Moliūgų sriuba vienam ir kaip aš fotografuoju maistą

Pagaliau įsikūriau naujoje virtuvėje. Besikraustydama supratau, kiek daug visokių virtuvės rakandų turiu ir... kiek dar daug ko man trūksta. Pavyzdžiui, manęs vis neapleidžia mintis, kad man gi būtinas KitchenAid'as, o dabar jam net vietos virtuvėje būtų (užuominą supratot? oj, gi ne ta kalba pas mane Kalėdų senis skaito... nesuveiks).

Šiandien pietums turėjau pusę moliūgo ir pusvalandį laiko. Taip gimė paprasta ir (man) skani sriuba. Sriuba vienam, dabar aš ją taip vadinsiu, nes abu mano vyrai jos tiesiog nepripažino ir lyg maištaudami užkando sumuštinių. Kaip žinia, į šį blogą pastaruoju metu susirašau receptus, kurie patikrinti, man patikę ir bus gaminami dar. Ši moliūgų sriuba? Taip, bus gaminama - vienam valgytojui.

reikės

moliūgo (apie 500 g)
125 ml grietinėlės
a.š. imbiero miltelių
a.š. malto muškato riešuto
a.š. rudo cukraus
druskos
moliūgo sėklų

Moliūgą nuplauti, išimti sėklas. Jas siūloma paskrudinti 180 C orkaitėje (aš paskrudinau pirktas gatavas išlukštentas). Gabalais pjaustytą moliūgą dėti į puodą, užpilti šaltu vandeniu, kad vos apsemtų ir įbėrus druskos virti tiek, kol suminkštės. Sutrinti blenderiu, supilti grietinėlę, suberti prieskonius, cukrų ir pavirti dar 5 minutes. Patiekti pabarsčius skrudintomis sėklomis.

Tiesa, po greitai pagamintų pietų pradėjau rūpintis, kaip ir kur reikia fotografuoti naujuose namuose. Senuose buvo daugmaž aišku, kur langai, kokiame kampe kokia šviesa, o čia dar viską reikia išsiaiškinti. Beieškodama sau kampelio pagalvojau, kad gal ir skaitytojams bus įdomu, jei papasakosiu fotografavimo užkulisius, tuo labiau, kad pastaruoju metu susilaukiu klausimų apie techninę pusę. Visų pirma noriu pabrėžti, kad tai, ką darau, nebūtinai yra teisingai, nesiruošiu mokyti, noriu tik pasidalinti, kaip ką darau.

Pirma - fotografuodama naudojuosi natūralia šviesa, tad veiksmas vyksta kur nors netoli lango dienos metu.

Antra - fotografuoju maistą, kurį po to suvalgau. Dažniausiai fotografuoti turiu maksimum 5 minutes, nes laukiančių alkanų namiškių kantrybės ribos matuojant minutėmis maždaug tokios ir yra.

Trečia - naudojama technika iš esmės nesvarbu, man pačiai labiausiai patinkančios mano nuotraukos darytos su Canon 1000d, kurį drąsiai rekomenduoju fotografijos pradinukams. Dabar naudoju Canon 5d mk2 ir (dažniausiai) fiksuotą 50mm f1.4 objektyvą ir (retai) kintamo židinio nuotolio Canon 24-70 f2.8. Tikriausiai maisto fotografijai būtų geriau makro objektyvas, gal kada nors... koks Canon 100mm f2.8L

Fotografavimas ir minčių procesas vyksta maždaug taip - pagalvoju apie pagrindą, lėkštę (šiandien buvo lengva, sriubinės tik dvieju tipų tėra), patiekalo spalvą, servetėlės spalvą. Paplanuoju, iš kur turėtų kristi šviesa, kad išgauti norimą efektą. Langas šiame išdėstyme yra iš kairės pusės, o kad iš priešingos pusės sušvelnint šešėlius, panaudojau veidrodį (visa kita, kas būtų reikalinga, neaišku, kuriose dėžėse liko). Kad nebūtų tuščias fonas, imitavau valgymą - padėjau butelį su stikline vandens, o vėliau ir duoniukų. Fotografavau pilnai atverta diafragma iš visų pusių visais kampais, kol išgavau tai, kuo likau daugmaž patenkinta.

Tiek šiam kartui paslapčių. Jei turit klausimų, nesikuklinkit!

