recepte - grynai skonio ir turimos čili stiprumo reikalas. Džiaugiuosi, kad užteko man proto nesudėti penkių čili ankščių, kaip kad patarė receptas... Ir vienos buvo pilnai su kaupu, taip aštriai jau seniai bebuvau valgius. Išalkęs bebe žiūrėjo prašančiomis akimis į mano lėkštę, bet aš turėjau pasirodyti savanaudė pavydalė mama, kuri savo maistu su vaiku nesidalina! Ir tada jis griežtai atsisakė valgyti savo moliūgų košę. Na, bet čia jau kita istorija.

2 valgytojams
nedidelis svogūnas
4 skiltelės česnako
6 juodieji pipirai
2 gvazdikėliai
8 gramai tarkuotos šviežios imbiero šaknies (apie 1,5cm)
a.š. garstyčių sėklų
a.š. kumino sėklų
čili ankštis (skonio reikalas, receptas prašo 1-5)
pusė a.š. ciberžolės

keli šaukštai aliejaus kepimui
nedidelis smulkiai pjaustytas svogūnas

2 pomidorai (kadangi ne sezonas, naudojome 0,5 skardinės pomidorų gabaliukais)
3-4 š. raudonojo vyno acto
a.š. cukraus
druskos

200 g krevečių (naudojome šaldytas nevirtas)

Ryžiams
200 g basmati ryžių
365 ml vandens
pusės citrinos sultys

Imbierą, česnaką ir prieskonius sutrinti trintuvėje iki vientisos masės. Jei reikia, įpilti lašelį vandens.

Ant aliejaus pakepinti svogūną, kol įgaus auksinę spalvą. Sudėti pomidorus, nesmulkintą čili ankštį, pakepti apie 10 minučių. Jei labai išsausėja, įpilti truputį vandens. Sudėti prieskonių košelę, išmaišyti. Supilti actą, cukrų, gerai pasūdyti. Perkaitinti, kad prieskoniai susimaišytų ir nusistovėtų skonis. Paragauti, ar nieko netrūksta.

Dėti krevetes. Labai trumpam, kol paraudonuos (apie 2 minutes). Valgyti su ryžiais.

O ryžius man patinka ruošti taip: nuplauti 200g ryžių po šaltu vandeniu, kol vanduo bus skaidrus. Pamerkti pusvalandžiui. Išgriebti ryžius, dėti į puodą, užpilti 360 ml šalto vandens. Užvirti ant stiprios ugnies, įspausti citrinos sulčių, sumažinti ugnį iki vos vos rusenimo ir uždengus dangtį pavirti 7-8 minutes. Patirtis sako, kad jei mirkysit ilgiau nei pusvalandį, vandens reikės mažiau.

Skanaus!

Sardinija. Fregola vongole e bottarga

Nežinau nežinau, kaip čia išvertus tokį įmantrų patiekalo pavadinimą. Gal vėliau, nes dabar reikia pasipasakoti apie viską nuo pradžių. Pirmiausia - apie atostogas. Bent jau pirmą jų dalį. Jau reikėjo seniai pasipasakoti, nes dabar kai žiema į akis žiūri tos vasaros atostogos visai nė prie ko.

Pradedu nuo Sardinijos. Jau beveik ir pamiršau, kaip ten gerai buvo, bet kadangi jaučiuosi blogo skaitytojams skolinga, bandau atsiminti. Trumpai ir aiškiai.

Villasimius, Sardinijos pietūs, 60 km nuo Kalgario. Pirmas įspūdis važiuojant sala: nesitikėjau, kad ji tokia laukinė... Vingiuoti keliai, saulės išdeginta žolė, brūzgynais apaugę kalnai, kaktusais nusėtos pakelės. Tyla. Ir kartkartėmis eismą stabdantis neregėto senumo, bet dar vis judantis automobiliukas.

