Ar pas jus jau jaučiasi pavasaris? Pas mane jau. Baigėsi Kalėdos, eglės nupuoštos. Baigėsi lietūs ir tas truputis sniego, kuris buvo iškritęs. Jau kokia savaitė šviečia saulė. Bandau įsiteikti, kad tuoj tuoj ateis įkvėpimas ir blogas pakils iš pelenų. Atsiras laiko ir noro fotografuoti, o nuotraukos bus tokios, kokias negėda žmonėms parodyti. Pradėsiu vėl vartyti kulinarines knygas ir žymėtis receptus, kuriuos būtina greitu laiku išbandyti. Nes dabar virtuvėje taip ramu... Vyrauja seni geri patiekalai. Dauguma jų gyvena šiame bloge ir pati čia užsuku jų pasiskaityti, kaip į kokią virtuvės knygą. Nauji receptai čia reti, nes per daug dažnai, pabandžius kažką naujo būna labai aišku, kad daugiau to nebekepsiu/virsiu, tad blogo teršti irgi neverta.
Tiesa, kaip ir daugelio lietuvaičių virtuvėse, pas mane dabar namuose kepama duona. Kaskart ją valgydama pagalvoju, na kokia aš puiki, kokia mano duona skani, kaip lengva ją kepti ir kaip skanu valgyti. Štai ir idėja sekančiam įrašui. Pažadas!
O dabar salotos. Mūsų labai pamėgtos, valgomos dažnai. Greitai paruošiamos, sveikos, spalvotos, gaivios.
Proporcijos 'iš akies'
avokadas
greipfruktas
nedidelis raudonas svogūnas
rūkytos lašišos
įvairių salotų lapų
padažui - alyvų aliejus, garstyčios ir citrinos (ar to paties greipfrukto) sultys
proporcijos maždaug - 3 dalys aliejaus, 1 dalis citrinos sulčių, pusė dalies garstyčių.
Greipfruktui nupjaustyti žievelę (kartu nupjaunant ir baltąją žievės dalį), išpjaustyti skilteles. Avokadą perpjauti pusiau, išimti kaulą, nulupti, supjaustyti juostelėmis ar kubeliais. Svogūnus pjaustyti žiedais. Lašišą - juostelėmis. Salotas nuplauti, nusausinti, dėlioti lėkštėje su kitais ingredientais. Padažui šakute išplakti aliejų, citrinos sultis ir garstyčias, užpilti salotas. Nešti ant stalo!
PS: Radau dar vieną, prieš lygiai metus darytą ir blogui ruoštą versiją su apelsinais. Irgi gerai.
PPS: Akivaizdaus konstatavimas: kaip labai skiriasi juostinės nuotraukos nuo skaitmeninių... Kurios jums skanesnės?
Rodomi pranešimai su žymėmis Salotos. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Salotos. Rodyti visus pranešimus
2011 m. sausio 20 d., ketvirtadienis
2010 m. birželio 14 d., pirmadienis
Šviežių burokėlių salotos su obuoliais ir keptu sūriu
Pas mus dietos laikotarpis. Gegužę praleidome Romoje, atsivalgėme sotaus, paprasto, tikro maisto, išsigandome svarstyklių ir atidarome salotų mėnesį. Kiek ilgai - neaišku. Svarbu geri norai!
Šių salotų receptas gimė pagailėjus mažučių jaunučių burokėlių. Taip gailėjau mesti juos į puodą ir taip išžudyti visus vitaminus, kad teko pagalvoti, kaip iš jų pasigaminti salotas. Ieškojau tomino tipo sūrio kepimui, radau kažkokį tai ožkos, pavadinimu tomies, minkštą sūrį kietesniu pelėsiniu apvalkalu. Į salotas įsipaišė. Buvo pripažinta ir suvalgyta. Abiejų mano vyrų! Dėl mažojo tikrai nustebus buvau. Rėkė tol, kol nusigavo ant mano kelių, rankomis iki lėkštės ir galėjo išsirinkti burokėlius. Valgė! Bet tikriausiai nereikia net minėti, kokia po to buvau aš ir koks 'švarus' buvo jis...
