2011 m. liepos 13 d., trečiadienis

Tartos su figomis ir ožkų pieno sūriu

Po nuostabių atostogų Lietuvoje grįžau savon virtuvėn. Spėkit, koks pirmas patiekalas po savaitės itališko maisto absitencijos? Mažasis ir didysis monkiai abu rėkė, kaip reikia PASTOS! Kai jau duoklė atiduota tokiems paprastiems žemiškiems kasdieniniams poreikiams, man pakilo baisus noras kažko tokio, ko niekad nedarau. O niekad nedarau tartų (toks vertimas?).


Prigriebiau parduotuvėje figų. Jos pas mus greit išgaruoja su vytintu kumpiu, bet kadangi jo šįkart nėr, lendu iš savo patogumo zonos ir bandau tai, kas nebandyta. Pas citriną ir bulvę užmačiau porą puikių receptų su figomis. Jei turėčiau bbq, eičiau iškart jų kept. Bet neturiu, tai kepu tartas orkaitėj.



tešlos sviestinės
2 figos
100 g ožkų sūrio
2 kiaušiniai
120 ml grietinėlės
2 šaukštai tarkuoto parmezano (naudojau pecorino)
čiobrelių lapelių
druskos, pipirų

orkaitę įkaitinti iki 180 C

Keturias 8 cm apvalias formeles iškloti iškočiota tešla, peiliu palyginti kraštus, pagrindą lengvai pabadyti šakute. Padalinti sūrį į formeles, uždėti po figos puselę.

Kiaušinį išplakti su grietinėle, sūriu, druska, pipirais ir čiobreliais, supilti į formeles.

Dėti į orkaitę, kepti apie 20 minučių arba kol iškils ir paruduos.

Man čia trūksta tik gero vėsaus balto vyno...


 Receptas iš tinytearoom.com

2011 m. birželio 29 d., trečiadienis

Grilintos daržovės su petražolių aliejumi

Jei man reikėtų išrinkti mylimiausią rakandą iš savos virtuvės, po indaplovės iškart eitų grilinė keptuvė. Kaip gi kitaip, jei ne jos dėka, aš miesto vidury pasijusčiau lyg tėvų sode... Tas dūmo kvapas, priduodamas bet kuriam į ją įkrentančiam ingredientui, mane tiesiog apžavi. Kalafiorų salotos nuostabios, manau, didžiąja dalimi, jos dėka. Ir šios daržovės, jei gyvenimo sąlygos neleidžia susikurti laužo  terasoj ar kaimynai prieštarauja dūminimui balkone, po grilinės keptuvės tampa ypač skaniu patiekalu. Vienas minusas, gan didelis, kad paskui dūmais kvepia ne tik maistas, bet ir visi namai. Todėl mano planuose - nauja aklinai uždaroma atskira vrtuvė! Užsibarikaduosiu ir gaminsiu, dūminsiu, gaminsiu

Trumpai apie keptuvę. Jų būna įvairių brangesnių ir pigesnių. Manoji labai sunki, prigriebta iš Ikea, Favorit vadinasi (sese Milda, aš tau ją pažadu kaip nors parvežti, net jei ir į Ryanair apribojamą bagažą tik keptuvė ir tetilps).

Po ditirambų (tiesiog) keptuvei seku prie recepto. Jo pas mane išbandyti du variantai - vienas pagal Ottolenghi idėją, kitas pagal Gordon Ramsay. Ottolenghi savo variante siūlo dėti bet kokias daržoves - burokėlius, morkas ir pan. Man prieinamiausi - cukinijos, baklažanai ir paprikos.


Versija Nr1 su petražolių aliejumi

Kiekiai nėra tokie svarbūs, aš dedu labai iš akies. Pvz šiandien buvo 2 dideli baklažanai, 4 cukinijos, 2 paprikos.

Petražolių aliejui reikės: 50 g petražolių (kitaip sakant, DAUG), 75 ml alyvų aliejaus, 1,5 š. citrinos sulčių, 2 česnako skiltelių.

