Vištienos ir daržovių cous cous

Kažkada vasarą labai norėjosi kuskuso, ryžių, quinoa ir panašių salotų. Džiaugiuosi, kad nepatingėjau užfiksuoti šią versiją, nes kaip tik šiandien prisivirėme avinžirnių ir juos reikia suvalgyti. Jei jau verdame avinžirnius, valgome juos kelias dienas. Pradedam su pasta e ceci, tęsiame su hummus, vyras gamina avinžirnius su chorizo, patinka mums ir aštrios salotos su feta ir pomidorais bei šios, su kuskusu ir daržovėmis.

Keptos/virtos/rūkytos vištienos
a.š. malto kumino
skardinių avinžirnių
sauja moliūgų sėklų
sauja pinijų riešutų
sauja migdolų
dvi cukinijos, plonai pjaustytos su mandolina
keletas vyšninių pomidorų
pora svogūnų laiškų
sauja smulkintų petražolių ir mėtos
druskos ir pipirų

stiklinės kuskuso
citrinos
natūralaus jogurto
extra vergine alyvų aliejaus

keptuvėje įkaitinti porą šaukštų alyvų aliejaus, suberti maltą kuminą. Suberti avinžirnius, pakaitinti dvi minutes maišant, kad pasidengtų aliejumi ir pašiltų. Suberti moliūgų sėklas, pinijų riešutus, pagal skonį druskos ir pipirų. Atvėsinti.

Kuskusą užpilti verdančiu vandeniu, uždengti dubenį maistine plėvele, palikti 10 minučių. Užpilti šaukštą alyvų aliejaus ir išmaišyti šakute.

Į dubenį įpilti alyvų aliejaus, išmaišyti su druska ir pipirais. Sudėti cukinijas, gerai ištrinti marinatu. Įkaitinti griliaus keptuvę ir pakepti cukinijas. Išėmus nusausinti, supjaustyti mažais kubeliais.

Toje pačioje keptuvėje pašildyti juostelėmis pjaustytą vištieną. Pašlakstyti citrinų sultimis.

Sudėti kartu avinžirnius, cukinijas, smulkiai pjaustytus svogūnų laiškus, ketvirčiais pjaustytus pomidoriukus, smulkintas žoleles, kuskusą. Pašlakstyti pusės citrinos sultimis ir alyvų aliejumi. Išdėlioti lėkštėse, ant viršaus sudėti vištieną. Jogurtą sumaišyti su šlakeliu alyvų aliejaus, įspausti porą šaukštų citrinų sulčių, patiekti kartu su kuskusu.

Receptas pagal Katie Quinn Davies.

Naujienos iš monkey virtuvės

O būna taip... kad blogas užmiega devyniems mėnesiams. Nes nėra įkvėpimo, nes nieko įdomaus virtuvėje nevyksta, nes autorius apsivertęs darbais, nes devynis mėnesius laukia naujų pokyčių gyvenime. Ir štai, praėjus tiems mėnesiams, staiga atsiranda begalinis noras lėkti į virtuvę ir gaminti. Ieškoti naujų kulinarinių knygų, skonių ir gaminti. Būti namuose, nieko neveikti, tik būti mama ir gaminti. Va taip į vietas mano gyvenimą (bent kuriam laikui) sustatė naujoji namų gyventoja Silvia, su kuria galite susipažinti čia.

Taigi aukščiau išvardyta būtų naujiena numeris vienas. Antroji naujiena būtų neseniai pasirodžiusi Lietuvos blogerių rinktinių receptų knyga, kurioje rasite receptų ir iš mūsų virtuvės. Knyga jau parduodama knygynuose, įsigyti galima ir knygų klube. Dėkoju knygos sudarytojai Eglei ir leidyklai Alma littera už galimybę sudalyvauti tokiame įdomiame projekte.

Iš mūsų virtuvės ten nukeliavo paprastas, bet labai geras receptas. Štai ir šiandien jo pagrindu ant mūsų stalo garavo perlinės vištienos (it. faraona) patiekalas.