P.S. Receptas iš prancūziškosios Ripailles

Arbūzo ir fetos salotos ir melionų granita

Karšta... norisi gaivos. Daug vandens, daug vaisių. Šiandien su drauge padarėm shopping'ą kaimyninėje Italijoje. Man vėl apraibo akys nuo to, kaip viskas pigiau, kiek visko daug ir kaip susilaikius neiššluoti lentynų, nes šaldytuve ir taip niekas netelpa.

Pradedam nuo kainų. Lugane arbūzą perki gabalėliais, riekelėmis. 1.50 fr už kilogramą. Valgai ir taupai. O vos už 15 km esančioje parduotuvėje toks pats arbūzas net nepjaustomas, pardavinėjamas apvalais kilograminiais vienetais už 0,23 eur/kg. Verčiu į litus - šveicariška kaina 4.33 lt, itališka - 0.79 lt. Net perskaičiuot ėjau pati tokiais skaičiais nepatikėjus. Labai logiška, kad dabar namuose riogso 8 kg arbūzas, kurį su monkey diavoletto bandysim įveikti.

Tęsiu toliau. Garsiai mąstau, kodėl net ir po trijų metų apsipirkinėjimo itališkose vietose dar vis lengvai einu iš proto patekusi į itališko maisto apsuptį. Paaiškinimo nėra. Čia tiesiog - meilė...

Tolesnis punktas: karšta. Labai... bet užtat kaip gera valgyti pietus terasoje, kol ten dar neatsisukusi saulė. Kadangi be arbūzų susisukus galvai prisipirkau ir daug melionų, šiandien pas mus - arbūzų salotos ir melionų granita. (ir barščiai... žinau, kad neįsipina į kontekstą, bet labai jau norėjosi. Taip, teisingai parašiau, ne šaltibarčiai, o barščiai. Šaltibarščiai buvo vakar, diavoletto sakė tiksliai taip: 'schifo'. Jam du su puse metų, jei ką... ir iki šiol niekad to žodžio nebuvo pavartojęs, net ir lietuviško atitikmens)

Receptas:

Arbūzo, pjaustyto riekelėmis ir norima forma
Mėlynojo svogūno, plonomis riekelėmis pjaustyto
Fetos sūrio, trupinto
Baziliko lapelių
Pipirų juodųjų, šviežiai maltų
Alyvų aliejaus

Komponuoti ingredientus lėkštėje norimomis proporcijomis, apšlakstyti aliejumi ir... baigta.

Vėl nukrypstu, nes atsiminiau vieną kultūrinį nesusipratimą iš senų laikų, tinka į sąrašą prie 'tortellini su grietine', kam žinoma ta istorija.

Arbūzai mano atsiminimuose Lietuvoje valgomi rugsėjo mėnesį. Tada būna pigiausi ir geriausi. Ir jau beveik laukiant šildymo sezono pradžios man nekildavo asociacijos jų dėti į šaldytuvą. Priešingai, iš tų senų laikų atsimenu šiltus arbūzus... Tokia saulės šiluma. Nereikia daug pasakot, kaip į mane susmigo aplinkinių akys, kai Romoje per birželio kaitrą parsinešiau pusę sultingo sunokusio arbūzo ir norėjau iškart pasimėgaudama jį suvalgyt.... Atrodo ir dabar girdžiu tuos nusistebėjimo pilnus šnibždesius - gi atšaldyt reikia, negalima taip valgyt. Nuodėmingoji, arbūzų niekas taip nevalgo!

Su šia hiperbole baigiu įrašo dalį skirtą bumbėjimams, atsiminimams ir arbūzams. Nepamirškite prieš valgant atšaldyti arbūzo! Verta


Dabar greitai prie kitos atgaivos: meliono. Pas mus namuose jis neatskiriamas nuo prosciutto crudo. Bet kokiu atveju, ir melionas visais pavidalais valgomas atšaldytas. Labai gaivina. Pristatau: melionų ir mėtos granita. Sicilietiškas desertas, paprasčiausiai ledukų ir vaisių gėrimas.

2 stiklinėms

300 g meliono gabaliukais
100 g cukraus
125 ml vandens
mėtos lapelių

vandenį užvirti, supilti cukrų, pamaišyti kol ištirps. Melioną susmulkinti su mėtų lapeliais blenderiu, supilti sirupą, išmaišyti. Indą (šalčiui atsparų) dėti į šaldiklį ir periodiškai išėmus pamaišyti/prasukti blenderiu. Pirmą kartą po valandos, paskui gal po 45 minučių. Po trečio maišymo, jei labai kantrybės trūksta, jau galima krauti į stiklines.