Viešbutis, kaip ir tikėjomės, nedidelis, paprastas ir autentiškas. Iki jūros veda takelis per kopas. 3 minutės. Jūra nepaprasta - skaidri krikštolinė, baltas smėliukas. Be galo ramu. Po kurio laiko suprantame, kad kažkas ten ne taip. Hmm... nerasta nei telefono, nei televizoriaus, nekalbu jau apie internetą. Labiausiai žavintis dalykas - visi viešbučio svečiai sėda valgyti už didelių stalų po šešis ar net daugiau.

Viešbutį 'užrodė' draugai, galiu drąsiai rekomenduoti ir aš - Fiore di Maggio, Villasimius. Sutikome daug italų, kurie jau daug metų iš eilės ten apsistoja. Labiausiai visus vilioja būtent vakarienės. Maistas paprastas, lyg būtų ruoštas namuose. Tenka paragauti ir tradicinio paršiuko, kepto ant mirtos lapų, ir fregolos, ir vietos gėrimo mirto, ir tipinių desertų.

Jau per pirmą vakarienę išsiaiškiname, kad eina gandas apie nerealų žuvies restoraną Da Barbara kaimyniniame Solanas kaime. Juokingai skamba - Pas Barbarą, bet juoką keičia susidomėjimas, kai kas vakarą vis kas nors grįžta susižavėjęs, kaip gerai ten: si mangia molto bene. Pabandome ir mes. Liekame sužavėti. Grįžtame dar kartą. Vienas iš jų tipinių patiekalų - fregola vongole e botarga, atrodęs būtent taip:

Man tiek patiko, kad bandau atgaminti namuose. Produktus susiperku eilinėje vietos parduotuvėje.

Fregola - tipinė pasta Sardinijoje. Kažkuo panaši į kuskusą. Kol kas niekur kitur nemačiau jos pirkti. Delikatesų parduotuvėse neieškojau. Jei kas žino, kur būna pirkti, pasufleruokit!

Bottarga - sūdyti ir džiovinti ikrai, juos galima pirkti tarkuotus miltelių pavidalu bei vakume gabaliukais. Skonis labai žuviškas, sūru. Užmačiau, kad dabar Italijos Iper prekybos centruose vyksta Sardinijos dienos, bottargos pirkti buvo. Fregolos, deja, ne.

Vongole - valgomieji jūriniai moliuskai, angliškai clams. Mano mėgstamiausi.

2 žmonėms

200 gr fregola
litras sultinio
alyvų aliejaus
česnako skiltelė
čili pagal skonį
petražolių saujelė
500 gr vongole
šlakelis balto vyno
keli kupini šaukštai tarkuotos bottargos

Paruošti moliuskus - išrinkti jau atsidariusius, nuplauti, pamirkyti pasūdytame vandenyje, kad išsifiltruotų smėliukai.

Užvirti sultinį, jame virti fregolą 5 minutes. Nusunkti, skystį pasilikti.

Kol verda, keptuvėje ant alyvų aliejaus pakaitinti česnako ir čili, kapotas petražoles. Kai pakvips, sudėti moliuskus. Įpilti truputį balto vyno, kai alkoholis nugaruos, uždengus dangtį palaukti, kol moliuskai atsidarys.

Sudėti fregolą ir kaitinti ant nedidelės ugnies dar apie 15-20 minučių, panašiai kaip risotto vis įpilant atidėto sultinio, po šaukštą beriant botargą. Mano rezultatas toks:

Patiekti pabarstytus bottarga. Užgerti baltu vynu. Atsiminti atostogas. Mmmm... Ypač tą nepaprasto skaidrumo jūrą... ech, Sardinija...

Branzino con pomodoro e patate

arba žuvis kurios pavadinimo tiksliai nežinau, kepta su pomidorais ir bulvėmis. Angl. sea bass, it. branzino arba spigola, liet. arba jūrų velnias, arba paprastasis vilkešeris.

Paprastai žuvį kepu be jokių didelių apmastymų orkaitėje su rozmarinu, citrina ir baltu vynu, kaip kad neseniai čia aprašytą oratą. Šiandien karšta, orkaitės jungti nenorėjau, tad išbandžiau paprastutį receptėlį ir pakepiau žuvį su pomidorais ant keptuvės. Labai greita ir tikrai labai skanu.


