Labai sveiki ir bjaurūs muffin'ai pagal Ottolenghi

Vėl Ottolenghi. Vėl nelietuviškas žodis pavadinime. Sakyčiau - mano blogas, ką noriu, tą rašau. Arba - pasidžiaukim, kad išvis rašau. Nes jei du įrašai seka vienas po kito, reiškia, kad varnelę užsidėjau bent dviem mėnesiams į priekį. Na ne... bus dar vienas receptas, kurį būtinai turiu užsirašyti čia, kaip labai gerą ir būtiną gaminti. Užsirašau - tai bus sriuba ir bus pagal Ottolenghi.

Šių bjaurokų muffinų istorija tokia. Vieną sekmadienį sugalvojau pavaidinti namų fėją. Supraskit, jau keli mėnesiai kaip šeimyna iš manęs negauna nieko naujo ir įkvepiančio virtuvėje. Ir po tiek mėnesių pagaliau pabudo pas mane namų šeimininkės dvasia, atsikėliau anksti rytą ir sugalvojau, kad pradžiuginsiu savo vyrus tokiais va pusryčiais. Man atrodė, kad sumaišysiu viens du ir kepa, o aš - į karštą vonią ir ilsiuosi. Pabunda šeima ir visi mes pusryčiaujam saulėtą sekmadienio rytą. Realybėj buvo kitaip. Nežinau, ar verta smulkintis ir eiti į detales - tie muffinai buvo ruošiami bent 25 min ilgiau nei būčiau norėjus anksti rytą (ai, ir tas rytas nebuvo jau toks ankstus, gal apie 9val.), šeima pabudo, kai aš tešlą kroviau į formeles ir suskubo komentuoti - fu, ką čia darai??? (morkų/kiaušinio/obuolio/miltų nekepta masė vizualiai nelabai išvaizdi). Galiausiai vertintojų komisija pripažino, kad
- muffin tikrai yra neišvaizdūs ir net bandė mane atkalbėti nuo fotografavimo
- geriausia jų dalis yra traškus viršus ir kai niekas nemato, galima jį nurankioti
- jie sveikuoliški ir tuos, kurių viršus jau nurankiotas, galima valgyti su minimaliu sąžinės graužimu dėl kalorijų, cholesterolių ir t.t.

Receptas 12 muffin'ų

300 g miltų
2 a.š kepimo miltelių
2 a.š malto cinamono
žiupsnelis druskos
4 kiaušiniai
160 ml saulėgrąžų aliejaus
280 g smulkaus cukraus
2 a.š vanilės ekstrakto (cukraus ar pan.)
220 g stambiai tarkuotų morkų
200 g stambiai tarkuotų obuolių
100 g pekano riešutų
100 g razinų
50 g kokoso drožlių (pakeičiau maltais migdolais)

Trupininiam viršui
50 g sviesto
75 g miltų
25 g rudo cukraus (muscavado)
50 g avižų dribsnių (stambių)
15 g saulėgrąžų
25 g moliūgų sėklų
15 g juodųjų sezamo sėklų
šaukštas vandens
šaukštas saulėgrąžų aliejaus
1,5 šaukšto medaus

Pradėti nuo trupininio viršaus. Sviestą supjaustyti gabaliukais, supilti cukrų ir miltus, trinti tarp pirštų iki  pasidarys rupūs trupiniai. Įmaišyti avižas ir sėklas, tada supilti vandenį, aliejų ir medų. Išmaišyti ir atidėti į šalį.

Orkaitę įkaitinti iki 170 C, keksiukų/muffin'ų formą iškloti popierėliais.

Persijoti miltus, kepimo miltelius, cinamoną ir druską. Kitame inde išmaišyti kiaušinius, aliejų, cukrų, vanilę, tarkuotas morkas ir obuolius. Atsargiai įmaišyti kapotus riešutus, razinas, kokosą ir galiausiai persijotą miltų mišinį. Nepersistengti maišant ir neišsigąsti tešlos nesimpatiškos išvaizdos (bei nerodyti jos būsimiems valgytojams). Išdalinti tešlą į formeles (man patinka su ledų šaukštu) ir gausiai pabarstyti anksčiau sumaišytu mišiniu.

Kepti apie 25-35 minutes arba iki kol iškeps (t.y. centran įbestas pagaliukas ištraukus bus sausas).

Atvėsusius išimti iš formos, atvėsinti prieš patiekiant. Labai skanu su arbata tingiai sekmadienio popietei..

