2012 m. vasario 21 d., antradienis

Šokoladiniai browniai su karamele

Man užėjo begalinis noras rašyti lietuviškai. Kur aš daugiau tai galiu įgyvendinti, jei ne čia, savo senajame apleistajame kulinariniame bloge. Net nežinau apie ką noriu rašyti, svarbiausia, kad lietuviškai. Gerai būtų tikriausiai koks receptas naujas, geras, šviežiai išbandytas. Tokių nebuvo daug pastaruoju metu. Dabar receptai pas mane skirstomi į kategorijas - nerealūs arba geri, t.y. tie, kurie atsiduria bloge. O visi likę lieka vienoje kategorijoje, kurią galima įvairiai pavadinti - išbandyti, neįkvėpę, nesigavę, neįdomūs, neverti dėmesio, per paprasti, nevykusiai nufotografuoti, nefotogeniški, per greitai suvalgyti arba dėl kokių kitų priežasčių čia nepatekę.

Rašymą prisiminti mane paskatino Bea, skyrusi stilingo blogo apdovanojimą. Labai gera būti apdovanotai, net jei pati gerai nesupranti už ką. Ir galvojau po Bea emailo ilgai, mąsčiau apie šitą blogą. Kaip jis atsirado iš absoliutaus neturėjimo ką veikti ir turėjo buvo paprastas 'ką mes valgom' įrodymas vyro giminaičiams Italijoje. Planas visiškai nevykęs ir nepavykęs. Net jei giminaičiai kasdien telefonu klausia, ką mes valgėm ar valgysim, tai nereiškia, kad jie eis internetan pasižiūrėti. Nes gi svarbiausia ne žinoti, ką valgėm, o apie tai kalbėtis. Po beveik keturių metų supratau, kad internetiniai dalykai čia visai nė prie ko.

Po kiekvienos vakarienės fiksavimo atėjo fazė - dedu tik dėmesio vertus patiekalus. Ir galiausiai - tik tuos, kuriuos moku nufotografuoti. Taip ir numiršta blogai...

Bet monkey blogo aš visai dar nelaidoju. Nes netgi jei ir ne(pa)rašau, mintyse savo skaitytojams visada kurpiu įrašus. Visą gruodžio mėnesį 'rašiau' reportažą apie paprastą šeimos gyvenimą Romoje, pietus, vakarienes, užkandžius. Turėjo būti visai įdomus skaitalas, tikriausiai. Dar turėjo būti daug visokių pasakojimų, bet kažkodėl nebuvo. Reiks dar gerai pagalvoti ir paklausinėti savęs, o kodėl?

Poreikis rašyti patenkintas. Dabar receptas. Iš tų nerealiųjų kategorijos, pagal David Lebovitz.
Ir, turiu pridėti, pavojingas tiems, kam nuo šokolado tenka su draugauti su migrena. Ech, bet verta...



115 g sviesto
25 g nesaldintos kakavos (geros kokybės)
170 g juodo šokolado
200 g cukraus
3 kiaušiniai
a.š. vanilės ekstrakto arba vanilinio cukraus
140 g miltų
100 g skrudintų ir kapotų pekanų riešutų (nebūtina, bet beveik privalu dėti; galima pakeisti graikiškais)
indelis dulce de leche (karamelės, 'pieno marmelado', rududu ar pan.)

Apie Dulce de Leche - pas David Lebovitz labai išsamus aprašymas, kaip šito skanėsto pasigaminti iš kondensuoto pieno. Aš ėjau trumpesniu keliu ir pirkau, bet kitą kartą tikrai gaminsiu pati.

Dabar labai greitas ir aiškus gamybos procesas.

Orkaitę įkaitinti iki 175 laipsnių. Paruošti kepimo formą. Geriausiai speciali, kvadratinė, skirta browniams. Aš naudojau 25 cm tortinę. Iškloti kepimo popieriumi, patepti sviestu.

Puode ant nedidelės ugnies ištirpinti sviestą. Sudėti šokolado gabalėlius, maišant ištirpinti ir juos. Nuimti nuo ugnies. Suberti kakavą, išmaišyti. Po vieną įmaišyti kiaušinius. Po to ir cukrų, vanilę, galiausiai miltus. Ir riešutus.

Pusę tešlos supilti į formą. Paskleisti trečdalį karamelės. Tada vėl tešla ir keli šaukštai karamelės. Ją pamaišyti buku peiliu. Kepti 35-45 minutes. Valgyti, vaišinti draugus ir pasiruoštis kelias kopijas recepto, nes garantuotai prašys.