Supjaustyti daržoves, sudėti į atskirus indus. Cukinijas pjaustyti kiek įstrižai pusės centimetro griežinėliais. Paprikas per pusę, išvalyti sėklas ir dalinti išilgai juostelėmis. Baklažanus apie centimetro storio griežinėliais. Daržoves apšlakstyti aliejum ir pasūdyti.

Orkaitę įkaitinti iki 190C (bus reikalinga baklažanams pabaigti kepti).

Grilinę keptuvę įkaitinti ant didelės ugnies. Kai jau beveik rūksta, po vieną sluoksnį dėti daržoves. Apversti, kai jau matysis griliaus žymės. Nėra svarbu gerai iškepti daržoves, svarbu, kad jos susimargintų keptuvės dryžiais ir įgautų dūmo skonį.

Kepimą pradedu nuo baklažanų. Iš keptuvės juos dedu į karščiui atsparų indą ir į orkaitę 5/10 minučių, kad pabaigtų kepti.

Kol kepa daržovės (o tai užtrunka... ), pasigaminam petražolių aliejų. Sudedam į smulkintuvą visus ingredientus, druskos, pipirų ir pasmulkinam keliais paspaudimais.

Iškepus cukinijoms, paprikoms, dedam viską į vieną indą kartu su baklažanais ir kai pravėsta, supilam aliejų su petražolėmis.

Kažkas pasakiško man tokios daržovės... Valgome kaip garnyrą arba su kuskusu. Arba tiesiog vienas užkandžiui. Italijoje dar būtų įpilama acto, bet aš jo privengiu. Ypač tokių kiekių, kokie ten įprastai vartojami (kandi kąsnį ir žadą atima)

Versija Nr2 su provanso žolelėmis ir balzaminiu actu

Kitas variantas pagal Gordon Ramsay būtų panašus. Daržoves supjausčius sudėti į vieną indą, išspausti porą česnako skiltelių, pabarstyti provanso žolelėmis, alyvų aliejumi ir palikti pasimarinuoti bent valandai. Iškepus sudėti į indą ir apšlakstyti balzaminiu actu bei skrudintais pinijų riešutais. Irgi puiku!

O kurį variantą išbandysit jūs?

2011 m. birželio 28 d., antradienis

Arbūzo ir fetos salotos ir melionų granita

Karšta... norisi gaivos. Daug vandens, daug vaisių. Šiandien su drauge padarėm shopping'ą kaimyninėje Italijoje. Man vėl apraibo akys nuo to, kaip viskas pigiau, kiek visko daug ir kaip susilaikius neiššluoti lentynų, nes šaldytuve ir taip niekas netelpa.

Pradedam nuo kainų. Lugane arbūzą perki gabalėliais, riekelėmis. 1.50 fr už kilogramą. Valgai ir taupai. O vos už 15 km esančioje parduotuvėje toks pats arbūzas net nepjaustomas, pardavinėjamas apvalais kilograminiais vienetais už 0,23 eur/kg. Verčiu į litus - šveicariška kaina 4.33 lt, itališka - 0.79 lt. Net perskaičiuot ėjau pati tokiais skaičiais nepatikėjus. Labai logiška, kad dabar namuose riogso 8 kg arbūzas, kurį su monkey diavoletto bandysim įveikti.

Tęsiu toliau. Garsiai mąstau, kodėl net ir po trijų metų apsipirkinėjimo itališkose vietose dar vis lengvai einu iš proto patekusi į itališko maisto apsuptį. Paaiškinimo nėra. Čia tiesiog - meilė...

Tolesnis punktas: karšta. Labai... bet užtat kaip gera valgyti pietus terasoje, kol ten dar neatsisukusi saulė. Kadangi be arbūzų susisukus galvai prisipirkau ir daug melionų, šiandien pas mus - arbūzų salotos ir melionų granita. (ir barščiai... žinau, kad neįsipina į kontekstą, bet labai jau norėjosi. Taip, teisingai parašiau, ne šaltibarčiai, o barščiai. Šaltibarščiai buvo vakar, diavoletto sakė tiksliai taip: 'schifo'. Jam du su puse metų, jei ką... ir iki šiol niekad to žodžio nebuvo pavartojęs, net ir lietuviško atitikmens)



Receptas:

Arbūzo, pjaustyto riekelėmis ir norima forma
Mėlynojo svogūno, plonomis riekelėmis pjaustyto
Fetos sūrio, trupinto
Baziliko lapelių
Pipirų juodųjų, šviežiai maltų
Alyvų aliejaus

Komponuoti ingredientus lėkštėje norimomis proporcijomis, apšlakstyti aliejumi ir... baigta.



