Scamorza kepta su prosciutto crudo

arba tiesiog sūris su kumpiu. Taip lyg niekur nieko pradedu kasmėnesinį įrašą. Dabar jau nebežadu, kad dažniau rašysiu, dar pažaduke išpravardžiuosit...

Žodžiu taip... skamorca, jei jau lietuvinti, man kaip mozzarellos pusseserė. Pas mus šaldytuve visad būna gabalėlis, nes parduotuvinėje pakuotėje stovi ir laikosi ilgių ilgiausiai. Panaudojamas dažniausiai arba ant picos, arba va taip paprasčiausiai pakeptas ant keptuvės, kai reikia greitai sugalvoti ką nors skanaus vakarienei.


Recepto čia nėra. Paimti skamorcos gabalą, perpjauti išilgai pusiau, dėti perpjauta puse į keptuvę (be aliejaus, ji ir taip riebi), pakepti ant nedidelės ugnies, kol pasilydys ir apačia kiek apskrus. Apdėti vytintu kumpiu ir gatava!

Orata kepta orkaitėje paprastai ir greitai

Net nedrąsu čia vėl rašyti, lyg savo namuose į svečius prašyčiausi... na dabar jau turėčiau dažniau vieną kitą užfiksuotą vakarienę užrašyti ir paviešinti. Bebe paaugo, jau visi trys mėnesiai, labai geras vaikas, leidžia mamai virtuvėje kartais pasisukioti. Ir vakarais nebereikia po porą valandų linguoti lopšinės ritmu, kad užmigtų, taigi (teoriškai) turėtų likti laiko aprašymams. Taigi po trumpos ataskaitos pakalbam apie vakarienę.

Orata lietuviškai tikriausiai dorada? Kaip bevadinama, Italijoje labai mėgstama žuvis. Galiu pasigirti esanti žvejo dukra, bet kad žuvį moku gaminti, tai jau tikrai ne. Dažniausiai kepu orkaitėje su citrina, rozmarinu ir aliejumi. Taip ir šįkart. Universalus receptas.

2 žuvys po ~350g
citrinos riekelės
rozmarino šakelė
alyvų aliejus
druska, juodieji pipirai
baltas sausas vynas

Išvalytą žuvį pasūdyti, pabarstyti pipirais, pilvan įkimšti rozmariną, citrinos riekeles, pašlakstyti gerai aliejumi. Dėti į skardą. Aš dėjau ant folijos palankstytais kraštais, kad skystis nepabėgtų ir skardos šveisti nereiktų, o tada į orkaitę 180C pusvalandžiui. Į kepimo pabaigą pašlakstyti baltu vynu - taip pasidaro nerealiai skanus padažiukas. Skanu su bulvytėmis, apie kurias gal rytoj...

Veršienos kepenėlės su balzaminio acto padažu ir gražgarstėmis

Pagalvojau pagalvojau, kad geriau jau vienas geras patiekalas kartą per mėnesį, negu tokie šiaip sau kasdien. Ar negerai sugalvojau? Šitą tikrai galiu visom keturiom rekomenduoti, net monkey husband tik paragavęs ištarė: mmm, this is very good! Suprask, tikrai puiku. Nes jei butu tik good, kad ir su pakilia intonacija, tai tik kokiam septynetukui iš dešimties. O čia gal jau ir visi devyni, o gal net ir dešimt.


Dviems žmonėms ėmiau

gražgarstės pora saujų
du pjausniukus veršienos kepenėlių po 120 gramų, juos perpjoviau pusiau
alyvų aliejaus kepimui
sviesto kepimui, pora šaukštų
saujelė kedro riešutų, pakepintų
saujelė razinų, pamirkytų
balzaminio Modenos acto (kiek negaila)
druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų

Nuplautas ir nusausintas gražgarstes apvytinam ant alyvų aliejaus keptuvėje. Laikome šiltai

Kitoje keptuvėje įkaitiname alyvų aliejų ir iš abiejų pusių ant gan stiprios ugnies apkepiname kepenėles. Išimame, padruskiname, pabarstome pipirais. Toje pačioje keptuvėje ištirpiname šaukštą sviesto, gražiname kepenėles į keptuvę ir pakepame, kol iškeps pagal pageidavimą (arba keptuvę dedam į orkaitę). Man patinka pusžalės, tai kepu tikrai trumpai. Ir šiaip kepenėlių nereikia perkepti, jei nenorim trintuką kramtyti vakarienei.

Kepenėles išimame, padedame šiltai. Išpilame senus riebalus iš keptuvės, ją vėl gražinam ant ugnies ir šliūkštelim balzaminio acto (aš daug nepyliau, nes gaila buvo. Reikės kepimui kokį pigesnį nusipirkti), pakaitinam minutę, įmaišoma porą šaukštų sviesto, sudedame riešutus, razinas ir galiausiai kepenėles, jas apvartom gerai padaže.

Lėkštėn dedame gražgarstes, kepenėles su padažu, valgome su balta duona. Tikrai skanu!

