2008 m. gegužės 30 d., penktadienis

Avienos kotletai su šviežiomis bulvytėmis ir špinatais

Žinau, lietuviškai ausiai čia ne kotletai, bet aš jau ir nebežinau kaip pavadinti. Negi vietoj vieno žodžio 'kotletai' pavadinime turėčiau rašyti 'avienos nugarinės pjausniai su kauliuku'. Kaip ne kaip, šiandien penktadienis, rytinis pasivaikščiojimas į turgų. Vėl prašiau avienos ir vėlgi ką davė, tą ir kepu.

Bevartydama senus žurnalus receptą radau BBC Good Food 2005 birželio nr. ir labai apsidžiaugiau, kad tame pačiame turguje lyg nujausdama susipirkau visus reikalingus ingredientus.


puskilogramis šviežių bulvyčių
nutarkuota citrinos žievelė
pora šaukštų alyvų aliejaus
avienos kotletų (jei nedidukai, po 2 - 3 žmogui)
sauja vyšninių pomidoriukų
išspausta česnako skiltelė
250 g špinatų

Pirmiausia užkaičiame bulves, verdame 15-20 minučių. Pajungiame orkaitės grilį (kai pajungiau ant maksimumo, tai net skarda išsilankstė...)

Paimam skardą/formą kepimui, dedame ten mėsą ir pomidorus, gerai patriname iš visų pusių citrinos žievele, pašlakstome aliejumi, pasūdome. Griliname 8-10 minučių (po 4-5 min. apverčiam). Kai iškepa, išimame iš orkaitės ir apdengiame folija.

Nusunkiame bulves.

Toliau terlinam keptuvę - dedam ant nedidelės ugnies, pilam šaukštą aliejaus, išspaudžiame česnako skiltelę. Bulves verčiam į keptuvę, paspaudžiam grūstuvu, kad plyštų odelės (tada labai skaniai prisigeria česnako). Dedam špinatus ir uždengiam keliom minutėm, vis pamaišom, kol špinatai apvys, padruskinam. Tiekame į stalą su aviena ir keptais pomidorais, palaistom nuo avienos susidariusiu padažiuku.

Labai skanu. Mums patiko, gaminsime ir vėl. Tikriausiai ne mažiau skanu būtų mėsą kepti keptuvėje, o ne po grilium, tada mažiau indų plauti reiks :)

2008 m. gegužės 28 d., trečiadienis

Pasta su brokoliais ir ančiuviais

Jei ne šis patiekalas ir ne ančiuviai jame, monkey husband niekaip neįsiūlyčiau brokolių. Na tų, kuriuos jo mamma dėl kažkokių priežasčių kalafijorais vadina. Nesiginčysiu, sakykim kad tai - žali kalafijorai.


2 žmonėms

brokolio galva (apie 250 g)
kelios ančiuvių file (marinuotos aliejuje)
čili ( jei patinka)
pora česnako skiltelių
druskos, alyvų aliejaus
250 g pastos (mums patinka orecchiette)

Brokolio galvą nuplaunam, susmulkinam žiedynus (man patinka kuo smulkiau), supjaustom kotelius. Jei naudojam sumedijusį kotą, žievę reikėtų nuskusti. Verdame pasūdytame vandenyje apie 2 minutes, išgriebiame.

Užkaičiame pastą, verdame pagal instrukcijas. Šiam patiekalui man labiausiai patinka orecchiette (išvertus - ausytės).

Keptuvėje įkaitiname kelis šaukštus alyvų aliejaus, dedame česnako skilteles (jei nereikės matytis su žmonėmis, galima ir smulkiau pjaustyti arba išspausti), džiovinto čili (nedaug). Kai česnakas pakvėpins aliejų, dedame ančiuvių file. Pamaigom su šaukštu, jie ištirpsta aliejuje, tada dedame brokolius. Pamaišydami pakaitiname ant nedidelės ugnies dar kelias minutes. Išmetame česnako skilteles. Pastai išvirus, maišome su brokoliais ir skanaus!

