Krevečių curry. Prawn Balchao

Jau ir pas mus žiema atėjo. Šiandien net -1 buvo. Žinau, žinau, kad pas jus ten minus dvidešimt. Tai va ir patiekalas šis labai geras šildantis, ypač jei tik čiliukų nepagaili. Jau trečią kartą šią savaitę gaminamės, kad tik nesušaltumėm. Plius labai greitai pagaminamas, tik ryžius reikia nepamiršti pamerkti pusvalandžiui.

Šis karis, sako autorė Anjum Anand, iš Goa kilęs. Kiek autentiškas, nelabai žinau. Gal Jūratė arba skaniai.lt eidami pro šalį pakomentuos, jie čia pas mus indiškos virtuvės ekspertai (prašau nepykti, jei jų ir daugiau yra, bet nepaminėjau).

Jei mėgstate gaminti indiškos virtuvės patiekalus, prieskoniai nenustebins. Jei negaminate, gali tekti papildyti prieskonių lentynėlę. Kartą tai padarius, šito gėrio turėtų užtekti ne vienam kariui ir net ne dviems.

Čili kiekis recepte - grynai skonio ir turimos čili stiprumo reikalas. Džiaugiuosi, kad užteko man proto nesudėti penkių čili ankščių, kaip kad patarė receptas... Ir vienos buvo pilnai su kaupu, taip aštriai jau seniai bebuvau valgius. Išalkęs bebe žiūrėjo prašančiomis akimis į mano lėkštę, bet aš turėjau pasirodyti savanaudė pavydalė mama, kuri savo maistu su vaiku nesidalina! Ir tada jis griežtai atsisakė valgyti savo moliūgų košę. Na, bet čia jau kita istorija.

2 valgytojams
nedidelis svogūnas
4 skiltelės česnako
6 juodieji pipirai
2 gvazdikėliai
8 gramai tarkuotos šviežios imbiero šaknies (apie 1,5cm)
a.š. garstyčių sėklų
a.š. kumino sėklų
čili ankštis (skonio reikalas, receptas prašo 1-5)
pusė a.š. ciberžolės

keli šaukštai aliejaus kepimui
nedidelis smulkiai pjaustytas svogūnas

2 pomidorai (kadangi ne sezonas, naudojome 0,5 skardinės pomidorų gabaliukais)
3-4 š. raudonojo vyno acto
a.š. cukraus
druskos

200 g krevečių (naudojome šaldytas nevirtas)

Ryžiams
200 g basmati ryžių
365 ml vandens
pusės citrinos sultys

Imbierą, česnaką ir prieskonius sutrinti trintuvėje iki vientisos masės. Jei reikia, įpilti lašelį vandens.

Ant aliejaus pakepinti svogūną, kol įgaus auksinę spalvą. Sudėti pomidorus, nesmulkintą čili ankštį, pakepti apie 10 minučių. Jei labai išsausėja, įpilti truputį vandens. Sudėti prieskonių košelę, išmaišyti. Supilti actą, cukrų, gerai pasūdyti. Perkaitinti, kad prieskoniai susimaišytų ir nusistovėtų skonis. Paragauti, ar nieko netrūksta.

Dėti krevetes. Labai trumpam, kol paraudonuos (apie 2 minutes). Valgyti su ryžiais.

O ryžius man patinka ruošti taip: nuplauti 200g ryžių po šaltu vandeniu, kol vanduo bus skaidrus. Pamerkti pusvalandžiui. Išgriebti ryžius, dėti į puodą, užpilti 360 ml šalto vandens. Užvirti ant stiprios ugnies, įspausti citrinos sulčių, sumažinti ugnį iki vos vos rusenimo ir uždengus dangtį pavirti 7-8 minutes. Patirtis sako, kad jei mirkysit ilgiau nei pusvalandį, vandens reikės mažiau.

Skanaus!

Šiltos quinoa ir tofu salotos

Kynva, tarti reikia. Naujas atradimas, tiksliau, pamėgimas. Sugebėjau įtikinti šeimos narius jos neabejotina nauda. Iš pirmo karto nepatikėjo. Teko slapčia paruošti ir leisti (t.y. priversti) paragauti. Paragavo ir patiko. Buvo tas patiekalas quinoa su žirneliais, šparaginėmis pupelėmis ir krevetėmis. Neaprašiau dar? Reiktų greičiau tai padaryti, kol nepamiršau.