Dviems valgytojams
2 žuvys po maždaug 300 gramų
100 ml arba ketvirtis skardinės pomidorų kubeliais
2 nedidelės skiltelės česnako
petražolių saujelė
druska, šviežiai malti juodieji pipirai ir alyvų aliejus kepimui

Česnakus sukapoti su petražolėmis, žuvį pabarstyti druska ir maltais pipirais. Keptuvėje įkaitinti aliejų, dėti žuvį, petražoles su česnakais bei pomidorus. Uždengti dangčiu ir kepti ant nedidelės ugnies apie 15 - 20 minučių. Kol kepa žuvis, plonais griežinėliais supjaustyti bulves, kepti ant aliejaus.

Skanaus!

PS: kadangi patiekalas be galo paprastas, gerą skonį garantuoja geri ingredientai, tinkamas kiekis druskos bei neperkepta žuvis :)

Orata kepta orkaitėje paprastai ir greitai

Net nedrąsu čia vėl rašyti, lyg savo namuose į svečius prašyčiausi... na dabar jau turėčiau dažniau vieną kitą užfiksuotą vakarienę užrašyti ir paviešinti. Bebe paaugo, jau visi trys mėnesiai, labai geras vaikas, leidžia mamai virtuvėje kartais pasisukioti. Ir vakarais nebereikia po porą valandų linguoti lopšinės ritmu, kad užmigtų, taigi (teoriškai) turėtų likti laiko aprašymams. Taigi po trumpos ataskaitos pakalbam apie vakarienę.

Orata lietuviškai tikriausiai dorada? Kaip bevadinama, Italijoje labai mėgstama žuvis. Galiu pasigirti esanti žvejo dukra, bet kad žuvį moku gaminti, tai jau tikrai ne. Dažniausiai kepu orkaitėje su citrina, rozmarinu ir aliejumi. Taip ir šįkart. Universalus receptas.

2 žuvys po ~350g
citrinos riekelės
rozmarino šakelė
alyvų aliejus
druska, juodieji pipirai
baltas sausas vynas

Išvalytą žuvį pasūdyti, pabarstyti pipirais, pilvan įkimšti rozmariną, citrinos riekeles, pašlakstyti gerai aliejumi. Dėti į skardą. Aš dėjau ant folijos palankstytais kraštais, kad skystis nepabėgtų ir skardos šveisti nereiktų, o tada į orkaitę 180C pusvalandžiui. Į kepimo pabaigą pašlakstyti baltu vynu - taip pasidaro nerealiai skanus padažiukas. Skanu su bulvytėmis, apie kurias gal rytoj...

Gnocchi su lašiša ir grietinėle

Toks visai lietuviškas receptas. Bulvinukai ir dar su grietinėlės padažu! Šiaip mes lašišos ir grietinėlės padažą paprastai su pasta naudojam, bet labai sunku nutaikyti grietinėlės kiekį, ypač jei valgytojų yra daug. Skirtingų rūšių pasta skirtingai sugeria padažą, tad lengvai galima patirti fiasco, kaip kad mums nutiko per vieną šeimos susibūrimą :) Gavo žmonės sausų makaronų su užuomina į lašišą, baisu net prisiminti.

Su gnocchi kažkaip paprasčiau. Visi kiekiai iš akies... Jei kitą kartą pasversiu, perrašysiu receptą.


Gnocchi pirktų arba savo gamintų
Sviesto
Rūkytos lašišos
Nedidelis svogūnas
(Balto vyno)
Grietinėlės
Petražolių

Keptuvėje ant nedidelės ugnies ištirpiname gabalėlį sviesto, apkepame labai smulkiai pjaustytą svogūną. Kai jis perkeps, galima įpilti šlakelį balto vyno. Kai alkoholis nugaruos, sudėti smulkiai pjaustytą rūkytą lašišą, už pusės minutės supilti grietinėlę.