2008 m. gegužės 25 d., sekmadienis

Kepti pipirai

Tikrai maniau, kad nemėgstu paprikų/pipirų. Visai netikėtai pamėgau. Ypač kai radau pirkti atseit sicilietiškus. Jie tokie didžiuliai, mėsingi ir saldūs.



Jau gaminom vištieną su pipirais. Dabar užsimaniau juos tiesiog valgyti keptus užkandžiui arba kaip garnyrą. Dalį pamarinavau. Stovės šaldytuve keletą dienų - bus kuo pavaišinti netikėtus svečius.

Reikės: pipirų, alyvų aliejaus, acto (balto vyno arba balzaminio).

Jie tikrai dideli. Geltonasis kaip pusantro mano kumščio, o raudonasis kaip kokie du su puse. Abu kartu vos į orkaitę įtilpo!

Pipirus nuplauname, nusausiname. Orkaitę įkaitiname iki 200C, ant grotelių klojame foliją ir dedame pipirus. Pavartome kas 10 minučių, kad apkeptų iš visų pusių. Kepame apie 30-40 min., kol suminkštės, praras formą, odelės pajuoduos.

Ištraukiame iš orkaitės ir apdengę folija palaikom dar 10 minučių - lengviau nusiims odelės. Perpjauname per pusę, išimame sėklas ir baltas membranas, nuimame odelę ir supjaustome plačiomis juostelėmis ar kvadratėliais, kaip jau labiau patinka.

Dabar jau pipirus galima valgyti vienus, tiesiog be nieko arba su druska, pipirais, raudonėliu. Arba galima dalį pamarinuoti. Marinatui ėmiau 1:3 acto ir aliejaus. Galima daryti ir stipresnį, bet aš prie itališko acto vartojimo dar nepratus (atrodo, kad jie gali actą ir gryną gerti visai nesiraukydami). Į marinatą galima dėti ir porą česnako skiltelių, raudonėlio.

Kai pipirai bus suvalgyti, užpilą sunaudosim salotoms. O kai mamos šiltnamyje užderės pipirai, tėtis pakurs šašlykinę, kepsime pipirus sode. Garantuoju, kad jie bus šimtą kartų skanesni, nei mano orkaitėje.

2008 m. gegužės 24 d., šeštadienis

Avienos file su pipirais

Šiandien žaidžiau su itališkais pipirais. Tokiais didžiuuuliais, kaip tvirtinama, atvežtais iš Sicilijos. Nors paprikų niekada nemėgau, šiuos pradedu dievinti. Bet dabar apie avieną. Laužyta vokiečių kalba turguje pasiprašiau avienos dviems asmenims. Ką davė, tą ir išsikepėm.


2 gabaliukai po 180 g avienos file
kelios rozmarino šakelės
druskos, maltų juodųjų pipirų
šiek tiek aliejaus kepimui

Procesas labai paprastas. Kepdama mėsą vadovaujuosi Giorgio Locatelli patarimu mėsą prieš kepant bent valandą palaikyti kambario temperatūroje. Geriau iškeps, bus sultingesnė. Sūdome irgi prieš pat kepimą, nes druska ištraukia iš mėsos sultis. Metodas pasiteisina.

Avienos file apkaišome rozmarino šakelėmis, jas gerai prispaudžiame prie mėsos, pabarstome juodaisiais pipirais ir paliekame valandai. Prieš pat kepimą pasūdome.

Toliau dūminau virtuvę. Grilio keptuvę įkaitiname ant maksimalios ugnies iki vos ne pradeda rūkti. Avienos gabaliukus aptepliojame aliejumi ir kepame kiekvieną pusę po 4 minutes. Kas bijo rožinės (aka pusžalės) mėsos, turi kepti ilgiau. Išimam iš keptuvės, apdengiam folija ir leidžiame 'pailsėti' keletą minučių. Skonis liuksiškas - mėsa sultinga ir minkšta. Valgome su keptais pipirais (apie juos vėliau) ir žalių lapų salotomis, sutaisytomis su alyvų aliejumi ir actu. Labai tiktų gražgarstė ar kiti kiek kartesni lapai.