Vėl nukrypstu, nes atsiminiau vieną kultūrinį nesusipratimą iš senų laikų, tinka į sąrašą prie 'tortellini su grietine', kam žinoma ta istorija.

Arbūzai mano atsiminimuose Lietuvoje valgomi rugsėjo mėnesį. Tada būna pigiausi ir geriausi. Ir jau beveik laukiant šildymo sezono pradžios man nekildavo asociacijos jų dėti į šaldytuvą. Priešingai, iš tų senų laikų atsimenu šiltus arbūzus... Tokia saulės šiluma. Nereikia daug pasakot, kaip į mane susmigo aplinkinių akys, kai Romoje per birželio kaitrą parsinešiau pusę sultingo sunokusio arbūzo ir norėjau iškart pasimėgaudama jį suvalgyt.... Atrodo ir dabar girdžiu tuos nusistebėjimo pilnus šnibždesius - gi atšaldyt reikia, negalima taip valgyt. Nuodėmingoji, arbūzų niekas taip nevalgo!

Su šia hiperbole baigiu įrašo dalį skirtą bumbėjimams, atsiminimams ir arbūzams. Nepamirškite prieš valgant atšaldyti arbūzo! Verta


Dabar greitai prie kitos atgaivos: meliono. Pas mus namuose jis neatskiriamas nuo prosciutto crudo. Bet kokiu atveju, ir melionas visais pavidalais valgomas atšaldytas. Labai gaivina. Pristatau: melionų ir mėtos granita. Sicilietiškas desertas, paprasčiausiai ledukų ir vaisių gėrimas.


2 stiklinėms

300 g meliono gabaliukais
100 g cukraus
125 ml vandens
mėtos lapelių

vandenį užvirti, supilti cukrų, pamaišyti kol ištirps. Melioną susmulkinti su mėtų lapeliais blenderiu, supilti sirupą, išmaišyti. Indą (šalčiui atsparų) dėti į šaldiklį ir periodiškai išėmus pamaišyti/prasukti blenderiu. Pirmą kartą po valandos, paskui gal po 45 minučių. Po trečio maišymo, jei labai kantrybės trūksta, jau galima krauti į stiklines.

PS: Kitą kartą dėsiu mažiau cukraus, maniškis melionas ir taip saldus buvo

2011 m. birželio 9 d., ketvirtadienis

Pangasijaus file su pomidorų padažu ir alyvuogėmis

Karts nuo karto pergalvojame savo valgiaraštį ir nusprendžiame, kad jame per mažai daržovių ir žuvies. Labai per mažai. Tada pasižadam taisytis ir bent kurį laiką maitinamės sveikiau bei įvairiau. Šveicarijoje žuvies pasirinkimas nėra labai didelis, vis gi ne jūrų apsupty gyvenam. Gan populiaru ežerų žuvys, pvz. ešeriukai. Ir kas geriausia (na, gal nebūtinai šviežiausia, bet patogiausia), kad pardavinėjama file pavidalu. Čia mes labai tikime prekybininkais ir manome, kad perkame labai šviežios žuvies file. Kartais man atrodo tiesiog paprasčiau apie tai negalvoti, nes didelė rizika apskritai likt nevalgius.


Taigi vieną dieną, vedami didelio pasiryžimo suvalgyt vakarienei žuvies, išėjome prie ežero žvejoti... ech... gerai būtų... užėjome į parduotuvę ir nusipirkome pangasijų file. Apie receptą daug negalvojau, tad gavosi tiesiog paprastai itališkai.