Į puodą su verdančiu vandeniu sudėti gnocchi, virti pagal instrukcijas, išgriebti iš vandens, dalį jo atidėti į šalį. Gnocchi sudėti į padažą, gerai išmaišyti, jei reikia, įpilti kiek vandens, kuriame virė gnocchi. Pabarstyti kapotomis petražolėmis.

Skanaus!

Pasta su midijomis

Visą savaitę nesugebėjau surašyti, ką nuveikiau su kilogramu midijų. Nemėgstu aš jų, bet nepaisant to kartais jos atsiduria mūsų virtuvėje. Nepagalvokit, kad esu susipykus su visu jūrose gaudomu maistu, pavyzdžiui labai mėgstu kitokias geldeles, kurios (vėl) nežinau kaip lietuviškai vadinasi, angl. clams, ital. vongole. Na bet jos kvepia jūra, galima ne tik dekoracijoms naudoti.

Išsibumbėjau, o dabar receptas, nužiūrėtas pas Jamie Oliver. Galima daryti dviem būdais. Taip, kaip žmonės daro ir kaip aš darau.


Alyvų aliejus
Pora česnako skiltelių, čili pagal skonį
Ančiuvio filė (nebūtina)
Pomidorų skardinė (arba švieži pjaustyti pomidorai)
Nuvalytos midijos
(Stiklinė balto sauso vyno)
~120 g pastos valgytojui (jūriniam maistui labai tinka linguine)
petražolių

Midijas nuvalom, nuraunam barzdą, išmetam prasidariusias.

a) Žmonės daro taip. Įkaitintoje keptuvėje ant alyvų aliejaus pakepina česnaką su čili, šaukštu išmakaluoja ančiuvio filė iki ji ištirpsta, sudeda pomidorus, pakaitina, sumeta midijas, uždengia dangčiu ir kaitina, iki kol midijos pilnai atsidarys. Išmeta neatsidariusias, dalį midijų išvaduoja iš kriauklelių, dalį geldelių palieka papuošimui. Išvirusią pastą sumaišo su padažu, barsto petražolėmis. Valgo užsigerdami baltu vynu ir mėgaujasi.

b) Aš, kadangi bijau visokių smėliukų ir kitokių kriauklikėse esančių sankaupų, darau taip (ir tikrai ne blogiau nei a) variante). Į keptuvę sudedu midijas, užpilu baltu vynu, uždengiu dangčiu ir laukiu kol atsidarys. Išgriebiu midijas, dalį jų išaižau. Skystį iš keptuvės nupilu taip, kad visokie nešvarumai liktų ant dugno. Tada jau darau kaip žmonės daro - kaitinu aliejų, česnaką, čili, ančiuvius, pomidorus, nupiltą skystį (tenka kaitinti kiek ilgiau, kol padažas pasidaro norimos konsistencijos), į galą sudedu midijas, petražoles. Sumaišau su pasta. Aš valgau be midijų, o kadangi monkey husband valgo viską, tai džiaugiasi dviguba jų porcija.

Žuvienė itališkais motyvais

Jau ilgas laikas man sapnuojasi kažkada prie Romos, Lido di Ostia valgyta žuvienė su pupelėmis. Buvo tokia nereali, patiekta aliuminiame 'bliūde' ant foccacia. Vakar sau pasakiau - užteks sapnuoti, reikia imti ir pasigaminti kažką panašaus. Pradžiai vadovavaus Aldo Zilli Adrijos jūros žuvies troškinio receptu, bet eigoj pastebėjus, kaip painiai ir neaiškiai rašo, pamiršdamas paminėti, ką veikti su dalimi ingredientų, labai ant jo supykau ir gaminau savo nuožiūra. Dar pykau ant parduotuvės, kurioje pirkome žuvį - na niekas nevalyta, tad reikėjo gerai pasidarbuoti patiems. Galiausiai supykau ant savęs, kad gaminti pradėjau aštuntą vakaro ir dėl aukščiau paminėtų priežasčių gamyba užsitesė apie dvi valandas. Beje, visas pyktis atsileido pavalgius - sriuba gavosi pasakiška.