2 valgytojams
2 nedideli burokėliai
pora šaukštų apelsinų sulčių
obuolys (ir morka manau tiktų)
salotų lapelių
šaukštas paskrudintų sėklų mišinio (moliūgai, saulėgražos, sezamai ir pan)
alyvų aliejaus šaukštelis
česnako skiltelė
mėgstamo sūrio (minkšto ožkos ar karvės, tinkamo kepimui)
pagardinimui alyvų aliejaus, druskos, pipirų
Mano kuklia nuomone, salotų skonis labiausiai priklauso nuo to, kaip supjaustytos daržovės. Skaniausia būtų šiaudeliais. Greičiausiai tai padarysite su specialia pjaustykle, arba peiliu, jei kas mokate gerai naudotis, na kaip kad profesionalūs virėjai per kulinarinius šou. Aš taip nemoku, deja. Ir pjaustyklei burokėliai pasirodė per kieti. Teko pjaustyti pjaustykle riekelėmis ir peiliu pridaryti šiaudelių. Na bet taip vargti verta, taip skaniau :)
Burokėlių šiaudelius apšlakstyti apelsinų sultimis. Supjaustyti šiaudeliais obuolius, taip pat apšlakstyti sultimis. Nuplauti ir nusausinti salotas.
Keptuvėje pakaitinti šaukštelį alyvų aliejaus su perpus perpjauta česnako skiltele. Iš abiejų pusių apkepti sūrį.
Lėkštėse dėlioti salotų lapus, burokėlių ir obuolių (ir/ar morkų) šiaudelius, pabarstyti sėklų mišiniu, dėti ant viršaus šiltą sūrį, pašlakstyti alyvų aliejumi, pabarstyti šviežiai maltais pipirais ir tiekti į stalą.
(Jei mokat pjaustyt šiaudeliais) salotos labai greitai pagaminamos, labai sveikos ir gardžios.
Skanaus!
Šių salotų receptas gimė pagailėjus mažučių jaunučių burokėlių. Taip gailėjau mesti juos į puodą ir taip išžudyti visus vitaminus, kad teko pagalvoti, kaip iš jų pasigaminti salotas. Ieškojau tomino tipo sūrio kepimui, radau kažkokį tai ožkos, pavadinimu tomies, minkštą sūrį kietesniu pelėsiniu apvalkalu. Į salotas įsipaišė. Buvo pripažinta ir suvalgyta. Abiejų mano vyrų! Dėl mažojo tikrai nustebus buvau. Rėkė tol, kol nusigavo ant mano kelių, rankomis iki lėkštės ir galėjo išsirinkti burokėlius. Valgė! Bet tikriausiai nereikia net minėti, kokia po to buvau aš ir koks 'švarus' buvo jis...
2 valgytojams
2 nedideli burokėliai
pora šaukštų apelsinų sulčių
obuolys (ir morka manau tiktų)
salotų lapelių
šaukštas paskrudintų sėklų mišinio (moliūgai, saulėgražos, sezamai ir pan)
alyvų aliejaus šaukštelis
česnako skiltelė
mėgstamo sūrio (minkšto ožkos ar karvės, tinkamo kepimui)
pagardinimui alyvų aliejaus, druskos, pipirų
Mano kuklia nuomone, salotų skonis labiausiai priklauso nuo to, kaip supjaustytos daržovės. Skaniausia būtų šiaudeliais. Greičiausiai tai padarysite su specialia pjaustykle, arba peiliu, jei kas mokate gerai naudotis, na kaip kad profesionalūs virėjai per kulinarinius šou. Aš taip nemoku, deja. Ir pjaustyklei burokėliai pasirodė per kieti. Teko pjaustyti pjaustykle riekelėmis ir peiliu pridaryti šiaudelių. Na bet taip vargti verta, taip skaniau :)
Burokėlių šiaudelius apšlakstyti apelsinų sultimis. Supjaustyti šiaudeliais obuolius, taip pat apšlakstyti sultimis. Nuplauti ir nusausinti salotas.
