2010 m. balandžio 30 d., penktadienis

Fegato alla veneziana. Kepenėlės venecijietiškai

Pirmą kartą jų paragavau prieš kelis metus prie Gardos ežero šiaurės Italijoje. Ežeras, beje, labai gražus, tik italai gailisi labai, kad visas išparduotas vokiečiams... Taigis užsisakius tų kepenėlių neturėjau jokio supratimo, su kuo valgoma. Negalėjo man paaiškinti ir monkey husband, nes gi pas juos Romoje venecijietiškų patiekalų tikriausiai niekas negamina. Patiekalas patiko, o dabar, kadangi yra užėjus kepenėlių valgymo manija, gaminamas ir namuose. Receptų internete daug, bet aš darau savaip.

Du pagrindiniai ingredientai čia - kepenėlės ir svogūnai. Kad ir kaip bedarytumėt, svarbiausia laikytis principo, kad svogūno turi būti daug, geriausiai tiek pat, kiek kepenėlių. O gal net daugiau. Darau dažniausiai su vištienos kepenėlėmis, nors originalas reikalautų veršienos. Svogūnus reiktų kepti svieste, bet jį keičiu aliejumi.


2 žmonėms
apie 300-400g kepenėlių
2 dideli svogūnai
šaukštas vyno acto (balto arba raudono)
alyvų aliejaus arba sviesto kepimui
druskos, pipirų, petražolių lapelių, ketvirtis citrinos (jei nėra petražolės ar citrinos, nieko tokio)

Kepenėles nuplauti, supjaustyti apie cm storio juostelėmis arba pagal skonį ploniau ar storiau.

Supjaustyti svogūnus pusžiedžiais, kepti keptuvėje aliejuje arba svieste ant vidutinės ugnies apie 10 minučių, kol suminkštės. Pasūdyti, įpilti šaukštą vyno acto, pamaišyti sekundę, kol dings aitrus acto kvapas, dėti kepenėles ir kepti ant ganėtinai aukštos ugnies. Ne ilgiau nei 5 minutes, perkepusios kepenėlės bus neskanios, lyg guminės. Pasūdyti, pabarstyti pipirais, pašlakstyti citrinos sultimis ir pabarstyti petražolėmis.


Valgyti su bulvių koše. Užsigerti vynu. Labai skanu ir ganėtinai paprasta

Primenu ir kitus mūsų išbandytus ir labai patikusius receptus su kepenėlėmis: paštetas ir veršienos kepenėlės su balzaminiu actu

2010 m. balandžio 27 d., antradienis

Vištienos krūtinėlė su kuskusu ir cukinijomis

Jei reikia greitai, bet skaniai pavalgyti, labai pravers išsisaugoti šį receptuką. Mažiau nei pusvalandis ir viskas ant stalo. Kam aktualu, vaikams labai patinka - jei nevalgys vištienos, tai bent kuskusą su cukinijomis. Jei šio atliks, kitos dienos pietums galima pakepti ant aliejaus juostelėmis pjaustytą papriką, jai suminkštėjus dėti susmulkintos vištienos gabalėlius, kuskusą, perkaitinti ir gatava. Du greiti patiekalai!



2 žmonėms
100g kuskuso
200 ml vištienos sultinio
1-2 nedidelės cukinijos
citrina
vištienos krūtinėlės
druska, pipirai, alyvų aliejus

Pirmiausia kuskusą užpilti verdančiu sultiniu, uždengti ir palikti 10 minučių išbrinkti.

Keptuvėje pakaitinti šaukštą alyvų aliejaus, burokine tarka įtarkuoti cukinijas. Kepti trumpai, kol dar cukinijos skaisčiai žalios ir kiek traškios. Išėmus iš keptuvės supilti į kuskusą, išspausti pusės citrinos sultis, pabarstyti druska ir pipirais, išmaišyti.

Toje pačioje arba kitoje keptuvėje kepsim vištieną. Vištienos krūtinėles paploniname - perpjauname išilgai pusiau, ant lentelės tiesiame maistinės plėvelės sluoksnį, dedame file, apklojame plėvele ir padaužome turimais virtuvės įrankiais (esu prieš mėsos mušimą, virtuvėj muštuko mėsai nerasta, tad išimtims labai tinka sunkus medinis kočėlas).

Padruskinam, papipirinam, dedam į keptuvėje įkaitintą šaukštą ar du aliejaus, kepame kiekvieną pusę apie 2 minutes, gausiai palaistome citrinos sultimis.



Tiekiame su kuskusu. Tikrai greita ir skanu!

