2008 m. rugsėjo 26 d., penktadienis

Triušiena su žolelėmis

Vėl triušiena. Na žinokit, ne paskutinis receptas (dar bent trys nužiūrėti laukia savo eilės). Vis gi pas mus ši mėsa viena iš pigiausių, o ir eksperimentuoti su paruošimu visaip galima. Šįkart receptas adaptuotas iš Sale&Pepe rugpjūčio nr. Restoraninis receptas iš kruizinių laivų virtuvės. Labai vykęs, mums patiko. Tad ir be nuotraukos receptą nusirašau čia, kad netyčia nepamirščiau.

4 asmenims

kg triušienos
100 g šviežių žolelių (rozmarino, šalavijo, čiobrelių, mairūno)
balto sauso vyno
druskos, pipirų
alyvų aliejaus

Pastebėjimas apie žoleles - 100 g atrodo baisiai daug. Priskabiau gerą saują ir tai tik 20-30 g tebuvo... Atrodo, kad ir tiek pakako. Aišku, geriau šviežios, bet manau, kad skanu ir su džiovintomis. Mairūno neturėjau.

Nuplautus triušienos gabalėlius dedame į indą, apdėliojam žolelėmis, užpilame pora stiklinių balto sauso vyno (arba kiek negaila). Marinuojame 2 valandas, karts nuo karto pavartome, kad marinatas pasiskirstytų tolygiai.

Orkaitę įkaitiname iki 180 C. Nupilame marinatą (jį galima panaudoti padažui, bet man ir be to skanu buvo). Triušieną dedame į skardą, pašlakstome alyvų aliejumi, pasūdome, pabarstome pagal skonį maltais pipirais. Pagal receptą reikėtų kepti pusvalandį, karts nuo karto pavartant ir palaistant susidariusiomis sultimis. Man norėjosi geriau iškepusios mėsos, kepiau apie 50 min ir kiek persistengiau, būtų pakakę ir mažiau.

Visumoje - labai skanu, sultinga, nesijaučia specifinio kvapo, lengvai paruošiama. Kepsiu dar :)

2008 m. rugsėjo 25 d., ketvirtadienis

Trinta moliūgų sriuba

Rudeninė sriuba, puikiai tinkanti kai norisi nesudėtingo, lengvo ir šildančio maisto. Dvelkia ramybe...

Reikės:
oranžinio moliūgo gabalo
saliero stiebelio
nedidelio svogūno
česnako
druskos, alyvų aliejaus
čiobrelių ir grietinėlės paskaninimui

Puode pakaitiname pora šaukštų alyvų aliejaus, kapotus svogūnus ir česnako skiltelę, po poros minučių dedame smulkintą saliero stiebą, dar po kelių minučių ir kubeliais pjaustytą moliūgą. Maišydami kaitiname kelias minutes, užpilame verdančiu vandeniu, pasūdome pagal skonį. Palaukiame, kol užvirs ir paliekame ant nedidelės ugnies apie 30-40 minučių (priklauso kaip smulkiai pjaustytas moliūgas). Sutriname blenderiu, paskaniname grietinėle (grietine) ir čiobreliais. Skanaus!

2008 m. rugsėjo 12 d., penktadienis

Kimšti fiori di zucca

Vienas iš mano mėgstamiausių užkandžių Romos picerijose – fiori di zucca. Niekad nebandžiau namuose, niekad nemačiau pirkti, o mamos daržo niokoti nesinorėjo.

Dabar esame arčiau Italijos, tad turguje galima nusipirkti cukinijų moliūgų žiedų (dėkui, Evelina). Kadangi anyta dar vis sukinėjosi virtuvėje, nusprendžiau pasinaudoti gera proga ir paėmiau indelį. Demonstruoju, kas su šiuo gėriu buvo daroma.

Taigi cukinijų moliūgų žiedai atrodo taip. Kadangi čia vyriški žiedai, jie auga ant stiebelio.