Keptuvėje pakaitinti šaukštelį alyvų aliejaus su perpus perpjauta česnako skiltele. Iš abiejų pusių apkepti sūrį.
Lėkštėse dėlioti salotų lapus, burokėlių ir obuolių (ir/ar morkų) šiaudelius, pabarstyti sėklų mišiniu, dėti ant viršaus šiltą sūrį, pašlakstyti alyvų aliejumi, pabarstyti šviežiai maltais pipirais ir tiekti į stalą.
(Jei mokat pjaustyt šiaudeliais) salotos labai greitai pagaminamos, labai sveikos ir gardžios.
Skanaus!
2009 m. lapkričio 26 d., ketvirtadienis
Burokėliai su tunu ir šparaginėmis pupelėmis
Iki Kalėdų liko vos mėnuo. Ta proga blogo kairėje atsirado labai gražios internetinės akcijos mygtukas. Jį paspaudus penkiais centais prisidėsite prie dovanos mažyliui. Jums tai nieko nekainuos, tereikia tik kliktelti! Prašau kliksėti kiekvieną kartą užėjus. O jei randate patikusį receptą, kliktelkite ir dukart per dieną!
Kokios dar naujienos? Beata išleido knygą! Labai džiaugiuosi ir sveikinu! Tikiuosi, giminaičiai jau susiprato, ko man reikia Kalėdoms? Ta proga skelbiu receptą iš naujosios knygos autorės virtuvės. Burokėlius tokiu būdu mes labai pamėgome. Ne tik mes. Valgo ir draugių šeimynos, valgo net ir tie, kurie savanoriškai nevalgo burokėlių. Visa paslaptis, mano manymu, yra ančiuviai. Stebuklingas ingredientas, monkey husband aukštinamas ne mažiau už citriną.

trys didoki virti burokėliai
200 g šaldytų šparaginių pupelių
100 g tuno, konservuoto savo sultyse
4-5 ančiuvių file (sūdyti aliejuje)
keli marinuoti agurkai
šaukštas acto, majonezo
pipirų, druskos
Pupeles išvirti, kad dar liktų traškios. Išvirusias perlieti lediniu vandeniu, kad toliau nebevirtų ir išlaikytų žalią spalvą. Burokėlius supjaustyti norimos formos kubeliais, apskritimais ar juostelėmis, tuną sumaišyti su ančiuviais. Agurkėlius susmulkinti. Majonezą sumaišyti su actu ir šlakeliu aliejaus. Šventinė versija - į lėkštę susluoksniuoti daržoves su tunu, patiekti su padažu. Kasdieninė versija - viską tiesiog sumaišyti į mišrainę ir valgyti, kad net ausys linktų.
Kokios dar naujienos? Beata išleido knygą! Labai džiaugiuosi ir sveikinu! Tikiuosi, giminaičiai jau susiprato, ko man reikia Kalėdoms? Ta proga skelbiu receptą iš naujosios knygos autorės virtuvės. Burokėlius tokiu būdu mes labai pamėgome. Ne tik mes. Valgo ir draugių šeimynos, valgo net ir tie, kurie savanoriškai nevalgo burokėlių. Visa paslaptis, mano manymu, yra ančiuviai. Stebuklingas ingredientas, monkey husband aukštinamas ne mažiau už citriną.

trys didoki virti burokėliai
200 g šaldytų šparaginių pupelių
100 g tuno, konservuoto savo sultyse
4-5 ančiuvių file (sūdyti aliejuje)
keli marinuoti agurkai
šaukštas acto, majonezo
pipirų, druskos
Pupeles išvirti, kad dar liktų traškios. Išvirusias perlieti lediniu vandeniu, kad toliau nebevirtų ir išlaikytų žalią spalvą. Burokėlius supjaustyti norimos formos kubeliais, apskritimais ar juostelėmis, tuną sumaišyti su ančiuviais. Agurkėlius susmulkinti. Majonezą sumaišyti su actu ir šlakeliu aliejaus. Šventinė versija - į lėkštę susluoksniuoti daržoves su tunu, patiekti su padažu. Kasdieninė versija - viską tiesiog sumaišyti į mišrainę ir valgyti, kad net ausys linktų.