O už kadro vyko balius... ir arši kova dėl muffino tarp fotoaparato ir dviem lagaminais apsiginklavusio monstro. Laimėtojas tokiose kovose visad aiškus.

Šokoladiniai browniai su karamele

Man užėjo begalinis noras rašyti lietuviškai. Kur aš daugiau tai galiu įgyvendinti, jei ne čia, savo senajame apleistajame kulinariniame bloge. Net nežinau apie ką noriu rašyti, svarbiausia, kad lietuviškai. Gerai būtų tikriausiai koks receptas naujas, geras, šviežiai išbandytas. Tokių nebuvo daug pastaruoju metu. Dabar receptai pas mane skirstomi į kategorijas - nerealūs arba geri, t.y. tie, kurie atsiduria bloge. O visi likę lieka vienoje kategorijoje, kurią galima įvairiai pavadinti - išbandyti, neįkvėpę, nesigavę, neįdomūs, neverti dėmesio, per paprasti, nevykusiai nufotografuoti, nefotogeniški, per greitai suvalgyti arba dėl kokių kitų priežasčių čia nepatekę.

Rašymą prisiminti mane paskatino Bea, skyrusi stilingo blogo apdovanojimą. Labai gera būti apdovanotai, net jei pati gerai nesupranti už ką. Ir galvojau po Bea emailo ilgai, mąsčiau apie šitą blogą. Kaip jis atsirado iš absoliutaus neturėjimo ką veikti ir turėjo buvo paprastas 'ką mes valgom' įrodymas vyro giminaičiams Italijoje. Planas visiškai nevykęs ir nepavykęs. Net jei giminaičiai kasdien telefonu klausia, ką mes valgėm ar valgysim, tai nereiškia, kad jie eis internetan pasižiūrėti. Nes gi svarbiausia ne žinoti, ką valgėm, o apie tai kalbėtis. Po beveik keturių metų supratau, kad internetiniai dalykai čia visai nė prie ko.

Po kiekvienos vakarienės fiksavimo atėjo fazė - dedu tik dėmesio vertus patiekalus. Ir galiausiai - tik tuos, kuriuos moku nufotografuoti. Taip ir numiršta blogai...

Bet monkey blogo aš visai dar nelaidoju. Nes netgi jei ir ne(pa)rašau, mintyse savo skaitytojams visada kurpiu įrašus. Visą gruodžio mėnesį 'rašiau' reportažą apie paprastą šeimos gyvenimą Romoje, pietus, vakarienes, užkandžius. Turėjo būti visai įdomus skaitalas, tikriausiai. Dar turėjo būti daug visokių pasakojimų, bet kažkodėl nebuvo. Reiks dar gerai pagalvoti ir paklausinėti savęs, o kodėl?

Poreikis rašyti patenkintas. Dabar receptas. Iš tų nerealiųjų kategorijos, pagal David Lebovitz.
Ir, turiu pridėti, pavojingas tiems, kam nuo šokolado tenka su draugauti su migrena. Ech, bet verta...

115 g sviesto
25 g nesaldintos kakavos (geros kokybės)
170 g juodo šokolado
200 g cukraus
3 kiaušiniai
a.š. vanilės ekstrakto arba vanilinio cukraus
140 g miltų
100 g skrudintų ir kapotų pekanų riešutų (nebūtina, bet beveik privalu dėti; galima pakeisti graikiškais)
indelis dulce de leche (karamelės, 'pieno marmelado', rududu ar pan.)

Apie Dulce de Leche - pas David Lebovitz labai išsamus aprašymas, kaip šito skanėsto pasigaminti iš kondensuoto pieno. Aš ėjau trumpesniu keliu ir pirkau, bet kitą kartą tikrai gaminsiu pati.

Dabar labai greitas ir aiškus gamybos procesas.

Orkaitę įkaitinti iki 175 laipsnių. Paruošti kepimo formą. Geriausiai speciali, kvadratinė, skirta browniams. Aš naudojau 25 cm tortinę. Iškloti kepimo popieriumi, patepti sviestu.

Puode ant nedidelės ugnies ištirpinti sviestą. Sudėti šokolado gabalėlius, maišant ištirpinti ir juos. Nuimti nuo ugnies. Suberti kakavą, išmaišyti. Po vieną įmaišyti kiaušinius. Po to ir cukrų, vanilę, galiausiai miltus. Ir riešutus.

Pusę tešlos supilti į formą. Paskleisti trečdalį karamelės. Tada vėl tešla ir keli šaukštai karamelės. Ją pamaišyti buku peiliu. Kepti 35-45 minutes. Valgyti, vaišinti draugus ir pasiruoštis kelias kopijas recepto, nes garantuotai prašys.