Ką mes valgom vakarienei

Gavau papeikimų už nerašymą, tai rašau. Nelabai turiu ką, mes dabar pavasariu gyvi :) O jis čia tiesiog sprogsta










O jei rimtai, tai daugiausiai gamina monkey husband, tik man niekaip neišeina nufotografuoti. Buvo keletas tokių nusisekusių patiekalų, kuriuos gaminsim manau ir vėliau, pavyzdžiui, paprasčių paprasčiausia pasta su ančiuviais in bianco arba in rosso. Abu variantai geri, kai namuose nieko nėra valgyti, o reikia skaniai ir greitai. Dar dėmesio verta vakarienė buvo su vištiena ant stalo. Mano vyriškis vištieną taiso labai skaniai su alyvuogėmis ir ančiuviais. Čia toks jo firminis patiekalas ir jei galėtų tikriausiai vištieną tik taip ir valgytų. O ančiuvius, kaip pastebėjote, jis labai mėgsta :) Jei kam įdomu, surašysiu laikui bėgant receptus.

Pati aš virtuvėje retai sukuosi. Kai bebe užsnūsta pusvalandžiui, vis užmaišiau Forelles atrastus cheesecake brownies ir su jokiais kitais pyragais neužsiimu, nes šitais vis neatsidžiaugiu. Kažkurią dieną piccolino ilgiau pamiegojo, tai pagal Beatą pritaisiau puodą baklažanų - labai skanus dalykas. Ir dar pagal Beatą pastos išviriau su grybas, šonine ir špinatais. Mes visad valgydavom ne taip sveikai - su grietinėle ir be špinatų ir dar su dešrelėm.

O šiaip naujausias mūsų atradimas virtuvėje yra Buiton pagrindai picai. Apgailestauju, jei Lietuvoje ar Tailande ar dar kur jie nepardavinėjami. Šveicarijoje ir Italijoje tikrai yra. Kiek išbandėm įvairiausių, šitie patys geriausi. Pats geriausias greitas maistas. Mano picų kepėjas sakė subankrutuotų, jei tokias picas picerijoje tektų kepti. Žinia, kai sau darai, tai nepagaili nei dešros, nei sūrio. Nežinau ar yra ką pasakoti apie picą. Dedam ant viršaus tai, kas šaldytuve yra - saliami, prosciutto, gražgarstė su krevetėmis, mozzarella su ančiuviais, grybai, grybai ir prosciutto, artišokai, keturi sūriai ir pan.

Labai norisi pasižadėti, kad kitas pasisakymas bus ne su vasarinėmis nuotraukomis, o su naujai išbandytu ir pasisekusiu receptu. Iki!

Spezzatino di manzo con polenta

Virtuvėj vėl nebe aš šeimininkauju. Šįkart pozicijas užėmė monkey husband. Ir dėl labai gražios priežasties - į namus atsikraustė naujas gyventojas, monkey bebè. Jei kokį mėnesį nebus nė vieno naujo recepto, tikriausiai būsiu suprasta, kodėl :)

Kadangi vyksta Italų virtuvės savaitė, mane sąžinė negyvai užgraužtų, jei likčiau nesudalyvavus. Šitas recepčiukas nieko ypatingo - tiesiog paprastas, šildantis, kaimiškas ir paprastas jautienos troškinys su žirneliais ir polenta. Aprašymas 'iš akies', kiekvienuose namuose vis tiek juk daroma vis kitaip. Pavyzdžiui, mano meniu šiandien sako, kad vakarienei bus spezzatino ai funghi, troškinys su grybais. Įtariu, tas pats, tik be morkų ir žirnelių, gal su šlakeliu grietinėlės. Na, bet čia jau šefo pasirinkimas. Bandau nesikišti :)

Reikės
jautienos arba veršienos gabaliukais
poros morkų
svogūno
alyvų aliejaus kepimui
žirnelių (šaldytų arba žalių)
pusė stiklinės balto sauso vyno
sultinio (tinka ir iš kubelių)
pomidorų koncentrato kokio šaukšto
druskos, pipirų
petražolės

Polentai 2 žmonėms: 250 g polentos, ~1 l vandens (jei patinka kietesnės konsistencijos ir mažiau, man patinka skystesnės, pilu daugiau)

Supjaustyti svogūną ir morką, apkepinti keptuvėje įkaitintame aliejuje. Miltais lengvai pabarstyti mėsos gabaliukus, apkepinti toje pačioje keptuvėje ant kiek didesnės, nei vidutinė, ugnies. Kai apkeps iš visų pusių, įpilti balto vyno, leisti alkoholiui išgaruoti. Pasūdyti, pabarstyti šviežiai maltais juodaisiais pipirais, užpilti sultiniu, kad apsemtų, sumažinti ugnį ir troškinti apie 30 min. Įkrėsti pomidorų koncentrato šaukštą, suberti žirnelius ir virti, kol šie bus gatavi. Pabarstyti kapota petražole, valgyti su mėgstamu garnyru.

Jei garnyrui renkatės polenta, į verdantį vandenį supilti kruopas. Mūsų vietinę polentą nuolat maišant verdame 12 minučių. Patarčiau paskaityti instrukcijas ant pakelio :)