Česnako skiltelė
Čiobrelių šakelė
Pangasijų file
Pomidorų (kubeliais) skardinė
Juodųjų alyvuogių sauja
druskos, aliejaus, pipirų

Keptuvėje ant aliejaus pakaitinti česnako skiltelę, kai pakvips, supilti pomidorų skardinę, pakaitinti. Kai sutirštės (po 5-10 minučių, priklauso, kiek skysti pomidorai), sudėti žuvies file, alyvuoges ir čiobrelį, pabarstyti druska, pipirais. Apversti. Žuvis turi būti iškepus, bet ne perkepus. Ir viskas. Labai paprasta ir ypatingai greita. Ir nepykit, bet versijos lėkštėj neturėjau laiko užfiksuoti - neištvėriau labai garsiai alkanų valgytojų spaudimo.

PS: Prieš pirkdami pangasijas, o ir apskritai žuvį, pasidomėkite jų kilme. Aš, pvz., daugiau pangasijų nepirksiu. Receptą palieku, nes labai tinka ir su kitokia balta žuvimi, pavyzdžiui, menke

2011 m. gegužės 13 d., penktadienis

Rūkytos lašišos ir bulvių salotos


Idėja pasiskolinta iš Jamie Oliver knygos, kurią viena mano sesė vežė kitai mano sesei lauktuvių, bet netyčia pas mane paliko. Ir turiu pasakyti, aš labai tuo apsidžiaugiau, nes pati šios knygos nebūčiau pirkus ir nebūčiau gal užklupta to įkvėpimo vėl pradėti gaminti. Knyga vadinasi Jamie's 30 minute meals. Ir ką galiu pasakyti, labai maloni. Tik nesuprantu, kaip jis ten susisuka per pusvalandį, man niekaip neišeina, kad ir kokie paprasti receptai bebūtų.

Kiekvienos lietuvės mamos siaubui, mes bulvių beveik nevalgom. Anot monkey husband, užima pernelyg ilgai laiko paruošti (na italas gi jis, ne ką teišmano apie bulvių ruošimą). Anot manęs, niekas jų pas mus nevalgo. Virtuvėje be bulvių nerasta ir krapų. Jų nusipirkau būtent šioms salotoms pgardinti ir supratau, kad vis dar esu grynakraujė lietuvė - pasklidus besmulkinamų krapų kvapui net keliai sulinko... Gėris!

Pas mus dažnai būna nukainuotos lašišos ir mes su ja dažniausiai darom arba pastą su grietinėlės padažu, arba salotas su avokadais ir greipfruktais (turėtų būti tarp aprašytų receptų). Arba darom tramezzini su avokadu ir lašiša (trikampiai suvožti sumuštiniai su balta duona (b0tinai nupjaustytom plutelėm!)). Arba kartais darom picą su lašiša. Nelabai kūrybingai, žodžiu, visada tas pats ir nieko nauja. Jei ne Jamie, niekad nebūčiau pati sugalvojus valgyti lašišos su duona ir dar bulvių salotomis šalia. Bet visai patiko, tad dalinuosi. Keliaujame prie recepto

Rūkytos lašišos
Salotų lapelių
Alyvų aliejaus
Bulvyčių jaunų
Krapų!!!
Citrinos
Čiobrelių šakelės
Krienų, majonezo
Duonos ruginės juodos

Užverdam vandenį, pasūdom ir sudedam ketvirčiais supjaustytas gerai nuplautas, bet neskustas bulves. Vandenin įmetam porą gabaliukų citrinos žievelės geltonos dalies ir porą čiobrelio šakelių. Verdam 10 minučių.

Nuplaunam salotas, nusausinam gerai ir paskleidžiam jas lėkštėj. Ant viršaus sudedam lašišą bangelėmis. Pašlakstom aliejum

Kai bulvės išverda, jas nusunkiam, pakaitinam, kad nusausėtų. Maišom jas su smulkintais krapais, šaukštu sviesto, paskui pasūdom, pabarstom pipirais, pašlakstom alyvų aliejum ir įspaudžiam pusės citrinos sultis.

Krienus maišom su majonezu arba, kaip siūlo autorius, su aliejum ir citrinos sultimis, patiekiam kartu su lašiša.

Duoną (tą, kur patys čia visi kepam) tepam sviestu, dedam lašišą, salotas. Apsitepliojam krienų padažu. Užkandam bulbėm su kvapniaisiais krapais, užgeriam vėsiu baltu vynu ir štai jums lengviausia vasariška vakarienė!

Related Posts with Thumbnails