Vištiena su ančiuviais

6 vištienos šlaunelės arba gabalais padalintas viščiukas

5 sūdytų ančiuvių aliejuje file

pusė stiklinės balto vyno acto

3 česnako skiltelės

alyvų aliejaus

rozmarino šakelė

druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų

Vištieną nusausinti. Keptuvėje ant vidutinės ugnies pakaitinti tris šaukštus alyvų aliejaus ir rozmarino šakelę. Iš visų pusių lėtai apskrudinti vištieną, pabarstyti druska ir pipirais. Po maždaug 10 minučių išimti į atskirą indą.

Indelyje sutrinti česnaką kartu su ančiuviais, vos pašildyti kartu su actu ir supilti į keptuvę. Sudėti vištienos gabaliukus, leisti nugaruoti intensyviam acto kvapui, uždengus dangčiu troškinti apie 40 minučių ant nedidelės ugnies. Padažu aplaistyti vištieną kas 10 minučių. Iš pradžių gaunasi daug skysčio, kuris kepimo eigoje gali nugaruoti. Jei norisi daugiau padažo, įpilti vandens, pagardinti druska ir pipirais. 

Beje, šiuo momentu virtuvėje šeimininkauja anyta. Galiu pasigirti, kad išmokome gana draugiškai manąja virtuve dalintis. Tik ji vis dar nesupranta, pvz., ką aš išdarinėju su baklažanais - kiek dedu į orkaitę, tiek sudeginu! O pas mane dabar būtent degintų baklažanų periodas, esu labai stiprioje Moro ir Ottolenghi knygų įtakoje. Jei vėl neužmigsiu kokiu nors miegu, pažadu pasidalinti rezultatais.

Vištiena su medaus ir lazdynų riešutų glazūra

Savaitgalis buvo įprastai saulėtas ir netikėtai šiltas. +21 atėjo visai netikėtai ir nelauktai, tiesiog užklupo visiškai nepasiruošusius. Mūsų mažasis atsisakė persiauti savo žieminius gaisrininko batus, neįkalbėjau net nuimti striukės kailiuką. Labai iš minios neišsiskyrėm - mieste buvo pilna žmonių tiek po trumpom rankovėm, tiek ir kailiniais.

Sekmadienį vėl budinau namų fėją. Kaip nežinau kur buvo dingęs įkvėpimas gaminti, taip nežinau, kokia proga jis parsirado. Dar jei šeimyna būtų nors kiek kantresnė ir leistų daugiau laiko su fotoaparatu pašokinėti prie lėkščių, būtų visai puiku. Ir su šituo patiekalu niekas laukti nenorėjo. Ech, kokie geri sekmadieniniai pietūs buvo. Kaip pas patį Ottolenghi. Kadangi ragavau, tai užtikrinu, kad ir be rožių vandens gerai išeina. Ir apskritai, receptas iš nerealiųjų kategorijos. Patiektas su kuskusu, apsivalgymas... Rojus tiems, kas mėgsta rytietiškus elemetus.

Receptas

viščiukas
2 svogūnai
4 š. alyvų aliejaus
1 a.š malto imbiero
1 a.š malto cinamono
žiupsneliss šafrano
citrinos sultys (jei nedidelis viščiukas, kiek mažiau)
4 š. vandens
2 a.š stambios jūros druskos
1 a.š maltų juodųjų pipirų
100 g lazdynų riešutų
70 g medaus
2 š (rožių) vandens
žiupsnelis kapotų svogūnų laiškų

Supjautyti svogūnus. Vištą padalinti į ketvirčius, sumaišyti su svogūnais, alyvuogių aliejumi, imbieru, cinamonu, šafranu, citrinos sultimis, vandeniu, druska ir pipirais. Padėti šaltai pasimarinuoti - valandą arba pernakt.

Orkaitę įkaitinti iki 190C. Lazdynų riešutus paskleisti ant skardos, paskrudinti 10 minučių. Stambiai sukapoti peiliu.

Vištą su visu marinatu išdėlioti skardoje, odele į viršų. Kepti 35 min.

Riešutus sumaišyti su keliais šaukšteliais medaus ir (rožių) vandeniu. Išimti viščiuką iš orkaitės, aptepti glazūra, grąžinti į orkaitę ir kepti dar 5-10 minučių arba kol iškeps.