O geriausiai būtų šitą reikalą (kaip ir pipirus) kepti ne namuose, o ant žarijų lietuviškame sode arba pas senelius kaime! Jei tokios prabangos negalime sau leisti, bent jau 'geltona, žalia, raudona' sukomponuojame salotas ir pipirus.

Skanaus!

2008 m. gegužės 22 d., ketvirtadienis

Ragu ir baklažanų apkepas

Prisivirus daug itališko ragu, sekančią dieną galima gaminti šį marokietišką patiekalą. Labai gerai prieš atvykstant mėsaėdžiams svečiams, ypač kai dar šalta. Iš vakaro susisluoksniuoji su baklažanais ir tik atvykus pašildai orkaitėje. Galima dalį ir užšaldyti.


pusė normos ragu
3 - 4 baklažanai
3 pomidorai
saujelė kedro riešutų
po 2 arbatinius šaukštelius malto cinamono, kalendros ir cumin
kalendros lapų (arba petražolės)
aliejaus, druskos, pipirų

Baklažanus supjautyti išilgai centimetro storio juostelėmis. Galima juos apdoroti dviem variantais:
1. Pabarstyti druska ir palikti 10 minučių. Nusausinti ir iš abiejų pusių apkepti gerai įkaitintame aliejuje (kol suminkštės, bet neapdegs)
2. Lengvai pateplioti aliejumi, kepti grilyje (apie 4 min. kiekvieną pusę) iki suminkštės ir taps auksinės spalvos, pasūdyti.
Baklažanų kepimas yra mano pats nemėgstamiausias darbas. Jie arba persigeria aliejumi, arba nesuminkštėja. Šiandien kepiau pagal antrą variantą - po karštu griliumi. Pliusai - nereikia stovėti prie keptuvės pusę valandos. Minusai - patiekalas vis gi skanesnis, jei baklažanai apkepti keptuvėje.

Pastabėlė apie ragu. Jei galvoju, kad iš ragu darysiu ne lazaniją, o šį patiekalą, pilu daug mažiau vyno - vis tiek cuminas ir kalendra viską permuša :)
Taigi ragu sumaišome su prieskoniais, razinomis ir kaitiname ant vidutinės ugnies iki sutirštės (jei skysčio per daug, galima kiek nupilti). Jei reikia, pasūdome. Jei naudojame, į galą sudedame didžiąją dalį kalendros lapelių.

Išsitraukiame formą kepimui ir pradedame sluoksniuoti. Pirma plonas ragu sluoksnis, paskum baklažanai, ragu ir t.t. Baigiam baklažanais. Apdėliojam riekelėmis pjaustytais pomidorais, pabarstome riešutais ir kepame 200C orkaitėje 15-20 minučių iki apskrus riešutai. Barstome kalendros lapeliais ir tiekiame į stalą su dideliu salotų 'bliūdu' (bet kokie lapai (pomidoras) + alyvų aliejus).

Receptas iš BBC Good Food žurnalo.

2008 m. gegužės 21 d., trečiadienis

Ragu alla bolognese

Labai paplitęs padažas su daugybe versijų. Procesas užtrunka ilgai, tad verdu iškart daug. Po to valgome kelias dienas įvairių patiekalų pavidalu, pvz. su pasta arba gnocchi, dalį panaudoju lazanijai arba sluoksniuoju su baklažanais. Jei vis dar lieka, užšaldau juodai dienai :)

Su manais pataisymais receptas iš Giorgio Locatelli receptų knygos 'Made in Italy'. Iškart atsiprašau skaitytojų, bet kol kas nefotografuosiu, nes nemoku iš tokio skanaus dalyko padaryti padorios ir nors kiek apetitiškai atrodančios nuotraukos.