PS: Kitą kartą dėsiu mažiau cukraus, maniškis melionas ir taip saldus buvo

Pangasijaus file su pomidorų padažu ir alyvuogėmis

Karts nuo karto pergalvojame savo valgiaraštį ir nusprendžiame, kad jame per mažai daržovių ir žuvies. Labai per mažai. Tada pasižadam taisytis ir bent kurį laiką maitinamės sveikiau bei įvairiau. Šveicarijoje žuvies pasirinkimas nėra labai didelis, vis gi ne jūrų apsupty gyvenam. Gan populiaru ežerų žuvys, pvz. ešeriukai. Ir kas geriausia (na, gal nebūtinai šviežiausia, bet patogiausia), kad pardavinėjama file pavidalu. Čia mes labai tikime prekybininkais ir manome, kad perkame labai šviežios žuvies file. Kartais man atrodo tiesiog paprasčiau apie tai negalvoti, nes didelė rizika apskritai likt nevalgius.

Taigi vieną dieną, vedami didelio pasiryžimo suvalgyt vakarienei žuvies, išėjome prie ežero žvejoti... ech... gerai būtų... užėjome į parduotuvę ir nusipirkome pangasijų file. Apie receptą daug negalvojau, tad gavosi tiesiog paprastai itališkai.


Česnako skiltelė
Čiobrelių šakelė
Pangasijų file
Pomidorų (kubeliais) skardinė
Juodųjų alyvuogių sauja
druskos, aliejaus, pipirų

Keptuvėje ant aliejaus pakaitinti česnako skiltelę, kai pakvips, supilti pomidorų skardinę, pakaitinti. Kai sutirštės (po 5-10 minučių, priklauso, kiek skysti pomidorai), sudėti žuvies file, alyvuoges ir čiobrelį, pabarstyti druska, pipirais. Apversti. Žuvis turi būti iškepus, bet ne perkepus. Ir viskas. Labai paprasta ir ypatingai greita. Ir nepykit, bet versijos lėkštėj neturėjau laiko užfiksuoti - neištvėriau labai garsiai alkanų valgytojų spaudimo.

PS: Prieš pirkdami pangasijas, o ir apskritai žuvį, pasidomėkite jų kilme. Aš, pvz., daugiau pangasijų nepirksiu. Receptą palieku, nes labai tinka ir su kitokia balta žuvimi, pavyzdžiui, menke

Rūkytos lašišos ir bulvių salotos

 

Idėja pasiskolinta iš Jamie Oliver knygos, kurią viena mano sesė vežė kitai mano sesei lauktuvių, bet netyčia pas mane paliko. Ir turiu pasakyti, aš labai tuo apsidžiaugiau, nes pati šios knygos nebūčiau pirkus ir nebūčiau gal užklupta to įkvėpimo vėl pradėti gaminti. Knyga vadinasi Jamie's 30 minute meals. Ir ką galiu pasakyti, labai maloni. Tik nesuprantu, kaip jis ten susisuka per pusvalandį, man niekaip neišeina, kad ir kokie paprasti receptai bebūtų.

Kiekvienos lietuvės mamos siaubui, mes bulvių beveik nevalgom. Anot monkey husband, užima pernelyg ilgai laiko paruošti (na italas gi jis, ne ką teišmano apie bulvių ruošimą). Anot manęs, niekas jų pas mus nevalgo. Virtuvėje be bulvių nerasta ir krapų. Jų nusipirkau būtent šioms salotoms pgardinti ir supratau, kad vis dar esu grynakraujė lietuvė - pasklidus besmulkinamų krapų kvapui net keliai sulinko... Gėris!

Pas mus dažnai būna nukainuotos lašišos ir mes su ja dažniausiai darom arba pastą su grietinėlės padažu, arba salotas su avokadais ir greipfruktais (turėtų būti tarp aprašytų receptų). Arba darom tramezzini su avokadu ir lašiša (trikampiai suvožti sumuštiniai su balta duona (b0tinai nupjaustytom plutelėm!)). Arba kartais darom picą su lašiša. Nelabai kūrybingai, žodžiu, visada tas pats ir nieko nauja. Jei ne Jamie, niekad nebūčiau pati sugalvojus valgyti lašišos su duona ir dar bulvių salotomis šalia. Bet visai patiko, tad dalinuosi. Keliaujame prie recepto

Rūkytos lašišos
Salotų lapelių
Alyvų aliejaus
Bulvyčių jaunų
Krapų!!!
Citrinos
Čiobrelių šakelės
Krienų, majonezo
Duonos ruginės juodos

Užverdam vandenį, pasūdom ir sudedam ketvirčiais supjaustytas gerai nuplautas, bet neskustas bulves. Vandenin įmetam porą gabaliukų citrinos žievelės geltonos dalies ir porą čiobrelio šakelių. Verdam 10 minučių.