Šįvakar eksperimentas su tofu. Naujiena mano virtuvėje. Pavalgius tik po gero pusvalandžio nusprendžiau, kad patiko. Įdomu būtų sužinoti, kaip JŪS darote tofu. Laukiu atsiliepimų, o dabar receptas iš to, kas rasta spintelėse ir šaldytuve

2 žmonėms
100g quinoa (pusė stiklinės)
šaukštas aliejaus
nedidukas svogūnas
400 g skardinė avinžirnių
60 g šaldytų špinatų
pusė cukinijos
pomidoras
150 g tofu
pusės citrinos sulčių

Nuplauti quinoa, gerai pagrumdyti, kad dingtų kartumas. Kartais ji jau būna paruošta, plauti nereikia (turi būti parašyta ant pakelio). Virti 15 minučių dvigubai didesniame kiekyje vandens ant nedidelės ugnies. Šiuo atveju, pusė stiklinės quinoa, stiklinė vandens.

Keptuvėje ant aliejaus pakaitinti smulkiai pjaustytą svogūną, sudėti nuplautus avinžirnius, perkaitinti. Dėti dar sušalusius špinatus, cukinijas. Viską pakaitinti kokias 3-5 minutes, kol atšils špinatai.

Tofu nusausinti, supjaustyti norimos formos gabalėliais, dėti į keptuvę su daržovėmis, kepti kol perkais. Suberti dar šiltą quinoa, sudėti pomidoro skilteles, apšlakstyti citrinos sultimis ir/ar tarkuota žievele. Vaišinti vegetarus draugus. Skanu ir sveika (kaip pas Ugnę iš skanuirsveika.lt)

Burokėliai su tunu ir šparaginėmis pupelėmis

Iki Kalėdų liko vos mėnuo. Ta proga blogo kairėje atsirado labai gražios internetinės akcijos mygtukas. Jį paspaudus penkiais centais prisidėsite prie dovanos mažyliui. Jums tai nieko nekainuos, tereikia tik kliktelti! Prašau kliksėti kiekvieną kartą užėjus. O jei randate patikusį receptą, kliktelkite ir dukart per dieną!

Kokios dar naujienos? Beata išleido knygą! Labai džiaugiuosi ir sveikinu! Tikiuosi, giminaičiai jau susiprato, ko man reikia Kalėdoms? Ta proga skelbiu receptą iš naujosios knygos autorės virtuvės. Burokėlius tokiu būdu mes labai pamėgome. Ne tik mes. Valgo ir draugių šeimynos, valgo net ir tie, kurie savanoriškai nevalgo burokėlių. Visa paslaptis, mano manymu, yra ančiuviai. Stebuklingas ingredientas, monkey husband aukštinamas ne mažiau už citriną.


trys didoki virti burokėliai
200 g šaldytų šparaginių pupelių
100 g tuno, konservuoto savo sultyse
4-5 ančiuvių file (sūdyti aliejuje)
keli marinuoti agurkai
šaukštas acto, majonezo
pipirų, druskos

Pupeles išvirti, kad dar liktų traškios. Išvirusias perlieti lediniu vandeniu, kad toliau nebevirtų ir išlaikytų žalią spalvą. Burokėlius supjaustyti norimos formos kubeliais, apskritimais ar juostelėmis, tuną sumaišyti su ančiuviais. Agurkėlius susmulkinti. Majonezą sumaišyti su actu ir šlakeliu aliejaus. Šventinė versija - į lėkštę susluoksniuoti daržoves su tunu, patiekti su padažu. Kasdieninė versija - viską tiesiog sumaišyti į mišrainę ir valgyti, kad net ausys linktų.

Sardinija. Fregola vongole e bottarga

Nežinau nežinau, kaip čia išvertus tokį įmantrų patiekalo pavadinimą. Gal vėliau, nes dabar reikia pasipasakoti apie viską nuo pradžių. Pirmiausia - apie atostogas. Bent jau pirmą jų dalį. Jau reikėjo seniai pasipasakoti, nes dabar kai žiema į akis žiūri tos vasaros atostogos visai nė prie ko.

Pradedu nuo Sardinijos. Jau beveik ir pamiršau, kaip ten gerai buvo, bet kadangi jaučiuosi blogo skaitytojams skolinga, bandau atsiminti. Trumpai ir aiškiai.

Villasimius, Sardinijos pietūs, 60 km nuo Kalgario. Pirmas įspūdis važiuojant sala: nesitikėjau, kad ji tokia laukinė... Vingiuoti keliai, saulės išdeginta žolė, brūzgynais apaugę kalnai, kaktusais nusėtos pakelės. Tyla. Ir kartkartėmis eismą stabdantis neregėto senumo, bet dar vis judantis automobiliukas.

