Spezzatino di manzo con polenta

Virtuvėj vėl nebe aš šeimininkauju. Šįkart pozicijas užėmė monkey husband. Ir dėl labai gražios priežasties - į namus atsikraustė naujas gyventojas, monkey bebè. Jei kokį mėnesį nebus nė vieno naujo recepto, tikriausiai būsiu suprasta, kodėl :)

Kadangi vyksta Italų virtuvės savaitė, mane sąžinė negyvai užgraužtų, jei likčiau nesudalyvavus. Šitas recepčiukas nieko ypatingo - tiesiog paprastas, šildantis, kaimiškas ir paprastas jautienos troškinys su žirneliais ir polenta. Aprašymas 'iš akies', kiekvienuose namuose vis tiek juk daroma vis kitaip. Pavyzdžiui, mano meniu šiandien sako, kad vakarienei bus spezzatino ai funghi, troškinys su grybais. Įtariu, tas pats, tik be morkų ir žirnelių, gal su šlakeliu grietinėlės. Na, bet čia jau šefo pasirinkimas. Bandau nesikišti :)

Reikės
jautienos arba veršienos gabaliukais
poros morkų
svogūno
alyvų aliejaus kepimui
žirnelių (šaldytų arba žalių)
pusė stiklinės balto sauso vyno
sultinio (tinka ir iš kubelių)
pomidorų koncentrato kokio šaukšto
druskos, pipirų
petražolės

Polentai 2 žmonėms: 250 g polentos, ~1 l vandens (jei patinka kietesnės konsistencijos ir mažiau, man patinka skystesnės, pilu daugiau)

Supjaustyti svogūną ir morką, apkepinti keptuvėje įkaitintame aliejuje. Miltais lengvai pabarstyti mėsos gabaliukus, apkepinti toje pačioje keptuvėje ant kiek didesnės, nei vidutinė, ugnies. Kai apkeps iš visų pusių, įpilti balto vyno, leisti alkoholiui išgaruoti. Pasūdyti, pabarstyti šviežiai maltais juodaisiais pipirais, užpilti sultiniu, kad apsemtų, sumažinti ugnį ir troškinti apie 30 min. Įkrėsti pomidorų koncentrato šaukštą, suberti žirnelius ir virti, kol šie bus gatavi. Pabarstyti kapota petražole, valgyti su mėgstamu garnyru.

Jei garnyrui renkatės polenta, į verdantį vandenį supilti kruopas. Mūsų vietinę polentą nuolat maišant verdame 12 minučių. Patarčiau paskaityti instrukcijas ant pakelio :)

Cheesecake brownies

Baisiai skanus dalykas. Dėkui Forellei už gerai nužiūrėtą David Lebovitz receptą. Kepiau ne kartą pagal originalą ir vis mažai, vis dar norisi. Be galo saldus, atrodo, kad jau neina daugiau suvalgyti, o vėl rankos tiesiasi. Man jis skanus ir užšaldytas gabaliukais. Išsitrauki ir valgai panašiai kaip ledus.


Šokolado masei:
85 g sviesto
115 g juodo šokolado
130 g cukraus
2 kiaušiniai
70 g miltų
šaukštas nesaldintos kakavos miltelių
druskos
1 a.š vanilės ekstrakto
80 g šokoladinių sagučių (naudoju smulkintą šokoladą)

Sūrio masei:
200 g kreminio sūrio (naudoju Philadelphia - skanu ir su liesa, ir su įprasto riebumo)
kiaušinio trynys
75 g cukraus
1/8 a.š. vanilės ekstrakto

Sviestą ir šokoladą ištirpinti puode ant nedidelės ugnies. Nuimti nuo kaitros, įmaišyti cukrų, po to kiaušinius, vėliau miltų, kakavos ir druskos mišinį, tada vanilę ir šokolado gabaliukus. Tešlą lygiu sluoksniu paskleisti folija išklotoje skardoje (naudoju 25cm tortinę).

Kitame inde paruošti sūrio sluoksnį - išmaišyti kreminį sūrį su tryniu, cukrumu ir vanile. Paskleisti ant šokolado masės, peiliu arba mediniu pagaliuku 'pakapstyti' taip, kad šokoladas pasimaišytų su sūrio mase.

Pašauti į 180C karštumo orkaitę, kepti 35 min. Atvėsinti, pjaustyti, ragauti. Nepersivalgyti.

Gnocchi su lašiša ir grietinėle

Toks visai lietuviškas receptas. Bulvinukai ir dar su grietinėlės padažu! Šiaip mes lašišos ir grietinėlės padažą paprastai su pasta naudojam, bet labai sunku nutaikyti grietinėlės kiekį, ypač jei valgytojų yra daug. Skirtingų rūšių pasta skirtingai sugeria padažą, tad lengvai galima patirti fiasco, kaip kad mums nutiko per vieną šeimos susibūrimą :) Gavo žmonės sausų makaronų su užuomina į lašišą, baisu net prisiminti.