Nuplaunam salotas, nusausinam gerai ir paskleidžiam jas lėkštėj. Ant viršaus sudedam lašišą bangelėmis. Pašlakstom aliejum

Kai bulvės išverda, jas nusunkiam, pakaitinam, kad nusausėtų. Maišom jas su smulkintais krapais, šaukštu sviesto, paskui pasūdom, pabarstom pipirais, pašlakstom alyvų aliejum ir įspaudžiam pusės citrinos sultis.

Krienus maišom su majonezu arba, kaip siūlo autorius, su aliejum ir citrinos sultimis, patiekiam kartu su lašiša.

Duoną (tą, kur patys čia visi kepam) tepam sviestu, dedam lašišą, salotas. Apsitepliojam krienų padažu. Užkandam bulbėm su kvapniaisiais krapais, užgeriam vėsiu baltu vynu ir štai jums lengviausia vasariška vakarienė!

Avokadų ir greipfruktų salotos su rūkyta lašiša

Ar pas jus jau jaučiasi pavasaris? Pas mane jau. Baigėsi Kalėdos, eglės nupuoštos. Baigėsi lietūs ir tas truputis sniego, kuris buvo iškritęs. Jau kokia savaitė šviečia saulė. Bandau įsiteikti, kad tuoj tuoj ateis įkvėpimas ir blogas pakils iš pelenų. Atsiras laiko ir noro fotografuoti, o nuotraukos bus tokios, kokias negėda žmonėms parodyti. Pradėsiu vėl vartyti kulinarines knygas ir žymėtis receptus, kuriuos būtina greitu laiku išbandyti. Nes dabar virtuvėje taip ramu... Vyrauja seni geri patiekalai. Dauguma jų gyvena šiame bloge ir pati čia užsuku jų pasiskaityti, kaip į kokią virtuvės knygą. Nauji receptai čia reti, nes per daug dažnai, pabandžius kažką naujo būna labai aišku, kad daugiau to nebekepsiu/virsiu, tad blogo teršti irgi neverta.

Tiesa, kaip ir daugelio lietuvaičių virtuvėse, pas mane dabar namuose kepama duona. Kaskart ją valgydama pagalvoju, na kokia aš puiki, kokia mano duona skani, kaip lengva ją kepti ir kaip skanu valgyti. Štai ir idėja sekančiam įrašui. Pažadas!

O dabar salotos. Mūsų labai pamėgtos, valgomos dažnai. Greitai paruošiamos, sveikos, spalvotos, gaivios.

Proporcijos 'iš akies'

avokadas
greipfruktas
nedidelis raudonas svogūnas
rūkytos lašišos
įvairių salotų lapų

padažui - alyvų aliejus, garstyčios ir citrinos (ar to paties greipfrukto) sultys
proporcijos maždaug - 3 dalys aliejaus, 1 dalis citrinos sulčių, pusė dalies garstyčių.

Greipfruktui nupjaustyti žievelę (kartu nupjaunant ir baltąją žievės dalį), išpjaustyti skilteles. Avokadą perpjauti pusiau, išimti kaulą, nulupti, supjaustyti juostelėmis ar kubeliais. Svogūnus pjaustyti žiedais. Lašišą - juostelėmis. Salotas nuplauti, nusausinti, dėlioti lėkštėje su kitais ingredientais. Padažui šakute išplakti aliejų, citrinos sultis ir garstyčias, užpilti salotas. Nešti ant stalo!

PS: Radau dar vieną, prieš lygiai metus darytą ir blogui ruoštą versiją su apelsinais. Irgi gerai.

PPS: Akivaizdaus konstatavimas: kaip labai skiriasi juostinės nuotraukos nuo skaitmeninių... Kurios jums skanesnės?