Puodas sultinio
morka
svogūnas
2 saliero stiebai
3 česnako skiltelės
400 g nedidelių pigių žuvelių (šį kartą naudojome skumbrę - nuvalytą, be galvos)
litras vandens

Midijų keptuvė
400 g midijų
120 ml balto vyno

Žuvienės/troškinio puodas
alyvų aliejus
3 česnako skiltelės, kapotos
čili pagal skonį
300 g nuvalytų krevečių (lukštus galima sudėti į sultinio puodą)
300 g nedidukų kalmarų, nuvalytų, supjaustytų 1cm gabaliukais
400 g šviežių gerai sunokusių, skanių pomidorų, pjaustytų kubeliais
400 ml skardinė pupelių
25 g šafrano
galima dėti, bet nebūtina 200 g keleto rūšių 'geresnės' žuvies filė, pvz. menkės ar pan. (mes naudojom angl. sea-bass, ital. branzino, liet. ??? ), pjaustytos apie 3 cm gabaliukais
kapotų petražolių puošimui

Pirmiausia patartina pasiruošti visas reikalingas žuvis - nuvalyti skumbrę, išlukštenti krevetes, nuvalyti kalmarus, nušveisti ir nugramdyti nuo barzdos midijas, išmesti jau atsidariusias, pasiruošti žuvies file. Viską susipjaustyti nurodyto dydžio gabaliukais.

Sultinys. Stambiai supjaustytus morką, svogūnus, salierus, nesmulkintas česnako skilteles, skumbrę užpilam litru šalto, lengvai pasūdyto vandens. Tik užvirus numažiname ugnį, verdame 20 min. Išgriebiame žuvį, nukauliname, atidedame. Sultinį nukošiame, atidedame.

Midijos. Kol verda sultinys, galima pasiruošti midijas (jei anksčiau to nepadarėm, arba jei nusipirkom jas pakankamai švarias, kad tik nuplauti ir atrinkti reikia). Įkaitiname plačią keptuvę/puodą, sudedame midijas, uždengiame, palaukiame 2-3 minutes, kol pradės atsidarinėti, tada užpilame vynu. Kai pilnai atsidarys, išrenkame midijas, išmetame neatsidariusias. Sultinį atsargiai nupilame (ant dugno gali būti likę visokio smėliuko, nupilti taip, kad jo nepatektų), supilame į sultinio nr.1 puodą. Midijas išrenkame iš geldelių (kokias 8 paliekame geldelėse papuošimui), atidedame.

Troškinys. Puode ar plačioje didelėje keptuvėje ant vidutinės ugnies įkaitiname aliejų, dedame kapotą česnaką, čili, kalmarus, krevetes, pomidorus, pupeles. Užpilame baltu vynu, uždengiame dangtį ir kaitiname 15-20 minučių. Pasūdome, pabarstome pipirais, įmaišome šafraną. Sudedame midijas, žuvį iš sultinio, supilame patį sultinį, ant viršaus išdėliojame žalios žuvies file - kai viskas užvirs ir žuvis perkais, sudedame midijas geldelėse, paragaujame ar netrūksta druskos. Barstome kapotomis petražolėmis, pilame į lėkštes, tiekiame į stalą su balta duona. Skanu oj skanu, net tų dviejų valandų virtuvėje negaila...

Paprasčiausiai kepti kalmarai su bulvėmis

Nusipirkom mes kalmarų. Šviežių ir nevalytų. Pirmą kartą ir be jokio supratimo, kas su jais daroma. Kaip ir vakar su mažų sardinių kilogramu, šiandien vėl kažkaip neaiškiai virtuvėje buvau palikta viena su jais tvarkytis... Nieko sudėtingo, tik darbas ne iš maloniausių, jautrių nervų skaitytojai sekančią pastraipą gali ir praleisti.

Pirmiausia, aišku, reikia juos išvalyti. Papasakosiu grubiai, tikiuosi, kad aiškiai. Ištraukiam čiuptuvus su žarnokais, nupjauname kiek už akių, iškrapštome tarp čiuptuvų likusią dalį, kuri nežinau kaip vadinasi. Išimam pailgą plastmasinį daiktą iš vidurių, iškrapštom kiek pasiekiam. Pelekus nutraukiam žemyn taip, kad išsinertų su visa rožine stora oda - išmetame ir pelekus, ir odą. Išverčiame kalmarą, išvalome gerai iš vidaus. Nėra lengva išversti, bet pasitelkus fanaziją visai įmanoma :) Išplovus parverčiame atgal.