Su gnocchi kažkaip paprasčiau. Visi kiekiai iš akies... Jei kitą kartą pasversiu, perrašysiu receptą.


Gnocchi pirktų arba savo gamintų
Sviesto
Rūkytos lašišos
Nedidelis svogūnas
(Balto vyno)
Grietinėlės
Petražolių

Keptuvėje ant nedidelės ugnies ištirpiname gabalėlį sviesto, apkepame labai smulkiai pjaustytą svogūną. Kai jis perkeps, galima įpilti šlakelį balto vyno. Kai alkoholis nugaruos, sudėti smulkiai pjaustytą rūkytą lašišą, už pusės minutės supilti grietinėlę.

Į puodą su verdančiu vandeniu sudėti gnocchi, virti pagal instrukcijas, išgriebti iš vandens, dalį jo atidėti į šalį. Gnocchi sudėti į padažą, gerai išmaišyti, jei reikia, įpilti kiek vandens, kuriame virė gnocchi. Pabarstyti kapotomis petražolėmis.

Skanaus!

Puntarelle salotos

Patiekalas labai romietiškas, monkey husband mėgstamiausias. Jei aš laukiu vasaros, nes prasidės braškių sezonas, tai jis laukia žiemos, kada vėl galės paragauti puntarelle.

Su šita žole susidūriau prieš kelis metus, bet kadangi visi įsitikinę, jog jos galima rasti tik Romoje, niekad neteko gaminti. Šią žiemą pagaliau išsiaiškinau, kad Romoje taip dievinama puntarelle yra dar neužaugusi catalogna salota iš cikorijų giminės, panaši į gigantišką kiaulpienę. Ir ji randama ne tik Romoje, bet ir mūsų kaime. Negali žinoti, gal ir pas jus! O jei nėra, tai bent jau žinosite, ko verta paragauti Romoje žiemos metu.

Salota atrodo taip


Šita dar jauna salota. Jei įsigysite paaugusią, tai kas matosi nuotraukoje, slėpsis po ilgais kiaulpėniškais lapais, kurių išmesti nereiktų, visai neblogai jie susivalgo garnyrui apvirti 15 min. ir pakepinti keptuvėje su aliejumi, česnaku ir druska.

Paruošimas užima nemažai laiko ir reikalauja kantrybės. Reikia atskirti į šparagus panašius stiebukus, nuo pagrindo nulupti sukietėjusią žievę. Perpjauti išilgai per pusę ir kuo ploniau supjaustyti pailgais šiaudeliais. Mirkyti kelias valandas lediniame vandenyje, kad susiraitytų (aš šį kartą neturėjau laiko mirkyti, skanu buvo ir nesusiraičiusios).

Toliau ruošiame padažą. Romoje jis tik toks ir ne kitoks. Trintuvėje sutriname porą česnako skiltelių, keletą ančiuvių filė, užpilame pora šaukštų balto vyno acto, išmaišome į vientisą masę, į ją įplakame alyvų aliejų. Padažu sutaisome salotas, galima palikti ilgesniam laikui pasimarinuoti.

Galutinis variantas - traški, kiek kartoka salota su nuostabiai derančiu padažu. Jei nemėgstate kartumo, česnako, acto ir ančiuvių, labai apgailestauju, jei perskaitėte iki galo...

Pievagrybiai garnyrui

Galvojau, kad pats laikas vėl prisidėti prie skanių savaičių, bet nieko įdomaus neišradau su grybais. Ir šio recepčiuko čia nerašyčiau, jei ne sesuo... Plepėjom, plepėjom, pasigyriau, kad kepsiu pievagrybius, kad beveik viskas paruošta, tik česnaką dar nulupti reikia. Kai ji baisiausiai nusistebėjo, prie ko čia grybai ir česnakas, prisiminiau, kad bent jau mūsų namuose tiek močiutės, tiek mamos virtuvėje prie grybo visada derėdavo tik svogūnas, na dar grietinė ir spirgiukai. Taigi jei kam įdomu, kaip Italijoje ruošiami grybai, t.y. pievagrybiai, prašom - aprašymas.

Grybai paruošiami, supjaustomi. Keptuvėje alyvų aliejuje pakaitinamas spaustas česnakas (arba, jei nesate dideli jo mėgėjai, tik skiltelės, kurios kepimo pabaigoje išgriebiamos), čili pipiriukai pagal skonį. Kai aliejus pakvimpa česnakais, sudedami grybai, pakaitinama ant vidutinės ugnies, galima dar įpilti kokį ketvirtį stiklinės balto vyno. Kepimo pabaigoje pasūdoma, pabarstoma kapotomis petražolėmis.

Paprasta, greita ir kiek kitaip, nei galbūt įprasta.