Šviežių burokėlių salotos su obuoliais ir keptu sūriu

Pas mus dietos laikotarpis. Gegužę praleidome Romoje, atsivalgėme sotaus, paprasto, tikro maisto, išsigandome svarstyklių ir atidarome salotų mėnesį. Kiek ilgai - neaišku. Svarbu geri norai!

Šių salotų receptas gimė pagailėjus mažučių jaunučių burokėlių. Taip gailėjau mesti juos į puodą ir taip išžudyti visus vitaminus, kad teko pagalvoti, kaip iš jų pasigaminti salotas. Ieškojau tomino tipo sūrio kepimui, radau kažkokį tai ožkos, pavadinimu tomies, minkštą sūrį kietesniu pelėsiniu apvalkalu. Į salotas įsipaišė. Buvo pripažinta ir suvalgyta. Abiejų mano vyrų! Dėl mažojo tikrai nustebus buvau. Rėkė tol, kol nusigavo ant mano kelių, rankomis iki lėkštės ir galėjo išsirinkti burokėlius. Valgė! Bet tikriausiai nereikia net minėti, kokia po to buvau aš ir koks 'švarus' buvo jis...

 2 valgytojams

2 nedideli burokėliai
pora šaukštų apelsinų sulčių
obuolys (ir morka manau tiktų)
salotų lapelių
šaukštas paskrudintų sėklų mišinio (moliūgai, saulėgražos, sezamai ir pan)

alyvų aliejaus šaukštelis
česnako skiltelė
mėgstamo sūrio (minkšto ožkos ar karvės, tinkamo kepimui)

pagardinimui alyvų aliejaus, druskos, pipirų

Mano kuklia nuomone, salotų skonis labiausiai priklauso nuo to, kaip supjaustytos daržovės. Skaniausia būtų šiaudeliais. Greičiausiai tai padarysite su specialia pjaustykle, arba peiliu, jei kas mokate gerai naudotis, na kaip kad profesionalūs virėjai per kulinarinius šou. Aš taip nemoku, deja. Ir pjaustyklei burokėliai pasirodė per kieti. Teko pjaustyti pjaustykle riekelėmis ir peiliu pridaryti šiaudelių. Na bet taip vargti verta, taip skaniau :)

Burokėlių šiaudelius apšlakstyti apelsinų sultimis. Supjaustyti šiaudeliais obuolius, taip pat apšlakstyti sultimis. Nuplauti ir nusausinti salotas.

Keptuvėje pakaitinti šaukštelį alyvų aliejaus su perpus perpjauta česnako skiltele. Iš abiejų pusių apkepti sūrį.

Lėkštėse dėlioti salotų lapus, burokėlių ir obuolių (ir/ar morkų) šiaudelius, pabarstyti sėklų mišiniu, dėti ant viršaus šiltą sūrį, pašlakstyti alyvų aliejumi, pabarstyti šviežiai maltais pipirais ir tiekti į stalą.

(Jei mokat pjaustyt šiaudeliais) salotos labai greitai pagaminamos, labai sveikos ir gardžios.

Skanaus!

Vištienos krūtinėlė su kuskusu ir cukinijomis

Jei reikia greitai, bet skaniai pavalgyti, labai pravers išsisaugoti šį receptuką. Mažiau nei pusvalandis ir viskas ant stalo. Kam aktualu, vaikams labai patinka - jei nevalgys vištienos, tai bent kuskusą su cukinijomis. Jei šio atliks, kitos dienos pietums galima pakepti ant aliejaus juostelėmis pjaustytą papriką, jai suminkštėjus dėti susmulkintos vištienos gabalėlius, kuskusą, perkaitinti ir gatava. Du greiti patiekalai!

2 žmonėms
100g kuskuso
200 ml vištienos sultinio
1-2 nedidelės cukinijos
citrina
vištienos krūtinėlės
druska, pipirai, alyvų aliejus

Pirmiausia kuskusą užpilti verdančiu sultiniu, uždengti ir palikti 10 minučių išbrinkti.

Keptuvėje pakaitinti šaukštą alyvų aliejaus, burokine tarka įtarkuoti cukinijas. Kepti trumpai, kol dar cukinijos skaisčiai žalios ir kiek traškios. Išėmus iš keptuvės supilti į kuskusą, išspausti pusės citrinos sultis, pabarstyti druska ir pipirais, išmaišyti.