Iškepusį viščiuką pabarstyti svogūnų laiškais, tiekti su kuskusu arba ryžiais.

Pastaba apie kuskusą. Yra nerealus žaliojo kuskuso receptas pagal Ottolenghi (gal kada nors aprašysiu), jo greitasis variantas labai tinka garnyrui prie šio patiekalo: kuskusą paruošti pagal pakelio instrukcijas. Sukapoti turimas žoleles: tinka krapai, petražolės, kalendra. Galima sumalti blenderiu kartu su geru aliejumi ir žiupsneliu drukos, išmaišyti su kuskusu. Super!

Vištiena su citrinomis, sumac ir za'atar

Vieša paslaptis, kad esu įsirašiusi į Ottolenghi mylėtojų sektą. Jei kas nesusidūrėte, Yotam Ottolenghi yra gerai žinomas šefas, turintis net penkias užkandines Londone. Savo receptais kurį laiką dalinosi kulinarinėse skiltyse laikraščiuose, galiausiai savo gerbėjus palepino dviem kulinarinėm knygom - Plenty ir Ottolenghi. Man jo receptai yra nuostabūs, apjungiantys kultūras, praturtinantys virtuvės lentynas iki šiol negirdėtais ingredientais.  Jie gana paprasti, bet reikalaujantys drąsos ir šiek tiek patyrimo. Bent man ne visada gaunasi iš pirmo karto. Kad ir šis patiekalas, kurį jau gamino ir Jurga iš Savaitgalio rendezvous, pirmą kartą pabandžius, gero įspūdžio nepaliko. Atrodo, viskas turi būti nuostabu, bet kažkas ne taip ir kažko trūksta. Antrą kartą išbandžius drįstu tvirtinti, kad svarbu pamarinuoti per naktį. Ir nepatingėti paieškoti visų reikalingų prieskonių.

Tiesa, Ottolenghi knygą vėl atsiverčiau, nes pagaliau apsilankiau jo užkandinėje Londone, Islingtone. Kai užaugau, mane tapo sunku nustebinti ir priversti kažkuo susižavėti... taigis prie Ottolenghi langų pasijaučiau vėl kaip vaikas saldainių parduotuvėje. Visko norėjosi paragauti, visko. Ypač tų patiekalų, kurie namuose nesigavo. Mano supratimu, porcijos ten didelės, už 14 svarų gauni paragauti trijų rūšių salotų ir vieną pagrindinį patiekalą. Man teko žalių pupelių salotos, baklažanai ir vištiena su graikiškais riešutais (atrodo apie 12-13 svarų už tokią kombinaciją). Stalo kompanionai, sukirtę kalafijorų, brokolių, kopūstų salotas su aviena, paskui kalbėjo, kad porcijos mažos. Nieko jos nemažos, garantuoju, nes ten svarbiausia, kad ir desertams vietos užtektų. Pasirinkimas didžiulis, išsirinkti sunku, norisi visko po vieną ir dar pakartot. Išsirinkau šokoladinį brownį, nes labai jau norėjau pažiūrėti, ar tikrai man nesigauna pagal jo receptus, ar taip ir turi būti. Saldus palengvėjimas - taip ir turi būti...

Plius, jie ten visai draugiški vaikų atžvilgiu. Gyvenau Londone jauna ir be vaikų, tai jų nepastebėdavau ir, tiesą pasakius, niekad viešose vietose nepasigesdavau. Dabar, kai jau užaugau ir visur su savim vežiojuos trimetį vietoj nenustygstantį bernioką, pastebėjau esminį skirtumą tarp itališkų ir britiškų viešojo maitinimo įstaigų. Italijoje ir pietinėje Šveicarijos dalyje niekada, niekada nebuvau pasijutus nelaukiama su vaikais (aišku, priklauso nuo vietos, kalbu apie paprastas užkandines, picerijas, ne žvaigždėmis apkabinėtus restoranus). O va Londone - kita kalba. Niekas mums nieko nesakė, bet tikriausiai žvairuojantys aplinkiniai pasiunčia nematomas, bet labai gerai jaučiamas bangas - vaikai vakare miega, o ne paskui tėvus trankosi.