Nesu kalmarų kepimo ekspertė, bet galiu pasigirti, kad gavosi puikiai, bet jei ir nuotraukoje kalmaras kiek pasvilęs atrodo. Svarbiausia atsiminti vieną dalyką - perkeptas kalmaras bus kietas kaip bato padas. Kepti reikia ant didelės kaitros ir trumpai - minutę ar pusantros kiekvieną pusę. Taigi kalmarus perpjoviau išilgai, vidinę pusę įpjoviau rombais, grilinę keptuvę įkaitinau iki maksimumo, kalmarą aptepliojau alyvų aliejumi, sumaišytu su kapotu česnaku, druska ir pipirais. Kepiau kiekvieną pusę po minutę. Valgėme su virtomis bulvėmis, sutaisytomis su alyvų aliejumi ir actu (čia monkey husband indėlis, jis iki šiol nesupranta, kaip mes galime valgyti tiesiog paprastai lietuviškai virtas bulves :D)

Risotto su krevetėmis ir cukinijomis

Teoriškai receptas turėtų būti su cukinijų žiedais. Italijoje jie - didelis delikatesas. Kas turit sodą ar daržą, laisvai galima pasiauginti žiedų ir pasigaminti. Turėtų būti labai skanu. O kas neturi sodo ir parduotuvėse nėra tokių egzotikų pirkti, žiedus gali pakeisti jaunutėmis cukinijomis, ką aš ir padariau.


6 valgytojams

12 didelių karališkų krevečių (nevirtų, su galvom ir kiautais)
12 cukinijų žiedų su pačiomis cukinijomis (arba jaunų cukinijų, skaičius priklausomai nuo dydžio)
100 g sviesto, plius gabaliukas paskaninimui
1 nedidelis svogūnas, smulkintas
500 g carnaroli ryžių (tiks ir arborio ar vialone nano)
150 ml balto sauso vyno
1,5 l žuvies sultinio (arba krevečių sultinio, žr. receptą žemiau)
1 š. pomidorų passatos (nebūtina, jei naudojam pačių virtą sultinį)
1 citrinos sultys

Krevetes išaižom, jei nusprendžiam gamintis sultinį patys (o jei laiko yra, tikrai verta), galvas ir lukštus sunaudojam sultiniui (aprašymas apačioje), jei naudojam žuvies sultinį, išmetam.

Jei naudojam cukinijų žiedus, nuimam juos nuo cukinijų, išimam geltoną viduriuką, nuplaunam ir atidedam. Cukinijas susmulkinam nedideliais gabaliukais.

Krevetes įpjaunam išilgai ir išimam juodą veną, pasūdom, pabarstom šviežiai maltais juodaisiais pipirais, atidedame į šalį.

Sviestą ištirpiname storasieniame puode, lengvai 5-7 min. pakepame smulkiai kapotą svogūną, beriame ryžius. Kai ryžiai sušyla, pilam vyną. Alkoholiui nugaravus, po samtį pilame karštą krevečių sultinį. Vis maišome ir maišome. Procesas turėtų užimti 15 minučių.

Kai lieka paskutinis sultinio samtis, kartu su juo į ryžius dedame krevetes ir cukinijas. Maišydami kaitiname 2 minutes.

Nuimam ryžius nuo ugnies, jei naudojame, sudedame cukinijų žiedus ir paliekame pailsėti 30s. Įmaišome šaukštą pomidorų passatos (nebūtina), gabaliuką šalto sviesto ir citrinos sultis. Jei reikia, pasūdome.

Labai skanu - krevetės ir cukinijos duoda saldumą, ryžiai švelnūs kaip kremas, cukinijos traškios, citrinos sultys priduoda gerą skonį. Užima nemažai laiko (su sultiniu virš valandos), bet tikrai ir vėl gaminsiu, ypač jei mama iš sodo leis nuraškyti cukinijų žiedų.