1 kg jautienos faršo (kambario temperatūros)
2 morkos
saliero kotas
didelis svogūnas
pora česnako skiltelių
pusė butelio raudono sauso vyno
3 skardinės smulkintų pomidorų savo sultyse arba 0.5 l passatos
šalavijo, rozmarino šakelės, lauro lapas
šviežiai tarkuotas muskato riešutas, grūsti juodieji pipirai ir druska
pora šaukštų alyvų aliejaus
pusė litro vandens

Aš naudoju didelę keptuvę. Galima daryti storasieniame puode. Paprastai naudoju jautienos faršą, bet gerai ir perpus kiauliena su jautiena ar pan. Vynas naudojamas raudonas sausas, jei gaila pusės butelio, įpilkit stiklinę, tada reikės kiek daugiau vandens. Jei vyno nėra, puikiai tinka šlakelis Trejų Devynerių (tik ne žalių) :) Taip pat labai skanu su svogūnais apkepti šoninės gabaliukus ir šiek tiek čili. Čia pasirinktinai, jei norisi pagerinto daikto.

Pradedam.
Ant nedidelės ugnies įkaitiname porą šaukštų alyvų aliejaus, metame nuvalytas ir nesmulkintas česnako skilteles, palaukiame kol pakvips. Tada dedame smulkiai pjaustytą svogūną, ketvirčiukais pjaustytas morkas ir saliero kotą, surištas į pundelį žoleles. Viską kaitiname ant nedidelės ugnies apie 5 minutes, kol suminkštės. Saugome, kad nepakeistų spalvos.

Faršą autorius siūlo naudoti kambario temperatūros, nes dėl kažkokių priežasčių jis daugiau kepa, nei troškinasi. Taigi kambario temperatūros faršą pasūdome, pagardiname šviežiai maltais juodaisiais pipirais, verčiame į keptuvę su daržovėmis. Ten gerai prispaudžiame prie dugno ir nemaišome kokias 5 minutes, kol perkais. Jei daržovės kimba prie dugno, įvarvinam alyvų aliejaus.

Mėsą išmaišome su daržovėmis stengdamiesi atskirti faršą gabaliukais. Kai faršas pradės lipti prie dugno, supilame vyną. Jo galima naudoti ir mažiau, nei nurodyta recepte. Tikrai nieko baisaus neatsitiks :) Kai vynas išgaruoja, pilame pomidorus ir apie pusę litro vandens (gal net kiek mažiau, kokius 0.4l). Padidiname ugnį iki užvirs, tada sumažiname iki vos rusena ir troškiname bent 1.5 valandos. Kartais pamaišome. Aš troškinu ir ilgiau. Tiesiog palieku virtuvėje ir pamirštu :) Paragaujame, ar pakanka druskos ir pipirų, pasūdome jei reikia, išgriebiame žolelių pundelį, patarkuojame muskato riešuto ir gatava.

2008 m. gegužės 20 d., antradienis

Kiaulienos medalionai su špinatais

Greitai paruošiama ir skanu


Kiaulienos file 'medalionų'
Aliejaus
Česnako skiltelės
Citrinos sulčių
Špinatų
Kedro riešutų

Keptuvėje įkaitiname aliejų su česnako skiltele. Apkepiname kiaulienos gabalėlius, pabarstome druska ir pipirais. Kai iškeps, atidedame į lėkštę. Ton pačion keptuvėn įspaudžiame pora šaukštų citrinos sulčių, kaitiname špinatus kol perkais ir 'apvys'. Reik turėti minty, kad jie labai susitraukia kepami ir iš didelio maišo visai nedaug belieka. O su riešutais galimi du variantai - aš dėjau su citrinos sultimis, bet skaniau būtų apskrudinti atskiroje keptuvėje ir pabarstyti špinatus lėkštėje.

Špinatus krauname į lėkštę, ant viršaus surikiuojame kiaulienos gabaliukus, patiekiame su skiltele citrinos.