Receptas

viščiukas, ketvirčiuotas (kojos ir sparnai/krūtinėlė)
svogūnas, plonai pjaustytas
citrina, pjaustyta plonomis riekelėmis
2 česnako skiltelės, sugrūstos
4 šaukštai alyvų aliejaus
1,5 a.š. šviežiai maltų kvapniųjų pipirų
a.š. cinamono
šaukštas sumac (žagrenio)
a.š. šviežiai maltų juodųjų pipirų
1,5 a.š druskos
stiklinė vandens ar sultinio
2 šaukštai za'atar

vištieną sumaišyti su visais prieskoniais (išskyrus za'atar), svogūno ir citrinos riekelėmis, apipilti vandeniu ar sultiniu ir palikti marinuotis per naktį šaldytuve.

sudėti į skardą, apipilti marinatu su visais svogūnais ir citrinomis, pabarstyti za'atar. Kepti iki 200C įkaitintoje orkaitėje 40 minučių.

Šįkart gavosi labai skanu. Valgė net tas, kuris nevalgo ir nevalgydamas nori būti gaisrininku.

Fegato alla veneziana. Kepenėlės venecijietiškai

Pirmą kartą jų paragavau prieš kelis metus prie Gardos ežero šiaurės Italijoje. Ežeras, beje, labai gražus, tik italai gailisi labai, kad visas išparduotas vokiečiams... Taigis užsisakius tų kepenėlių neturėjau jokio supratimo, su kuo valgoma. Negalėjo man paaiškinti ir monkey husband, nes gi pas juos Romoje venecijietiškų patiekalų tikriausiai niekas negamina. Patiekalas patiko, o dabar, kadangi yra užėjus kepenėlių valgymo manija, gaminamas ir namuose. Receptų internete daug, bet aš darau savaip.

Du pagrindiniai ingredientai čia - kepenėlės ir svogūnai. Kad ir kaip bedarytumėt, svarbiausia laikytis principo, kad svogūno turi būti daug, geriausiai tiek pat, kiek kepenėlių. O gal net daugiau. Darau dažniausiai su vištienos kepenėlėmis, nors originalas reikalautų veršienos. Svogūnus reiktų kepti svieste, bet jį keičiu aliejumi.

2 žmonėms
apie 300-400g kepenėlių
2 dideli svogūnai
šaukštas vyno acto (balto arba raudono)
alyvų aliejaus arba sviesto kepimui
druskos, pipirų, petražolių lapelių, ketvirtis citrinos (jei nėra petražolės ar citrinos, nieko tokio)

Kepenėles nuplauti, supjaustyti apie cm storio juostelėmis arba pagal skonį ploniau ar storiau.

Supjaustyti svogūnus pusžiedžiais, kepti keptuvėje aliejuje arba svieste ant vidutinės ugnies apie 10 minučių, kol suminkštės. Pasūdyti, įpilti šaukštą vyno acto, pamaišyti sekundę, kol dings aitrus acto kvapas, dėti kepenėles ir kepti ant ganėtinai aukštos ugnies. Ne ilgiau nei 5 minutes, perkepusios kepenėlės bus neskanios, lyg guminės. Pasūdyti, pabarstyti pipirais, pašlakstyti citrinos sultimis ir pabarstyti petražolėmis.

Valgyti su bulvių koše. Užsigerti vynu. Labai skanu ir ganėtinai paprasta

Primenu ir kitus mūsų išbandytus ir labai patikusius receptus su kepenėlėmis: paštetas ir veršienos kepenėlės su balzaminiu actu

Vištienos krūtinėlė su kuskusu ir cukinijomis

Jei reikia greitai, bet skaniai pavalgyti, labai pravers išsisaugoti šį receptuką. Mažiau nei pusvalandis ir viskas ant stalo. Kam aktualu, vaikams labai patinka - jei nevalgys vištienos, tai bent kuskusą su cukinijomis. Jei šio atliks, kitos dienos pietums galima pakepti ant aliejaus juostelėmis pjaustytą papriką, jai suminkštėjus dėti susmulkintos vištienos gabalėlius, kuskusą, perkaitinti ir gatava. Du greiti patiekalai!

