Pradedam nuo kainų. Lugane arbūzą perki gabalėliais, riekelėmis. 1.50 fr už kilogramą. Valgai ir taupai. O vos už 15 km esančioje parduotuvėje toks pats arbūzas net nepjaustomas, pardavinėjamas apvalais kilograminiais vienetais už 0,23 eur/kg. Verčiu į litus - šveicariška kaina 4.33 lt, itališka - 0.79 lt. Net perskaičiuot ėjau pati tokiais skaičiais nepatikėjus. Labai logiška, kad dabar namuose riogso 8 kg arbūzas, kurį su monkey diavoletto bandysim įveikti.
Tęsiu toliau. Garsiai mąstau, kodėl net ir po trijų metų apsipirkinėjimo itališkose vietose dar vis lengvai einu iš proto patekusi į itališko maisto apsuptį. Paaiškinimo nėra. Čia tiesiog - meilė...
Tolesnis punktas: karšta. Labai... bet užtat kaip gera valgyti pietus terasoje, kol ten dar neatsisukusi saulė. Kadangi be arbūzų susisukus galvai prisipirkau ir daug melionų, šiandien pas mus - arbūzų salotos ir melionų granita. (ir barščiai... žinau, kad neįsipina į kontekstą, bet labai jau norėjosi. Taip, teisingai parašiau, ne šaltibarčiai, o barščiai. Šaltibarščiai buvo vakar, diavoletto sakė tiksliai taip: 'schifo'. Jam du su puse metų, jei ką... ir iki šiol niekad to žodžio nebuvo pavartojęs, net ir lietuviško atitikmens)
Receptas:
Arbūzo, pjaustyto riekelėmis ir norima forma
Mėlynojo svogūno, plonomis riekelėmis pjaustyto
Fetos sūrio, trupinto
Baziliko lapelių
Pipirų juodųjų, šviežiai maltų
Alyvų aliejaus
Komponuoti ingredientus lėkštėje norimomis proporcijomis, apšlakstyti aliejumi ir... baigta.
Vėl nukrypstu, nes atsiminiau vieną kultūrinį nesusipratimą iš senų laikų, tinka į sąrašą prie 'tortellini su grietine', kam žinoma ta istorija.
Arbūzai mano atsiminimuose Lietuvoje valgomi rugsėjo mėnesį. Tada būna pigiausi ir geriausi. Ir jau beveik laukiant šildymo sezono pradžios man nekildavo asociacijos jų dėti į šaldytuvą. Priešingai, iš tų senų laikų atsimenu šiltus arbūzus... Tokia saulės šiluma. Nereikia daug pasakot, kaip į mane susmigo aplinkinių akys, kai Romoje per birželio kaitrą parsinešiau pusę sultingo sunokusio arbūzo ir norėjau iškart pasimėgaudama jį suvalgyt.... Atrodo ir dabar girdžiu tuos nusistebėjimo pilnus šnibždesius - gi atšaldyt reikia, negalima taip valgyt. Nuodėmingoji, arbūzų niekas taip nevalgo!
Su šia hiperbole baigiu įrašo dalį skirtą bumbėjimams, atsiminimams ir arbūzams. Nepamirškite prieš valgant atšaldyti arbūzo! Verta
Dabar greitai prie kitos atgaivos: meliono. Pas mus namuose jis neatskiriamas nuo prosciutto crudo. Bet kokiu atveju, ir melionas visais pavidalais valgomas atšaldytas. Labai gaivina. Pristatau: melionų ir mėtos granita. Sicilietiškas desertas, paprasčiausiai ledukų ir vaisių gėrimas.
2 stiklinėms
300 g meliono gabaliukais
100 g cukraus
125 ml vandens
mėtos lapelių
vandenį užvirti, supilti cukrų, pamaišyti kol ištirps. Melioną susmulkinti su mėtų lapeliais blenderiu, supilti sirupą, išmaišyti. Indą (šalčiui atsparų) dėti į šaldiklį ir periodiškai išėmus pamaišyti/prasukti blenderiu. Pirmą kartą po valandos, paskui gal po 45 minučių. Po trečio maišymo, jei labai kantrybės trūksta, jau galima krauti į stiklines.
PS: Kitą kartą dėsiu mažiau cukraus, maniškis melionas ir taip saldus buvo