Krevečių sultinys

morka
saliero stiebas
nedidelis svogūnas
2 š. alyvų aliejaus

Daržoves susmulkiname ir pakepame puode ant aliejaus. Įmaišome nuplautus krevečių kiautus ir galvas, kepame iki paruduos. Pilame pusę stiklinės balto vyno, šaukštą pomidorų piure (koncentrato). Kai alkoholis nugaruoja, pilame 1.7 l vandens, užverdame ir kaitiname 20 minučių ant vidutinės ugnies. Nukošiame.


Giorgio Locatelli receptas iš BBC Good Food 2005 m birželio nr.

Lašišos ir šparagų suktinukai

Gegužis - vis dar šparagų mėnuo. Parduotuvės pilnos iš JAV atvežtų, bet sugebėjau rasti Europoje augintų. Ne tik kad pasisekė sutaupyti keletą 'food miles', bet ir vietinių skonis daug geresnis.


Reikės
lašišos file
šparagų
natūralaus jogurto
šviežių krapų
druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų

Paruošiame šparagus - nuplauname, nuskutame kotukus, pasūdome. Apsukame (žalios) lašišos juostelėmis. Kadangi neturiu mandraus garinio puodo, garinau ant 'sparnelių'. Baisiai geras daiktas - ir pigus, ir vietos mažai užima.


Tikriausiai nereikia sukrauti visko dviem aukštais, nes gali šiek tiek sukibti. Taigi gariname apie 10 minučių. Gal net ir mažiau. Greitai ruošiame padažą: jogurtą sumaišome su kapotais krapais, druska, pipirais. Viens du ir baigta.

Labai sveika ir netgi visai skanu.

Idėja iš Sale&Pepe balandžio nr.

Pasta su cukinijomis ir krevetėmis

Monkey family firminis receptas. Patiekalo skonis labai priklauso nuo ingredientų kokybės. Maniau, kad nebūna taip, kad nesigautų. Pasirodo, klydau - krevetės sūdyme tikrai netinka!



Taigi dviems gerai pavalgantiems asmenims reikės:
česnako skiltelės, čili pipirų
alyvų aliejaus
poros cukinijų
saujos pomidoriukų
krevečių
250 g farfalle makaronų (kaspinėlių)

Keptuvėje įkaitiname alyvų aliejų, įspaudžiame skiltelę česnako, pagal skonį beriame čili pipiriukų. Kai aliejus prisigeria česnako kvapo, dedame smulkintas cukinijas, kepiname/troškiname ant silpnos ugnies. Užverdame vandenį makaronams, verdame pagal instrukciją. Į cukinjas dedame smulkintus pomidoriukus.



Kai sutyžta, beriame krevetes. Jei reikia, įpilame vandens nuo makaronų. Makaronus verčiame į keptuvę, maišome ir valgome! Užsigeriame baltu vynu :) Skanaus!

Pastabos:
*Makaronus monkey šeimyna perka dažniausiai Barilla arba De Cecco. Geriausiai pirkti bent jau itališkus produktus. Neturiu nieko prieš lietuvišką produkciją, bet Gintarinių makaronų savo monkey husband nerodyčiau. Aišku, geriausiai būtų gamintis pasta patiems, bet... na gal kitais metais...
*Extra vergine alyvų aliejaus neverta švaistyti kepimui. Puikiai tiks tiesiog paprasčiausias alyvų aliejus. Geros kokybės alyvų aliejų verčiau pasilikti salotoms.
*Krevetės geriausiai tinka nevirtos, bet tiks ir mažos, didelės, virtos, šaldytos ar atšaldytos. Ar bet kokia jų kombinacija.
*Pomidoriukus galima dėti ir passatos pavidalu, galima ir visai nedėti. Taisyklių čia nėra

PS: Į Zurich pagaliau atėjo pavasaris. Ir pirmą kartą per metus supratau, kad visgi iš čia matyti kalnai...