2008 m. gegužės 19 d., pirmadienis

Sushi

Jau antra savaitė kiekviena diena iš eilės monkey husband klausia, kada gi valgysim sushi. Labai nori, bet pats negamina, jam gi labai nesiseka virti ryžius... Šiandien nuolatiniai prašymai įkyrėjo. Verdu ryžius ir vynioju maki. Japonijoje (kol kas) nebuvau, virtuvės paslapčių nesimokiau, tad autentiškumo negarantuoju. Tikiuosi, kad japonai arba nusimanantys čia neskaito. O jei skaito, tikiuosi, kad pakomentuos, ką ne japoniškai darau :)



Po ilgiausių eksperimentų mums geriausia ryžius virti taip:
575 g japoniškų sushi ryžių
vandens (10% daugiau nei ryžių)
110 ml ryžių acto (perkam jau sutaisytą užpilą)

Ryžius nuplauname, nupilame vandenį. Gerai pagrumdome, pagniaužome ir nuskalaujame. Gaunasi baltas pieno spalvos vanduo. Procesą pakartojame 3-4 kartus, kol vanduo bus daugmaž skaidrus.

Ryžius dedame į puodą, užpilame šaltu vandeniu (primenu, 10% daugiau nei ryžių) ir paliekame mirkti bent 3o min.

Puodą uždengiame ir ant aukštos ugnies užviriname. Gerai primažiname ugnį ir verdame 15 min. Po to nuimame nuo kaitros ir paliekame pastovėti dar 15 min. Kad ir kaip norėtųsi, negalima nukelti dangčio!

Ryžius išverčiame į platų stiklinį, medinį (ne metalinį) indą, pašlakstome ryžių actu ir mentele vartome apie 10 min. vis stengdamiesi atskirti ryžius. Kai atvėsta iki kambario temperatūros, galima jau vynioti ruliukus.

Tam reikės kilimėlio, nori lapų, aštraus peilio ir kantrybės. Įdarui mes naudojame: rūkytą lašišą (esu griežtai prieš žalios žuvies valgymą namuose), avokadą ir agurką, juodus ir paprastus sezamus.

Labai aiškus Video Jug filmukas, kaip vynioti maki. Aš iš ten mokiausi ir aiškiau tikrai nenupasakočiau :)

Tiekame į stalą su wasabi pasta, marinuotu imbieru ir japonišku sojų padažu. Visus ingredientus neaiškiais pavadinimais galima rasti prekybos centruose japoniško maisto skyrelyje.

2008 m. gegužės 17 d., šeštadienis

Morkų ir sėlenų keksiukai

Kai į keksiukus sudedi pakelį sviesto, stiklinę cukraus ir krūvą kitų 'negerų' produktų ir visą partiją suvalgai vienu prisėdimu, pradedi galvoti, kaip sumažinti kaltės jausmą. Šitas receptas labai geras - valgai saldumyną ir kaltės kaip nebūta!


200 g sviesto
200 g miltų
200 g cukraus
150 g smulkiai (nebūtinai smulkiausiai) tarkuotų morkų
50 g sėlenų
50 g razinų (išbandyta su spanguolėmis - labai tinka)
5 kiaušiniai
vanilino, druskos

Sviestą ištirpiname ir paliekame atvėsti. Baltymus atskiriame nuo trynių ir dedame į šaldytuvą. Trynius išsukame su cukrumi, paeiliui dedame miltus, sviestą, morkas, sėlenis, razinas (ar kokias kitas džiovintas uogas), vaniliną. Baltymus su žiupsneliu druskos išplakame iki standžių putų, atsargiai įmaišome į tešlą. Paskirstome į keksiukų formeles, kepame 30 minučių 190 C orkaitėje.

Receptas iš La Cucina Italiana gegužės nr.

2008 m. gegužės 15 d., ketvirtadienis

Pupų kotletukai

Toks maistas, kur valgai ir galvoji 'va, kaip sveika'. Ar skanu? Mmmm skanu... bet labiau sveika.


Pagal originalų receptą (iš Sale&Pepe) reikėjo:
250 g virtų canellini pupelių
250 g virtų borlotti pupelių
120 g aižytų fava pupų
70 g prosciutto crudo (puikiai tinka šoninė)
40 g Grana Padano (arba parmezano ar kokio kito kieto sūrio)
1 kiaušinis
miltų
petražolės, mairūno
aliejaus kepimui
druskos, pipirų

Pupeles ir pupas, šoninę sutriname blenderiu. Įkulame kiaušinį, beriame sūrį, prieskonines žoles, pasūdome, papipiriname. Masė gaunasi beveik vientisa su pupelių gabaliukais.
Suformuojame 12 kukuliukų. Juos voliojame miltuose ir kepame po 2-3 minutes iš abiejų pusių.