2009 m. rugpjūčio 25 d., antradienis
Kalafiorų salotos su kaparėlių padažu
Įsimylėjau Ottolenghi knygą. Jei gyvenčiau Londone, eičiau ieškoti jų deli gyvai. Deja, Londone nebegyvenu, tad bandau jų receptus savoje virtuvėje.
Kalafijorų monkey husband nemėgsta. Teko pirkti beveik paslapčia ir greit gaminti, kad patiekus vakarienei nebebūtų kur dingti, tik ragauti. Ir reakcija buvo tokia, kokios nesitikėjau - wow, this is very good. Akcentas ant very. Visa tai padažo ir griliaus keptuvės dėka.

Jūsų teismui receptukas. Valgėme trise
kalafijoro galva
20 vynuoginių pomidoriukų (arba pora saldesnių pomidorų)
sauja grąžgarstės (arba špinatų, arba kitokių žolių)
aliejaus, druskos, pipirų
Padažui
2 šaukštai kaparėlių (jei naudojami druskoje, nuplauti)
šaukštas prancūziškų garstyčių su grūdeliais
2 česnako skiltelės
2 š. balto vyno acto
60 ml alyvų aliejaus
Padažą gaminau su blenderiu - kaparėlius, garstyčias, česnaką, actą sutrinti blenderiu pamažu pilant aliejų. Pasūdyti, pagal skonį pagardinti pipirais.
Kalafijorus išskaidyti skiltelėmis. Sudėti į verdančio vandens puodą ir pakaitinti 3 minutes, kad dar būtų traškūs. Nusunkti, perlieti šaltu vandeniu, kad nustotų virti. Nuvarvinti, pašlakstyti alyvų aliejumi, pabarstyti druska, pipirais.
Grilinę keptuvę įkaitinti ant didžiausios įmanomos ugnies. Kalafijorus kepti kelias minutes, kad įgautų anglies/laužo/dūmų skonį. Gali tekti kepti per kelis kartus, kad jie keptų vienu sluoksniu.
Kol kalafijorai dar šilti, sudėti per pusę perpjautus pomidoriukus, naudojamus salotų lapus, padažą. Išmaišyti. Jei turime, pabarstyti krapais.
Labai skanu - trašku, saldoka, kartoka. Nenuobodu.
Kalafijorų monkey husband nemėgsta. Teko pirkti beveik paslapčia ir greit gaminti, kad patiekus vakarienei nebebūtų kur dingti, tik ragauti. Ir reakcija buvo tokia, kokios nesitikėjau - wow, this is very good. Akcentas ant very. Visa tai padažo ir griliaus keptuvės dėka.

Jūsų teismui receptukas. Valgėme trise
kalafijoro galva
20 vynuoginių pomidoriukų (arba pora saldesnių pomidorų)
sauja grąžgarstės (arba špinatų, arba kitokių žolių)
aliejaus, druskos, pipirų
Padažui
2 šaukštai kaparėlių (jei naudojami druskoje, nuplauti)
šaukštas prancūziškų garstyčių su grūdeliais
2 česnako skiltelės
2 š. balto vyno acto
60 ml alyvų aliejaus
Padažą gaminau su blenderiu - kaparėlius, garstyčias, česnaką, actą sutrinti blenderiu pamažu pilant aliejų. Pasūdyti, pagal skonį pagardinti pipirais.
Kalafijorus išskaidyti skiltelėmis. Sudėti į verdančio vandens puodą ir pakaitinti 3 minutes, kad dar būtų traškūs. Nusunkti, perlieti šaltu vandeniu, kad nustotų virti. Nuvarvinti, pašlakstyti alyvų aliejumi, pabarstyti druska, pipirais.