12 komentarų:

  1. >>Po kiekvienos vakarienės fiksavimo atėjo fazė - dedu tik dėmesio vertus patiekalus. Ir galiausiai - tik tuos, kuriuos moku nufotografuoti. Taip ir numiršta blogai...<<

    kaip tai girdėta, matyta, jausta ir sava...
    Aš tavo įrašų visada laukiu. Visada. Ir net nežinau dėl ko labiau: gražių nuotraukų (kurių evoliucija - irgi savotiška graži istorija) ar dėl puikių pasakojimų.

    O gal dėl gyvenimo beveik Italijoj... greičiausiai dėl visko kartu sudėjus. Būk :) dar būk, gerai?

    AtsakytiPanaikinti
  2. Ačiū, Egle :) Labai labai. Tikriausiai kiekvienam rašančiam smagu karts nuo karto pasitikrinti, kodėl ir kam tai daroma. Ir gera žinoti, kad kažkam tai, ką darai yra įdomu.
    Dar pabūsiu. Kaip jau sakiau kažkada, gal reikia pasimokyti nuleisti kartelę :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Sveika sugrįžusi! Aš jau kelią išmindžiojau tikrindama ar nėra naujo įrašo. :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Tikrai, dar nedink, man iri patinka Tavo blogas :) Ir būtų labai smagu, vis dėlto sulaukti reportažo apie paprastą šeimos gyvenimą Romoje :)

    AtsakytiPanaikinti
  5. Tik vakar tikrinau ir nieko nebuvo, o atsibudau ir šast YRA! Tada da da!
    Aš tikriausiai būsiu paskutinis mohikanas, kuris, jei gerai pamenu, dar nieko iš David Lebovitz negamino. Nesuprantu kaip čia taip gali būti, kai visi tokias viliojančias foto ir receptus karts nuo karto įdeda. Reiks pasikalbėti su savimi ir išsiaiškinti kodėl :D

    AtsakytiPanaikinti
  6. Vilma, kai kitą kartą neberašysiu, kad be reikalo nevaikščiotum, mano nuorodą į google reader įsimesk :)

    Viktorija, ačiū :) Rašysim, tik reiktų paskubėti, kol daugmaž žiema už lango, nes reportažas kalėdinis :D

    Asta, kalbamės su savimi :D Žinok, gerai yra Lebovitz. Man nepatinka masiniai kažkieno garbinimai, bet šitoj vietoj na negaliu kitaip. Esu tik vieną kartą iš kažko girdėjus, kad jo pyragas negeras buvo, per saldus ar pan. Aš jei noriu kažko garantuotai gero, einu pas jį recepto ieškot...

    AtsakytiPanaikinti
  7. Ei, džiaugiuosi, kad lengvai stumtelėjau :)... pamąstyti, parašyti. Man rodos, tavo pamąstymai daugeliui blogerių pasirodytų artimi. Tokias abejones, tikiu, kiekvienas išgyvenam :). Tada būna mažiau įrašų, o po to kartais būna potvynis jų. :) Arba ne.
    Bet džiaugiuosi, kad šįkart tavo pasirinkimas "parašyti dar". :)
    Mes tikrai tave skaitom!

    AtsakytiPanaikinti
  8. Tikrai skaitom!
    Man labai patinka Tavo blogas, nuotraukos, receptai...
    Jis šiek tiek kitoks ir tuo dar žavingesnis.
    Mums tikrai patinka. Labai labai [:

    AtsakytiPanaikinti
  9. Būt gerai, jei nepalaidotum savo blogo :) Ir rašytum dažniau :)

    AtsakytiPanaikinti
  10. taip taip taip - laidoti negalima, tęsti. Kablelis labai vietoje anam sakiny :) nėra taip daug į ką iš lietuviškai rašančių lygiuotis, tad prašom būti :)

    AtsakytiPanaikinti
  11. Tavo blogas buvo vienas iš pirmųjų kuriuos pradėjau skaityti, kuris darė žiauriai gerą įspūdį. ir (man atrodo) čia pirmą kartą susigundžiau Lebovitz'u, jo receptą išbandyti :)
    labai nuliūsčiau, jei dingtum.

    AtsakytiPanaikinti
  12. hey hey, gana jau :) atrodo, kad rašiau dėmesio reikalaudama :D
    bet ačiū už gerus žodžius. smagu žinoti, kad nors ir retos mano rašliavos, jos vis gi turi savo skaitytoją :)

    AtsakytiPanaikinti

Related Posts with Thumbnails