2 žmonėms
100g kuskuso
200 ml vištienos sultinio
1-2 nedidelės cukinijos
citrina
vištienos krūtinėlės
druska, pipirai, alyvų aliejus

Pirmiausia kuskusą užpilti verdančiu sultiniu, uždengti ir palikti 10 minučių išbrinkti.

Keptuvėje pakaitinti šaukštą alyvų aliejaus, burokine tarka įtarkuoti cukinijas. Kepti trumpai, kol dar cukinijos skaisčiai žalios ir kiek traškios. Išėmus iš keptuvės supilti į kuskusą, išspausti pusės citrinos sultis, pabarstyti druska ir pipirais, išmaišyti.

Toje pačioje arba kitoje keptuvėje kepsim vištieną. Vištienos krūtinėles paploniname - perpjauname išilgai pusiau, ant lentelės tiesiame maistinės plėvelės sluoksnį, dedame file, apklojame plėvele ir padaužome turimais virtuvės įrankiais (esu prieš mėsos mušimą, virtuvėj muštuko mėsai nerasta, tad išimtims labai tinka sunkus medinis kočėlas).

Padruskinam, papipirinam, dedam į keptuvėje įkaitintą šaukštą ar du aliejaus, kepame kiekvieną pusę apie 2 minutes, gausiai palaistome citrinos sultimis.

Tiekiame su kuskusu. Tikrai greita ir skanu!

Receptas iš BBC Good Food

Vištienos biryani

Pas mus pavasarėja. Vis dažniau šviečia saulė, jau kuris laikas kvepia pavasariu. Šis receptas bandytas seniau, kai saulės ne taip daug matydavom, taigi teko kviestis saulę ant stalo vištienos biryani pavidalu. Ciberžolė patiekalui suteikia gražią geltoną spalvą, kuria tikriausiai ir susigundė mūsų mažylis. Nepaisant to, kad patiekalas buvo gan aštrokas, labai smagiai paužkandžiavo. Ir net pilvo po to nesusuko...

300g basmati ryžių (naudojau tokius, kokius radau spintelėje)
25g sviesto (pyliau aliejų)
didelis svogūnas
lauro lapas
3 kardamono ankštys
nedidelė cinamono lazdelė
a.š. ciberžolės
4 vištienos krūtinėlės, supjaustytos gabaliukais (mes sunaudojom šaldytą vištieną)
4 š. kario pastos (naudojau Hot spicy red curry paste)
850ml vištienos sultinio
dar galima dėti razinų, migdolų plokštelių, kalendros lapelių

Ryžius pamirkyti vandenyje, praskalauti po šaltu vandeniu iki kol vanduo bus skaidrus. Keptuvėje ant aliejaus pakepti svogūną, lauro lapą, kardamoną ir cinamoną apie 10 minučių. Sudėti ciberžolę, vištienos gabaliukus, kario pastą ir apkepti vištieną.

Sudėti ryžius (ir jei naudojam, razinas), supilti sultinį, uždengti dangčiu, užvirinti, kaitinti 5 min numažinus kaitrą iki minimumo. Tada nuimti nuo viryklės ir palikti 10 minučių. Išmaišyti, paskaninti kapotais kalendros lapeliais ir migdolais.

 

Šis receptas iš BBC Good food žurnaliuko, tad nemanau, kad labai autentiškas. Kitą kartą norėčiau pabandyti pasigaminti pagal Jūratę iš Virtuvės su indišku prieskoniu, autentiškiau tikriausiai nerastume :)

Prancūziškas vištienos vyniotinis su pistacijomis

Nauja knyga ant kulinarinės lentynos. Naujas receptas: galantine de volaille.

Stephane Reynaud 'Ripailles' bandys tapti mano prancūziškos virtuvės pradžiamoksliu. Gal ir ne visai tinkama knyga pradžiai, bet tikrai maloni pavartyti. Receptai labai trumpi ir aiškūs tiems, kas virtuvėje ne pirmą kartą. Pvz., bouquet garni tai čia kas prancūziškai? Itališkam recepte būtų man savaime suprantama, o kadangi prancūziškoj virtuvėj esu žalia, jau reikia pagalvoti.