Grilinę keptuvę įkaitinti ant didžiausios įmanomos ugnies. Kalafijorus kepti kelias minutes, kad įgautų anglies/laužo/dūmų skonį. Gali tekti kepti per kelis kartus, kad jie keptų vienu sluoksniu.
Kol kalafijorai dar šilti, sudėti per pusę perpjautus pomidoriukus, naudojamus salotų lapus, padažą. Išmaišyti. Jei turime, pabarstyti krapais.
Labai skanu - trašku, saldoka, kartoka. Nenuobodu.
2009 m. rugpjūčio 24 d., pirmadienis
Pankolio salotos su cukinija ir fetos sūriu
Monkey bebe labai mėgsta pankolį. Nežinau, kaip jam gaunasi be dantų jį doroti ir šiaip tas skonis toks specifinis anyžinis... valgytų sau bulvę kaip tikras lietuvis, bet dabar ne, raukosi, spjauna... Kadangi dabar šeimoje bandome savo vakarienes taikyti prie bebe, mokomės pamėgti pankolį. Jis jį valgo garintą, o mes salotų pavidalu.

cukinija
2 pankoliai
3 š. citrinos sulčių
4 š. alyvų aliejaus
3 š. kedro riešutų
100 g fetos sūrio
pundelis grąžgarstės (rocket, arugula, rucola)
druskos, šv. maltų juodųjų pipirų
cukiniją ir pankolį supjaustyti labai plonomis juostelėmis. Tam labai padeda spec. pjaustyklė, mandolina vadinama. Man mama seniai atvežė tokią iš Tupperware. Labai pykau, kad pinigus švaisto, bet dabar jau džiaugiuosi, tikrai kad greitai ir gerai pjausto (tupperware reklamos nedarau, vis tiek galvoju, kad pinigų švaistymas. Mama, ir per internetą sakau - nepirk tų dėžučių, pas mus Šveicarijoje Migros tinklo parduotuvėse tokios pačios ir dar geresnės bent tris kartus pigiau!)
Cukinijos ir pankolio juosteles užpilti citrinos sulčių ir aliejaus mišiniu, pasūdyti, pabarstyti pipirais ir palikti marinuotis valandai vėsioje vietoje.
Keptuvėje sausai paskrudinti kedro riešutus.
Grąžgarstes nuplauti, nusausinti.
Fetos sūrį sutrupinti gabaliukais, komponuoti lėkštėje su cukinija/pankoliais, grąžgarste, barstyti riešutukais.
Greita, sveika, skanu.
Receptas pagal La Tartine Gourmande

cukinija
2 pankoliai
3 š. citrinos sulčių
4 š. alyvų aliejaus
3 š. kedro riešutų
100 g fetos sūrio
pundelis grąžgarstės (rocket, arugula, rucola)
druskos, šv. maltų juodųjų pipirų
cukiniją ir pankolį supjaustyti labai plonomis juostelėmis. Tam labai padeda spec. pjaustyklė, mandolina vadinama. Man mama seniai atvežė tokią iš Tupperware. Labai pykau, kad pinigus švaisto, bet dabar jau džiaugiuosi, tikrai kad greitai ir gerai pjausto (tupperware reklamos nedarau, vis tiek galvoju, kad pinigų švaistymas. Mama, ir per internetą sakau - nepirk tų dėžučių, pas mus Šveicarijoje Migros tinklo parduotuvėse tokios pačios ir dar geresnės bent tris kartus pigiau!)
Cukinijos ir pankolio juosteles užpilti citrinos sulčių ir aliejaus mišiniu, pasūdyti, pabarstyti pipirais ir palikti marinuotis valandai vėsioje vietoje.
Keptuvėje sausai paskrudinti kedro riešutus.
Grąžgarstes nuplauti, nusausinti.
Fetos sūrį sutrupinti gabaliukais, komponuoti lėkštėje su cukinija/pankoliais, grąžgarste, barstyti riešutukais.
Greita, sveika, skanu.