Paruošimas (bandau atsiminti ką išmokau biologijos pamokose). Pirmiausia nuo žiedkočio nuskabome taurėlapius. Stengdamiesi nepažeisti žiedo išimame piestelę ir kuokelius (t.y. viską, kas viduje). Žiedą iš visų pusių gerai praskalaujame po šaltu tekančiu vandeniu, gerai nusausiname, patikriname, ar nėra užsilikusių vabaliukų ar kirminukų. Gaminimui paruošti žiedai atrodo taip:

Bent jau Romoje žiedai kemšami mozzarella ir ančiuviais, kepami tešloje. Pirma dedame trečdalį ar puselę sūdytos ančiuvio file, po to gabaliuką mozzarellos. Neperpildome!



Iš kiaušinio, miltų ir vandens užmaišome tirštoką tešlą. Anyta prigrasino jokiu būdu nedėti druskos - taip išvengsime besišaudančio aliejaus. Žiedus voliojame tešloje, iš visų pusių apkepame aliejuje, atvėsiname ant popierinių rankšluosčių, pabarstome druska. Mėgaujamės...

2008 m. rugsėjo 7 d., sekmadienis

Abrikosų pyragas

Bandau išsikovoti sau vietą virtuvėje gamindama desertus. Bent kol kas. Šį pyragą seniai seniai radau delfi.lt virtuvės skyrelio komentaruose. Dėkoju nežinomai autorei, pyragas tapo vienu iš mūsų mėgstamiausių. Ypač, kai namuose nerasta sezoninių vaisių ir daržovių. Savų medžių nėra, dosnių sodininkų aplink neturim, o parduotuvė tolokai. Tenka tenkintis tuo, kas kartu su mumis dėžėse atkeliavo iš Ciuricho - atsargos skardinėse.

skardinė konservuotų abrikosų puselių sirupe (nedidelei formai naudoju 400g skardinę)
120 g sviesto (minkšto, kambario temperatūros)
70 g rudo cukraus (man patinka muskovado)
125 g balto cukraus
2 kiaušiniai
180 g miltų
2 nubraukti a.š. kepimo miltelių

Abrikosus nuvarviname, sirupą paliekame puodelyje.

Kepimo formą ištepame 50 g minkšto sviesto (dažniausiai sunaudoju kiek mažiau, priklauso nuo formos dydžio), pabarstome ruduoju cukrumi, išgaubta puse į apačią išdėliojame nuvarvintas abrikosų puseles. Dedame į šaldytuvą.

70 g sviesto išsukame su cukrumi, po vieną įmaišome kiaušinius, įpilame 4-5 šaukštus sirupo, beriame su kepimo milteliais sumaišytus miltus. Formą su abrikosais užpilam paruošta tešla, vėl dedame į šaldytuvą, kol orkaitė įkais iki 175C. Kepame apie 30 minučių. Išėmus iš orkaitės, pyrago viršų uždengiame lentele, apverčiame ir paliekame 10 min. Nuimame formą, tiekiame į stalą.

Dažniausiai šį pyragą pasiruošiu iš anksto prieš ateinant svečiams. Valgant pagrindinį patiekalą, iš šaldytuvo pašaunu į orkaitę, desertui valgome nedideles porcijas su ledais.

2008 m. rugsėjo 4 d., ketvirtadienis

Pasiaiškinimas

Visai retai beparašau. Ir turiu tam porą neblogų pasiaiškinimų.

Pirma: kraustėmės. Kur? Ten, kur kalba itališkai, bet ne Italija. Čia valgoma daug polentos, verdama minestrone, puikiai ruošiama mėsa.
Antra: kol kas nieko aš iš tipiškų vietos receptų negaliu išbandyti, nes mano virtuvę visiškai okupavusi monkey husband mamma (primenu - italė, ir tai turėtų viską paaiškinti). Pirmą savaitę džiaugiausi poilsiu, antrą savaitę pradėjau nekantrauti, trečią savaitę jau kartais apima nepaaiškinami emocijų protrūkiai, o kadangi nusimato ir ketvirtoji ir/ar n-toji savaitė, reiktų galvoti kokį veiksmų planą, o tai blogas visai numirs. Patarimai?
Related Posts with Thumbnails