Šįkart tiesiog sunaudojau šaldytuve užsilikusias pupas. Specialiai jų šiam patiekalui nevirčiau. Per daug vargo :) Galvoju, kad kitą kartą įdėčiau šiek tiek česnako ir dalį kumpio pjaustyčiau kvadratėliais. Daryčiau mažesnius rutuliukus ir pamaučiau juos ant pagaliuko vieno kąsnio užkandžiams.

2008 m. gegužės 14 d., trečiadienis

Vištiena su paprikomis

Pollo ai peperoni

Nepaprastai skanus patiekalas. Monkey husband vienas iš mėgstamiausių. Todėl gaminame jau antra savaitė iš eilės.


viščiukas
didelis pipiras (arba pora, pagal skonį)
sauja pomidoriukų arba trys pomidorai
pora svogūnų
baziliko lapelių, petražolės, česnako
miltų
alyvų aliejaus, druskos, pipirų


Jei įmanoma, patarčiau naudoti ne standartines parduotuvines paprikas, kurios atrodo kaip iš fabriko, bet kažką panašaus į darže augintus, didesnius, pailgesnius ir pasiraukšlėjusius pipirus.

Viščiuką supjaustome, vietomis nuimame odelę.
Naudojame didesnę keptuvę - kad viskas tilptų. Įkaitiname aliejų, metame česnako skilteles (mes nesmulkinam, paskui arba išgriebiame, arba paliekam ištirpti padaže). Vištienos gabaliukus pasūdome, pabarstome šviežiai maltais juodaisiais pipirais. Lengvai pavoliojame miltuose ir iš abiejų pusių apkepame. Apie 10-15 minučių. Tarpais šliūkštelim balto vyno. Arba raudono, jei tokio nėra po ranka. Arba jokio, jei neturim atidaryto butelio.

Tuo metu sukapojame svogūnus, pipirus supjaustome pailgomis piršto storio juostelėmis, pomidorus gabaliukais.

Kai vištienai kepti skirtas laikas baigiasi, išimame iš keptuvės, atidedame. Toje pačioje 'patelnėje' kelias minutes kepiname svogūnus, beriame paprikas. Kepame 15-20 min. ant nedidelės ugnies, kol suminkštėja (gali tekti įpilti vandens). Tada dedame kubeliais pjaustytus pomidorus, paliekame dar kelioms minutėms.

Va dabar jau dedam atgal vištieną. Uždengiam dangtį ir karts nuo karto pavartydami troškinam kokį 15-20 minučių arba kol iškeps. Į galą pridedam petražolės (nebūtina, bet tinka) ir baziliko lapelių.

Valgom su balta duona, kuri gerai pasitarnauja lėkščių išlaižymui. Beje, tai visai priimtina Romoje ir toks nemandagumas netgi turi savo pavadinimą - scarpetta arba batukas.

2008 m. gegužės 12 d., pirmadienis

Šparaginių pupelių salotos

Lengvos salotos vėlyviems pusryčiams/ankstyvai vakarienei.


4 žmonėms:
300 g raudonos cikorijos (radicchio rosso di Verona)
200 g šparaginių pupelių
4 virti kiaušiniai
pomidoras
2 š. citrinos sulčių
2 š. balzaminio acto
svogūno laiškų, baziliko lapelių
alyvų aliejaus, druskos, pipirų

Man vėl galvos skausmas, kaip išversti į lietuvių kalbą radicchio rosso. Tikriausiai cikorija, o ne koks tai raudonas ridikas :) Raudona, kartoka ir traški salota. Iš Treviso būna pailgos, o iš Veronos - mažesnės apvalios raudonos gūžtės.