Šokoladiniai sausainiai

Tikriausiai pirmas sausainių receptas šiame bloge. Ir greičiausiai tai bus per dvejus metus vieninteliai mano orkaitėje kepti sausainiai! Vakarodama užėjau pas forellę ir labai užsimaniau jos išbandytų avižinių sausainių su nutella. O ką išsikepiau, patys matote...  Kiek adaptuotus pagal mano spintelių turinį David Lebovitz išbandytus Chocolate&Zucchini sausainius. Super nuostabūs. Tik nepamirškite pabarstyti druskos, be jos sausainiai netenka pusės žavesio

 
120 g miltų
5 g kviečių sėlenų
25 g nesaldintos kakavos miltelių
0,5 a.š. sodos miltelių
140 g kapoto juodo šokolado
125 g sviesto (nesūdyto), kambario temperatūros
100 g rudo cukraus
ketvirtis a.š. jūros druskos
1 a.š. vanilės ekstrakto (arba vanilinio cukraus)

fleur de sel ar cinamoninės druskos pabarstymui

Orkaitę įkaitinti iki 180C. Skardą iškloti popierium kepimui

Šokoladą sukapoti smulkiais gabaliukais. Pusę jo (70g) ištirpinti - indą su šokolado gabaliukais pastatyti virš puodo su karštu vandeniu arba mikrobangėje.

Kol šokoladas atvės, išsijoti miltus, kakavą ir sodą. Sudėti sėlenis (čia jos nebūtinos, bet mano manymu - tinka).

Sviestą išsukti mediniu šaukštu arba mikseriu. Sudėti cukrų, druską, vanilės ekstraktą ir išplakti iki purios masės. Supilti tirpintą šokoladą. Išmaišyti šaukštu. Sudėti miltų ir kakavos mišinį. Išmaišyti. Supilti likusį kapotą šokoladą. Išmaišyti.

Dviejų arbatinių šaukštelių pagalba formuoti sausainiukus. Maždaug taip man gavosi

Dėti nemažu atstumu (pvz į mano skardą tilpo keturios eilės po keturis sausainius, viso trys skardos). Pabarstyti fleur de sel (tai - rankomis rinkta druska, dažnai naudojama paskaninti saldumynus), pašauti į orkaitę 10-12 minučių.

Išėmus ataušinti. Neišsigąskit, jei karštus palietus jie subyrės kaip smėliukas... Atvėsę sustingsta ir būna to-o-okie skanūs...

Šokoladiniai triufeliai. Ypatingai šokoladiniai

Žadėtieji ypatingieji šokoladiniai šokoladiniai arba šokoladiniai kvadratu. Tokie, kurių padauginus gali ateiti nekviesta draugė migrena. Naudojami saikingai šokolado mėgėjams turėtų būti tikra palaima. Man dar labai norėtųsi juos peperoncino milteliais pabarstyti, uch, būtų dar geriau. Arba riešutą į vidų įdėti (pas Eglę Žaidimų aikštelėje mačiau panašius), arba pavoliot riešutukuose, na galima visko pagal savo skonį ir pomėgius prigalvot. Man asmeniškai to aitriojo pipiro tetrūksta ir daugiau nieko.

Ingredientai apie 15 triufelių:
125 ml riebios grietinėlės
75 g smulkaus cukraus
90 g kakavos miltelių (nesaldintos)
plius kakavos pabarstymui

Persijoti kakavą. Puode ant nedidelės ugnies pakaitinti grietinėlę su cukrumi pakaitinti iki kol beveik užvirs. Įmaišyti kakavą ir nukelti nuo kaitros. Perdėti į plastmasinį indą, uždengti, atvėsinti šaldytuve (apie porą valandų). Kai masė sukietėja, kabinti arbatiniu šaukšteliu, greit pavolioti tarp delnų, barstyti kakava ir vėl dėti šaltai.

Skanauti, bet nepadauginti!

Receptas iš Red magazine. Jau du metus buvau neskaičius, dabar gavau lauktuvių iš Londono, skaitau kasdien bebè popietės miego metu balkone beskanaudama triufelius su kava (gėrių gėris...). Ir taip jau daugiau savaitė, kaip neperskaitau. Trumpai miega mano vaikas...

Beje, baigiasi mano BBC Good Food prenumerata, net suabejojau, gal verčiau Red magazine užsiprenumeruot? Jei reiktų rinktis pagal triufelių receptus, tai nugalėtojas aiškus, imčiau Red :) O kaži, gal geriau abu?