Taigi receptas iš knygos plius mano komentarai

1 breese viščiukas - naudotas kg dydžio laisvėje augintas šveicariškas vištukas
200 g veršienos
200 g kiaulienos nugarinės
100 g kumpio - neturėjau ir nedėjau
100 g rūkytos šoninės
3 kiaulienos bardai :) - suprask žmogau, kas tas yra... kiaulienos taukų juostelės, jas man atstojo šoninės griežinėliai
50 ml konjako - labai skanu su Trejomis devyneriomis (duoklė mano seneliui)
3 kiaušiniai - pakako dviejų
100 ml grietinėlės
50 g išlukštentų pistacijų - netyčia įkrito 100 g
2 svogūniukai
žiupsnelis paprikos
3 morkos
poras
gvazdikėlių prismaigstytas svogūnas - susmaigsčiau visus 15
prieskoninių žolelių puokštelė - sukomponavau iš čiobrelio, rozmarino, lauro lapelių
druska, pipirai

1. Paprašykite mėsininko iškaulėti ir suploti viščiuką. Išsaugokite kaulus, nuimkite ir atidėkite šlaunelių mėsą. Jei jau rašo, kad prašykite mėsininko, geriau taip ir darykite. Kadangi tokiu darbu užsiėmiau pirmą kartą, užtrukau beveik valandą. Bet išmokau. Kitą kartą būsiu greitesnė. Vadovavausi instrukcijomis angliškai iš čia.
2. Kaulus su svogūnu, morka, poru ir žolelėmis virkite 2 val. dideliame kiekyje vandens. Gaunasi labai gero skonio sultinys. Aišku, jei viščiukas augo laisvėje ar pas močiutę kieme. Žodžiu, jei naudojate geros kokybės mėsą, bus ir geras sultinys.
3. Kumpį supjaustykite juostelėmis, sautè su svogūniukais ir flambè su konjaku. Kaip parašyta, taip ir daryti - sautè ir flambè! Smulkiai pjaustytus svogūniukus pakepiau ant sviesto ir nupyliau trejomis devyneriomis, nes konjako šįkart namuose neatradau.
4. Smulkiai supjaustykite veršieną, vištienos šlauneles, šoninę ir kiaulieną, sumaišykite su kiaušiniais, grietinėle, pistacijomis, paprika ir kumpio/svogūniukų mišiniu, pagardinkite druska ir pipirais. Atrodo paprasta ir greita? Hm... užtrunka tas pjaustymas, geriau įdarbinti pagalbininką. Teoriškai galima ir sumalti, bet pjaustyta daug skaniau. Geriau ne per smulkiai.
5. Kiaulienos bardus išdėliokite ant virtuvinės plėvelės. Ant viršaus oda žemyn dėkite iškaulintą viščiuką, padenkite įdaru ir tampriai susukite (plėvele turi hermetiškai uždaryti vyniotinį). Vietoj to juokingo žodžio naudojau plonytes šoninės juosteles, vištieną papildomai pasūdžiau. Po to kai iškaulinau viščiuką, galvojau, kad sunkioji dalis jau bus pasibaigus, ale ne... Kitą kartą pas močiutę pasimokysiu, kaip sukami ir rišami vyniotiniai. Tampriai susukti nėra taip lengva, bet įmanoma ir savamoksliui.
6. Nukoškite sultinį. Vyniotinį įvyniokite į medžiagą, suriškite siūlu. Ant silpnos ugnies kaitinkite sultinyje (poach) pusantros valandos. Atsargiai išimkite iš apvalkalų, suformuokite į terrine indą, paspauskite, kad išbėgtų skystis. Prieš ragaujant palikti 24 val šaltai. Čia ištiko mane nelaimė - negrubių rankų keliamas vyniotinis iškrito ir kiek pabyrėjo... Gėda pelėda. Tas išspaustas skystis pavirto skaniais drebučiais, vyniotinis įgavo indo formą. Labai sunku buvo išlaukti nurodytas valandas, bet galiu pasakyti, kad ir po kelių valandų jau skanu.

Išvados: darbo daug, rezultatas negali būti blogas, jei naudojami geri produktai. Kitais metais vėl darysiu. O gal ir anksčiau...