Pupeles verdam kiek mažiau nei 10 min. (kad dar būtų traškios ir nesutižtų). Atšaldom. Pilam citrinos sultis, kapotus svogūno laiškus, balzaminį actą, paplėšom baziliko lapelių. Pomidorą pjaustome kubeliais, dedam į pupeles, pasūdome, barstome pipirais. (Jei yra laiko ir noro, paliekame pasimarinuoti pusvalandį šaltai).

Lėkštėn dedame po pjaustytą kiaušinį, nuplautus ir nusausintus salotų lapus, pupeles. Apšlakstome alyvų aliejumi, juodaisiais pipirais. Skanaus.

Iš Sale&Pepe balandžio nr.

2008 m. gegužės 9 d., penktadienis

Pavasariška daržovių sriuba

Zuppa primavera con finocchietto

Buvau turguje. Prisipirkau visokių gėrybių ir išviriau sriubos. Lietuvos turguose tokių daržovių gali ir nebūti, bet kažką panašaus galima pasigaminti ir su vietiniais produktais.



200 g aižytų fava pupų
180 g žalių žirnelių (puikiai tinka šaldyti)
nemaža bulvė
20 g pankolio šaknies
3 svogūniukai su laiškais
2 čili ankštys (gb džiovintos)
artišokas
alyvų aliejus, druska
pankolio žolės puošimui

Apie pupas. Kad ir kaip mandrai šios pupos besivadintų itališkai ar kitomis kalbomis, esu tikra, kad mano mama jas vadina 'kiaulpupėmis'.



Taigi taupieji suvalkiečiai jomis šeria kiaules, žemaičiai valgo virtas su druska prie alaus, o monkey husband kaip tikras romietis ar romėnas (kaip čia taisyklingiau pasakius?), be galo mėgsta fava pupas su pecorino romano sūriu. Romoje tai - klasika. Šildaisi pavasario saulėje, aižai pupas, užsikandi sūriu - ko daugiau bereikia? Nupirkau pupų, ale nusprendžiau, kad jos jau peraugusios ir tiks tik į sriubą (tikriausiai už tai gausiu pylos).

Apie pankolius. Įdomi daržovė... Jei patinka anyžiai, patiks ir pankolis :) Valgoma ir šaknis, ir į krapus panašūs lapai, ir sėklos. Šaknis traški, kvapni ir gaivi, su anyžių prieskoniu. Gėda pelėda, pamėgau juos tik prieš savaitę, kai paragavau šviežių jaunų pankolių svečiuojantis pas draugus. Beje, pankoliai nepaprastai gerai dera su žuvimi. Sakoma, kad lašiša ir pankolis - dangaus palaiminta santuoka ('match made in heaven').


Apie sriubą. Nuvalome artišoką, svogūnus, nuskutame bulves ir viską supjaustome mažais pusės centimetro kubeliais. Puode įkaitiname alyvų aliejų, švelniai apkepame daržoves, dedame smulkiai pjaustytą pankolio šaknį ir čili ankštis. Po minutės beriame pupas, po poros minučių beriame žirnius. Pilame 700ml verdančio vandens, pasūdome. Verdame 10 minučių, barstome pankolio žole ir valgome. Skanaus!

2008 m. gegužės 8 d., ketvirtadienis

Pupelių ir provolone sūrio salotos

Uošvienė prikrovė lauktuvėms pusę lagamino įvairiausių sūrių. Dabar turiu sukti galvą, kaip juos kuo greičiau suvalgyti. Aldo Zilli 'The Zilli cookbook - The Italian way of eating' radau greitai ir nesudėtingai pagaminamų salotų su sūriu receptą.

3 š. extra vergine alyvų aliejaus
2 šaukštai tapenade (alyvuogių pastos)
2 skardinės (po 400g) borlotti pupelių (arba bet kokių kitų turimų)
5 pomidorai, pjaustomi skiltelėmis
nedidelis raudonas svogūnas, smulkiai pjaustytas
česnako skiltelė, smulkiai kapota
200 g provolone piccante sūrio
druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų
baziliko lapelių

Apie tapenade. Iki šiol neteko susidurti su šituo reikalu. Tai tiesiog alyvuogių ir kaparėlių (kartais ir ančiuvių) marmalas. Galvojau pasigaminti, bet turguje radau jau paruoštą šio skanėsto indelį. Kadangi nesu fotografė, geriau nedėsiu nuotraukos, nes atrodo baisokai :D Bet patikėkit, tikrai skanu. Su duona, su mėsa, su salotomis liuks skanėstas. Jei tokio nėra, tikriausiai tiks čia ir smulkintos juodosios alyvuogės.