Toje pačioje arba kitoje keptuvėje kepsim vištieną. Vištienos krūtinėles paploniname - perpjauname išilgai pusiau, ant lentelės tiesiame maistinės plėvelės sluoksnį, dedame file, apklojame plėvele ir padaužome turimais virtuvės įrankiais (esu prieš mėsos mušimą, virtuvėj muštuko mėsai nerasta, tad išimtims labai tinka sunkus medinis kočėlas).

Padruskinam, papipirinam, dedam į keptuvėje įkaitintą šaukštą ar du aliejaus, kepame kiekvieną pusę apie 2 minutes, gausiai palaistome citrinos sultimis.

Tiekiame su kuskusu. Tikrai greita ir skanu!

Receptas iš BBC Good Food

Greitas troškinys indiškais motyvais - raudonieji lęšiai, saldžioji bulvė, špinatai

Kad nebūtų mano bloge vien saldumynai vakarienei dedu vieną mūsų su bebé pamėgtą curry. Jis vegetariškas, dažniausiai verdamas kai monkey papà nėra namuose. Pagaminamas per maždaug pusvalandį, o tai labai didelis pliusas, ypač kai kažkas mažas rėkia apsikabinęs kojas ir maisto reikalauja čia ir dabar! Na gal jūsų vaikai taip nedaro. Mano daro. Tiesa, monkey bebé iš čia špinatus išsirankioja, geriau reiktų dėti susmulkintus.

nedidelis svogūnas
skiltelė česnako
truputis aliejaus
0,5 a.š. ciberžolės
a.š. garam masala
140 g raudonųjų lęšių
2 pomidorai
nedidelė saldžioji bulvė
špinatų (naudojau šaldytus, tris kubelius, apie 180g)
2,5 stiklinės vištienos sultinio

Puode ant aliejaus pakepti kapotą svogūną su česnako skiltele (jos nesmulkinu, išgriebiu baigus virti), sukepus svogūnams suberti prieskonius, sudėti lęšius, kapotus pomidorus ir užpilti sultiniu. Uždengti ir pavirti apie 10 minučių. Nuskusti ir kubeliais supjaustyti bulvę, dėti į puodą ir dar pavirti 10-15 minučių. Likus 5 minutėms iki pabaigos sudėti šaldytus špinatus. Jei naudosite šviežius, juos sudėti paskutinę minutę.

Valgyti su indiška duona naan arba su paprasta balta. Bulka, kaip mano mama pasakytų - itališkos baltos duonos ji duona neužskaito :D

Skanaus!

Vištienos biryani

Pas mus pavasarėja. Vis dažniau šviečia saulė, jau kuris laikas kvepia pavasariu. Šis receptas bandytas seniau, kai saulės ne taip daug matydavom, taigi teko kviestis saulę ant stalo vištienos biryani pavidalu. Ciberžolė patiekalui suteikia gražią geltoną spalvą, kuria tikriausiai ir susigundė mūsų mažylis. Nepaisant to, kad patiekalas buvo gan aštrokas, labai smagiai paužkandžiavo. Ir net pilvo po to nesusuko...

300g basmati ryžių (naudojau tokius, kokius radau spintelėje)
25g sviesto (pyliau aliejų)
didelis svogūnas
lauro lapas
3 kardamono ankštys
nedidelė cinamono lazdelė
a.š. ciberžolės
4 vištienos krūtinėlės, supjaustytos gabaliukais (mes sunaudojom šaldytą vištieną)
4 š. kario pastos (naudojau Hot spicy red curry paste)
850ml vištienos sultinio
dar galima dėti razinų, migdolų plokštelių, kalendros lapelių

Ryžius pamirkyti vandenyje, praskalauti po šaltu vandeniu iki kol vanduo bus skaidrus. Keptuvėje ant aliejaus pakepti svogūną, lauro lapą, kardamoną ir cinamoną apie 10 minučių. Sudėti ciberžolę, vištienos gabaliukus, kario pastą ir apkepti vištieną.

Sudėti ryžius (ir jei naudojam, razinas), supilti sultinį, uždengti dangčiu, užvirinti, kaitinti 5 min numažinus kaitrą iki minimumo. Tada nuimti nuo viryklės ir palikti 10 minučių. Išmaišyti, paskaninti kapotais kalendros lapeliais ir migdolais.

 

Šis receptas iš BBC Good food žurnaliuko, tad nemanau, kad labai autentiškas. Kitą kartą norėčiau pabandyti pasigaminti pagal Jūratę iš Virtuvės su indišku prieskoniu, autentiškiau tikriausiai nerastume :)