Receptas pagal La Tartine Gourmande
2009 m. sausio 22 d., ketvirtadienis
Puntarelle salotos
Patiekalas labai romietiškas, monkey husband mėgstamiausias. Jei aš laukiu vasaros, nes prasidės braškių sezonas, tai jis laukia žiemos, kada vėl galės paragauti puntarelle.
Su šita žole susidūriau prieš kelis metus, bet kadangi visi įsitikinę, jog jos galima rasti tik Romoje, niekad neteko gaminti. Šią žiemą pagaliau išsiaiškinau, kad Romoje taip dievinama puntarelle yra dar neužaugusi catalogna salota iš cikorijų giminės, panaši į gigantišką kiaulpienę. Ir ji randama ne tik Romoje, bet ir mūsų kaime. Negali žinoti, gal ir pas jus! O jei nėra, tai bent jau žinosite, ko verta paragauti Romoje žiemos metu.
Salota atrodo taip

Šita dar jauna salota. Jei įsigysite paaugusią, tai kas matosi nuotraukoje, slėpsis po ilgais kiaulpėniškais lapais, kurių išmesti nereiktų, visai neblogai jie susivalgo garnyrui apvirti 15 min. ir pakepinti keptuvėje su aliejumi, česnaku ir druska.
Paruošimas užima nemažai laiko ir reikalauja kantrybės. Reikia atskirti į šparagus panašius stiebukus, nuo pagrindo nulupti sukietėjusią žievę. Perpjauti išilgai per pusę ir kuo ploniau supjaustyti pailgais šiaudeliais. Mirkyti kelias valandas lediniame vandenyje, kad susiraitytų (aš šį kartą neturėjau laiko mirkyti, skanu buvo ir nesusiraičiusios).
Toliau ruošiame padažą. Romoje jis tik toks ir ne kitoks. Trintuvėje sutriname porą česnako skiltelių, keletą ančiuvių filė, užpilame pora šaukštų balto vyno acto, išmaišome į vientisą masę, į ją įplakame alyvų aliejų. Padažu sutaisome salotas, galima palikti ilgesniam laikui pasimarinuoti.
Galutinis variantas - traški, kiek kartoka salota su nuostabiai derančiu padažu. Jei nemėgstate kartumo, česnako, acto ir ančiuvių, labai apgailestauju, jei perskaitėte iki galo...
Su šita žole susidūriau prieš kelis metus, bet kadangi visi įsitikinę, jog jos galima rasti tik Romoje, niekad neteko gaminti. Šią žiemą pagaliau išsiaiškinau, kad Romoje taip dievinama puntarelle yra dar neužaugusi catalogna salota iš cikorijų giminės, panaši į gigantišką kiaulpienę. Ir ji randama ne tik Romoje, bet ir mūsų kaime. Negali žinoti, gal ir pas jus! O jei nėra, tai bent jau žinosite, ko verta paragauti Romoje žiemos metu.
Salota atrodo taip
Šita dar jauna salota. Jei įsigysite paaugusią, tai kas matosi nuotraukoje, slėpsis po ilgais kiaulpėniškais lapais, kurių išmesti nereiktų, visai neblogai jie susivalgo garnyrui apvirti 15 min. ir pakepinti keptuvėje su aliejumi, česnaku ir druska.
Paruošimas užima nemažai laiko ir reikalauja kantrybės. Reikia atskirti į šparagus panašius stiebukus, nuo pagrindo nulupti sukietėjusią žievę. Perpjauti išilgai per pusę ir kuo ploniau supjaustyti pailgais šiaudeliais. Mirkyti kelias valandas lediniame vandenyje, kad susiraitytų (aš šį kartą neturėjau laiko mirkyti, skanu buvo ir nesusiraičiusios).
Toliau ruošiame padažą. Romoje jis tik toks ir ne kitoks. Trintuvėje sutriname porą česnako skiltelių, keletą ančiuvių filė, užpilame pora šaukštų balto vyno acto, išmaišome į vientisą masę, į ją įplakame alyvų aliejų. Padažu sutaisome salotas, galima palikti ilgesniam laikui pasimarinuoti.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)