Apie pupeles. Borlotti pupelės plačiai naudojamos Italijoje salotoms, sriuboms, troškiniams ir pan. Atrodo kaip išmargintos bordiniais dažais. Išvirtos patamsėja ir tampa negražiai rudos. Įdomu, kaip jos vadinasi lietuviškai?

Apie sūrį. Čia naudojamas provolone piccante, manau nereikia versti, kad aštrokas. Specifinis skonis išgaunamas ne prieskoniais, o gamybos technologija. Nežinau, ar tokio yra pirkti Lietuvoje. Manau, kad bet koks aitresnis sūris skonio čia nepagadins.

Apie salotas. Pupeles išmaišome su alyvų aliejumi ir tapenade mišiniu. Dedame pomidorus, svogūnus, sūrį. Pasūdome, pagardiname pipirais, baziliku ir iškart tiekiame į stalą.

Skanaus!

2008 m. gegužės 6 d., antradienis

Lašišos ir šparagų suktinukai

Gegužis - vis dar šparagų mėnuo. Parduotuvės pilnos iš JAV atvežtų, bet sugebėjau rasti Europoje augintų. Ne tik kad pasisekė sutaupyti keletą 'food miles', bet ir vietinių skonis daug geresnis.


Reikės
lašišos file
šparagų
natūralaus jogurto
šviežių krapų
druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų

Paruošiame šparagus - nuplauname, nuskutame kotukus, pasūdome. Apsukame (žalios) lašišos juostelėmis. Kadangi neturiu mandraus garinio puodo, garinau ant 'sparnelių'. Baisiai geras daiktas - ir pigus, ir vietos mažai užima.


Tikriausiai nereikia sukrauti visko dviem aukštais, nes gali šiek tiek sukibti. Taigi gariname apie 10 minučių. Gal net ir mažiau. Greitai ruošiame padažą: jogurtą sumaišome su kapotais krapais, druska, pipirais. Viens du ir baigta.

Labai sveika ir netgi visai skanu.

Idėja iš Sale&Pepe balandžio nr.

2008 m. gegužės 5 d., pirmadienis

Cikorijos, pupelių salotos su prosciutto crudo

Gegužis už lango, karščiai ateina, pats laikas vakarienei pradėti valgyti salotas. Moterys ir vyrai, gal dar ne per vėlu, ruošiamės vasarai!


Mes vis dar neišmokom valgyti mažomis porcijomis, tad 2 žmonėms reiks:

virtų cannellini pupelių (arba kokių kitų baltų, galima ir iš skardinės)
2 svogūniukų
200 g prosciutto crudo (t.y. 'žalio' kumpio)
3 belgiškų cikorijų (arba panašių į jas salotų)
rozmarino lapelių
2 šaukštų balto vyno acto
extra vergine alyvų aliejaus
druskos, pipirų

Nesu vertėja ir nelabai suprantu, ar 'indivia belga' galima pavadinti belgiška cikorija. Viena aišku, ši salota iš cikorijų giminės. Kartoka ir traški.

Salotas pjaustome išilgai šiaudeliais. Jei pupelės iš skardinės, gerai nuplauname, nusausiname. Svogūniukus smulkiname pusžiedžiais. Salotinėje daržoves maišome su visais likusiais ingredientais. Kumpio griežinėlius lėkštėje komponuojame su salotomis, (jei nesidietinam) valgome su skrudinta balta duona. Skanaus!


Idėja iš Sale&Pepe balandžio numerio. Tikrai skanu ir greita, bandysim ir daugiau jų siūlomų salotų variantų.
Related Posts with Thumbnails