Viešbutis, kaip ir tikėjomės, nedidelis, paprastas ir autentiškas. Iki jūros veda takelis per kopas. 3 minutės. Jūra nepaprasta - skaidri krikštolinė, baltas smėliukas. Be galo ramu. Po kurio laiko suprantame, kad kažkas ten ne taip. Hmm... nerasta nei telefono, nei televizoriaus, nekalbu jau apie internetą. Labiausiai žavintis dalykas - visi viešbučio svečiai sėda valgyti už didelių stalų po šešis ar net daugiau.

Viešbutį 'užrodė' draugai, galiu drąsiai rekomenduoti ir aš - Fiore di Maggio, Villasimius. Sutikome daug italų, kurie jau daug metų iš eilės ten apsistoja. Labiausiai visus vilioja būtent vakarienės. Maistas paprastas, lyg būtų ruoštas namuose. Tenka paragauti ir tradicinio paršiuko, kepto ant mirtos lapų, ir fregolos, ir vietos gėrimo mirto, ir tipinių desertų.

Jau per pirmą vakarienę išsiaiškiname, kad eina gandas apie nerealų žuvies restoraną Da Barbara kaimyniniame Solanas kaime. Juokingai skamba - Pas Barbarą, bet juoką keičia susidomėjimas, kai kas vakarą vis kas nors grįžta susižavėjęs, kaip gerai ten: si mangia molto bene. Pabandome ir mes. Liekame sužavėti. Grįžtame dar kartą. Vienas iš jų tipinių patiekalų - fregola vongole e botarga, atrodęs būtent taip:

Man tiek patiko, kad bandau atgaminti namuose. Produktus susiperku eilinėje vietos parduotuvėje.

Fregola - tipinė pasta Sardinijoje. Kažkuo panaši į kuskusą. Kol kas niekur kitur nemačiau jos pirkti. Delikatesų parduotuvėse neieškojau. Jei kas žino, kur būna pirkti, pasufleruokit!

Bottarga - sūdyti ir džiovinti ikrai, juos galima pirkti tarkuotus miltelių pavidalu bei vakume gabaliukais. Skonis labai žuviškas, sūru. Užmačiau, kad dabar Italijos Iper prekybos centruose vyksta Sardinijos dienos, bottargos pirkti buvo. Fregolos, deja, ne.

Vongole - valgomieji jūriniai moliuskai, angliškai clams. Mano mėgstamiausi.

2 žmonėms

200 gr fregola
litras sultinio
alyvų aliejaus
česnako skiltelė
čili pagal skonį
petražolių saujelė
500 gr vongole
šlakelis balto vyno
keli kupini šaukštai tarkuotos bottargos

Paruošti moliuskus - išrinkti jau atsidariusius, nuplauti, pamirkyti pasūdytame vandenyje, kad išsifiltruotų smėliukai.

Užvirti sultinį, jame virti fregolą 5 minutes. Nusunkti, skystį pasilikti.

Kol verda, keptuvėje ant alyvų aliejaus pakaitinti česnako ir čili, kapotas petražoles. Kai pakvips, sudėti moliuskus. Įpilti truputį balto vyno, kai alkoholis nugaruos, uždengus dangtį palaukti, kol moliuskai atsidarys.

Sudėti fregolą ir kaitinti ant nedidelės ugnies dar apie 15-20 minučių, panašiai kaip risotto vis įpilant atidėto sultinio, po šaukštą beriant botargą. Mano rezultatas toks:

Patiekti pabarstytus bottarga. Užgerti baltu vynu. Atsiminti atostogas. Mmmm... Ypač tą nepaprasto skaidrumo jūrą... ech, Sardinija...

Agurkų salotos su aguonomis ir čili

Vėl iš Ottolenghi. Labai graži nuotrauka buvo, negalėjau miegoti ramiai, kol nepabandžiau. O iš mano sesers įvertinimas buvo toks - labai jau įdomus skonis. Ties žodžiu 'įdomus' pajutau sarkazmo gaidelę... Hmmm... Nesutinku šįkart - aguonos ir agurkai gal ir neįprastas derinys, bet geras. Įdomiai gaunasi gerąja prasme. Kviečiu pabandyti



2 didoki agurkai
2 a.š. aguonų
saldžiosios čili ankštis
2 šaukštai acto
4 šaukštai aliejaus
1 a.š. cukraus
druskos pagal skonį

Agurkus supjaustyti pailgai, griežinėliais susmulkinti čili. Aliejų, actą, cukrų, druską aguonas sumaišyti, užpilti ant agurkų, palikti pasimarinuoti.

Va ir su šiuo paprastučiu receptu ramiai sau išvažiuoju ilgų atostogų. Dumiam į pietus vasarą prasitęsti :)