Receptas iš BBC Good Food

2010 m. balandžio 20 d., antradienis

Orata al cartoccio. Orata popieriuje

Nežinau, kaip dažnai ir kokią žuvį ant stalo galima rasti pas jus namuose. Jei namuose yra žvejų, tikriausiai lydekos, karpiai, ešeriai, žiemą stintos, vasarą karšiai ir panašiai. Pajūryje gyvenantiems gal lengviau rasti ir šviežios menkės, plekšnių ir kitokių jūrinių žuvų. Kiek pamenu, eilinio prekybcentrio žuvies vitrinos atrodo gan skurdžiai - lašiša, karpiai ir rūkytos žuvelės. Bet manau, kad padėtis su laiku vis taisosi, augant paklausai, parduotuvės pasiūlo įvairesnės šviežios žuvies.

Pas mus Šveicarijos pietinėje dalyje žuvies pasirinkimas, sakykim, lenkia lietuvišką, bet toli gražu neprilygsta itališkajam parduotuvių asortimentui. Labai populiaru žuvies file, kas man iš esmės nesuprantama - sunku patikrinti, kokio šviežumo žuvis buvo į file paversta. O kainos!!! Kažkada skundžiausi mėsos kainomis, žuvies kainos joms tikrai prilygsta, o kartais ir pralenkia. Taigi mes dažniausiai naudojamės įvairiomis akcijomis. Pavyzdžiui, ir šįkart oratos tik 12,50 frankų už kilogramą. Aišku, mieliau valgyčiau jūrose plaukiojusias, o ne ūkiuose augintas, bet čia jau prabanga (sužvejota orata gali kainuoti iki 50 frankų už kilogramą! kainą litais gausite padauginę iš 2,20).

Kad jau pradėjau su beletristikomis, tai pratęsiu. Esu pasididžiuodama ne kartą pasakius, jog esu žvejo dukra ir moku atskirti ne tik karosą nuo ešerio, bet ir šviežią žuvį nuo nelabai šviežios. Ir su šiuo savo sugebėjimu esu jau ne kartą čia nusvilus. Parduotuvėse į mane kaip į ateivę žiūri, kai prašau parodyti žuvies akis (jos turėtų būti skaidrios)! Nežinau, argi labai jau juokingai skamba: norėčiau pažiūrėti į štai šios oratos akis, taip taip, šios 12.50 frankų už kilogramą... O jei akys neįtikina, dar ir žiaunas prašau parodyt - jos turėtų būti skaisčiai raudonos. Ir visa tai - italų kalba su accento esotico (liet. egzotišku akcentu). Tikras pardavėjų siaubas, ne kitaip!


Užteks rašliavų, einame prie recepto. Apie oratą rašiau prieš beveik metus, įrašas čia. Jau kelis kartus kepiau labai panašiai, tik kiek patobulintai.



Naujasis variantas.

3 oratos po maždaug 300-400 g
2 skiltelės česnako
rozmarino šakelė
šalavijo lapeliai
citrina
keli šaukštai sauso balto vyno
alyvų aliejaus
druskos, pipirų

Žuvį nuskusti, išimti žiaunas, nuplauti, nukirpti pelekus. Nusausinti, iš visų pusių pasūdyti ir pabarstyti pipirais. Nuplauti citriną ir žoleles (jei naudojame šviežias), nulupti česnako skilteles, citriną supjaustyti apvaliais griežinėliais.

Į kiekvienos žuvies pilvą  įkimšti kelis lapelius šalavijo, rozmarino, pusę skiltelės česnako ir 2-3 griežinėlius citrinos.

Pasiruošti kepimo popierių, geriau lenkti dvigubai. Dėti oratas ant popieriaus, apdėlioti likusiomis žolelėmis ir česnako skiltelėmis, užpilti apie šaukštą alyvų aliejaus ir 2-3 šaukštus vyno (skaityti pastabą apačioje). Popierių sukelti į viršu ir užsukti taip, kad neišeitų garas, suspausti krokodilo tipo spaustuku (ne virtuvinis, o ofiso reikalas).


Kepti įkaitintoje 200C orkaitėje apie 20 minučių. Svarbu labai neperkepti, bus sausa ir neskanu!

Kai iškeps, sudėti į indą, prieš patiekiant nuimti odą ir išdalinti valgytojams file pavidalu. Skanu su orkaitėje keptomis bulvėmis arba tiesiog su duona.

Pastaba: mano mieloji anyta, kurios kulinariniais sugebėjimais tikrai neabejoju (na.. tik kartais) sako, kad vynas ir žuvis kartu netinka, nes nustelbia žuvies skonį. Jei žuvis tikrai šviežia, vyno gal ir nereikia...

Pastaba nr. 2: sakoma, kad geriausio skonio oratos yra sveriančios kilogramą ar pusantro. Šias kepti reikia 40-45 minutes.

Pastaba nr. 3: Italija šiaip garsėja žuvies pasirinkimu, bet įdomu kodėl Romoje vyro tetos antros eilės pusbrolio dukros dukrai pediatras rekomenduoja valgyti šaldytą žuvį, o ne šviežią?
Related Posts with Thumbnails